„Situacija normalizuojasi, bent jau Kyjive. Reikia pabrėžti, kad Ukraina labai netolygi – Rytai gyvena dar vis blogai, kuo arčiau fronto, tuo tuose miestuose bei miesteliuose sunkiau, ten ir elektros energiją ne visi žmonės turi, ir vandenį ne visi, bet Kyjive situacija normalizavosi“, – Delfi sakė buvęs Ukrainos prezidento administracijos vadovo ir šalies premjero patarėjas.
Jo teigimu, sostinėje pastaruoju metu nebūna elektros tiekimo sutrikimų, vanduo yra visuomet, šildymas taip pat.
„Viskas kaip ir grįžo į normalias vėžes. Net raketų atakos, jei ir buvo paskutinius porą mėnesių, tai nelabai pastebimos. Yra labai daug suvažiavusių žmonių iš kitų miestų – iš Zoporyžės, Dnypro, kitų rytinių šalies miestų“, – pasakojo A. Audickas.
Tad žmonių Kyjive, lietuvio vertinimu, akivaizdžiai padaugėjo – sostinėje pikų metais vėl formuojasi kamščiai.
„Miestas grįžo į beveik, beveik normalias vėžes. Vienintelis dalykas, kuris išlikęs, tai komendanto valanda, kuri yra sutrumpinta, bet vis dar išlikusi: nuo vidurnakčio iki penktos valandos ryto“, – sakė pašnekovas.
Ekonomika, pasak jo, taip pat po truputį atsigauna.
„Nėra dar kažkokio didelio augimo, jo, aišku, ir nebus tol, kol karas vyks, bet ji kopia į viršų. Čia svarbu paaiškinti: jei žiūrėtume į oficialius duomenis, tai rodomas dar kritimas apie 2 proc., bet tas kritimas yra dėl palyginamosios bazės, nes praėjusiais metais karas palietė dešimt mėnesių – pirmi du mėnesiai nebuvo paliesti. Tai jei eliminuotume tą efektą, jau šiais metais ekonomika augtų“, – paaiškino A. Audickas.
„Buvo labai didelė duobė. Panašu, o aš to labai tikiuosi, kad blogiausias periodas jau yra praėjęs ir dabar Ukraina po truputį jau kopia į viršų“, – kalbėjo lietuvis.
Be to, kaip pasakojo Ukrainoje dirbantis tautietis, šalies gyventojai gauna pajamų, o sostinėje darbo pasiūla taip pat egzistuoja.
„Daug žmonių yra mobilizuota: jie gauna atlyginimus iš valstybės, socialinės išmokos yra mokamos. Laisvos darbo jėgos nėra tiek daug, nes tie, kas nerado darbo čia, yra išvykę, o tie, kurie pasilikę, tai didžioji dalis dirba.
Didelės bedarbystės nėra. Netgi, sakyčiau, atvirkščiai – rasti dabar specialistą yra labai sunku. Aš pats savo projekte dabar ieškau kelių žmonių, du mėnesius nieko negaliu rasti. Jei randi žmogų, tai jis arba išvykęs, arba neturi reikiamų dokumentų. Daug profesionalų, mokančių anglų kalbą, yra išvykusių“, – pastebėjo A. Audickas.
Palygino psichologinę žmonių būseną Ukrainoje ir Rusijoje
Lyginant su Rusija, psichologiškai, kaip atkreipė dėmesį pašnekovas, ukrainiečiai yra geresnėje situacijoje.
„Rusijoje nebuvo tokio didelio kritimo, bet jie pradeda greičiau kristi. Ekonomika praėjusiais metais nukrito apie 2 proc., šiemet jie prognozuoja nedidelį kritimą, bet labai panašu, kad tas kritimas gali būti didesnis nei jie prognozuoja. Biudžeto deficitą jie planavo šiais metais 2,5 proc., bet jie per tris mėnesius jau pasiekė šį skaičių, tai panašu, kad kritimas gali būti gerokai didesnis“, – sakė A. Audickas.
Jis pabrėžė, kad Rusijos pajamos iš naftos ir kitų energetinių resursų eksporto yra sumažėjusios.
„Panašu, kad sankcijos veikia – ir kainos energetinių resursų nukrito. Praeitais metais už tai pas juos pajamos per dieną buvo apie 900 mln. arba vieną milijardą, tai dabar tos pajamos yra per pusę mažesnės – apie 500 mln. per dieną. Tai yra didžiulis efektas Rusijai, o mums – geros naujienos“, – kalbėjo A. Audickas.
Ukrainoje gyvenančio ir dirbančio lietuvio teigimu, Rusija šiuo metu ieško, kur galėtų pasiskolinti.
„Jaučiasi, kad pas juos, nors ir lėtai, bet po truputį ritasi viskas žemyn. Tuo metu Ukraina kad ir nuo labai žemo dugno, bet stiebiasi į viršų truputį“, – akcentavo pašnekovas.
Panašus efektas, anot jo, jaučiasi ne tik vertinant ekonominius šalių rodiklius.
„Karo prasme Ukraina gauna vis daugiau paramos, kuri, be abejonės, yra kritinė – be paramos Ukraina negalėtų laikyti šių pozicijų. Rusijai vis sunkiau tampa „zombinti“ žmones, gyventi propagandoje“, – įvertino A. Audickas.
Kremliui, jo vertinimu, kuo toliau, tuo bus sunkiau palaikyti savo propagandinę liniją tokiame aktyviame lygyje.
„Vis daugiau žmonių grįš karstuose – ta tendencija yra. Kaip ir minėjau, yra, man atrodo, toks psichologinis lūžis, kai Ukraina stiebiasi į viršų, o Rusija – atvirkščiai. Tai nėra trumpalaikis dalykas – panašu, kad bus ilgalaikis efektas“, – konstatavo pašnekovas.
A. Audickas pasakojo atradęs ir būdus, kaip greičiausiai pasiekti Lietuvą iš Ukrainos ir atvirkščiai.
„Dabar yra taip, kad palikus Kyjivą 5 val. ryto, Vilniuje galima būti 8 val. vakaro. Tai nėra taip jau blogai. Atvyksti į Moldovą, kirsdamas sieną pėščiomis, imi taksi iki oro uosto ir su persėdimu atskrendi į Vilnių. Tas vienos dienos maršrutas psichologiškai vis tiek daug geresnis nei buvo anksčiau, kai reikėdavo kažkur dar pernakvoti“, – pasakojo jis.
Jo teigimu, keliauti per Moldovą yra netgi paprasčiau nei per Lenkiją.
„Nustebino mūsų kaimynai lenkai, nes pervažiuoti Lenkijos sieną yra labai sunku: reikia vidutiniškai laukti po 7-8 valandas. Dirba jie tikrai labai blogai, iš savo patirties mačiau ir žinau – ir nepagarbiai elgiasi, ir lėtai dirba, ir sunku paaiškinti, kodėl taip yra. Gal kažkokios politinės priežastys, gal specialiai neįleidžia, bet darbas pasienyje yra labai prastas“, – konstatavo A. Audickas.
