Siūloma, kad migrantai galėtų būti apgręžiami iki penkių kilometrų nuo Lietuvos pasienio su Baltarusija. Šį pasiūlymą, kuriam pritarė NSGK, kaip kompromisinį pateikė Žmogaus teisių komitetas (ŽTK).
„Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas sukuria tokią neatvykimo fikciją. Sako, kad esant tam tikram teisiniam režimui, instrumentalizuotai migracijai asmenys, kurie atvyksta į Lietuvos Respublikos pasienio ruožą, jie nėra Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje. Tai čia toks tarptautinės teisės požiūriu smarkiai kvestionuotina prielaida, bet turime“, – posėdžio metu sakė ŽTK pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
„Bet turime tokią situaciją, kur iš esmės visi yra teisūs. Yra teisūs ir nacionalinio saugumo apsektą keliantys subjektai, įskaitant ir Vidaus reikalų ministeriją, ir kalbantys žmogaus teisių diskurso vardan“, – pridūrė jis.
Visgi politikas pripažįsta, kad praktikoje greičiausiai nebus išvengta institucijų sprendimų kvestionavimo.
„Po to, taikymo perspektyvoje, aišku, mes neišvengsime individualaus vertinimo situacijų, kai asmenys, kuriems bus pritaikytas apgręžimas vienokiu ar kitokiu būdu kvestionuos tuos sprendimus. Ir tikriausiai tik balansu tarp teisės prašyti prieglobsčio ir nacionalinio saugumo interesų kontekste galėsime išgryninti tokį reguliavimą, kuris šiuos dalykus subalansuotų“, – sakė jis.
T. V. Raskevičius pristatė tris punktus, kuriais siūlo papildyti migrantų apgręžimo politiką reglamentuojantį įstatymą. Politikas pasiūlė, kad apgręžimas būtų taikomas tik pasienio ruože, išimtis būtų taikoma nuo ginkluoto konflikto besitraukiantiems asmenims. Taip pat pasiūlyta patikslinti persekiojimo sąvokos apibrėžimą.
„Pirmas saugiklis yra toks, kad apgręžimas vienareikšmiškai yra toks, kad yra taikomas tik pasienio teritorijoje, tai reiškiasi tik 5 kilometrai nuo valstybės sienos. Ir Vidaus reikalų ministerija tam neprieštarauja. Tada antras saugiklis yra, kad karinės agresijos sąvoką mes keičiame ginkluoto konflikto sąvoka pagal šalių sąrašą, kurį tvirtina Vyriausybė. Ir tai išplečia galimų subjektų raštą, kuriems apgręžimo praktika nebūtų taikoma“, – sakė ŽTK pirmininkas.
„Ir trečias pasiūlymas yra persekiojimo sąvokos tikslinimas (...), kad persekiojimo sąvoka būtų apibrėžta taip kaip yra suprantama Jungtinių Tautų Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso, kad žmonės besitraukiantys nuo religinio, socialinio, politinio persekiojimo, jiems irgi apgręžimas nebūtų taikomas“, – pridūrė jis.
Šiems ŽTK pateiktiems pasiūlymams buvo pritarta.
