Šiuo metu šioms Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms renkami parlamentarų parašai.
Siūlomi pakeitimai, pasak M. Danielės, „leis daugiau asmenų pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis ir susilaukti savo biologinių vaikų, prisidės prie šių asmenų psichologinės gerovės ir Lietuvos populiacijos didėjimo“.
„Priėmus įstatymą, pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis bus galima neatsižvelgiant į asmenų civilinį statusą“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Jame taip pat teigiama, kad Lietuva išgyvena demografinę krizę ir turėtų „būti suinteresuota mažinti įstatyminius barjerus ir plėsti pagalbinio apvaisinimo paslaugų gavėjų skaičių, taip didinat naujagimių skaičių ir siekiant demografinio stabilumo“.
„Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų ir jų daugėja kasmet. Apie 1000 porų kasmet pasinaudoja pagalbinio apvaisinimo paslaugomis. Pagalbinio apvaisinimo pagalba per metus gimsta apie 400 vaikų. Tačiau didinti šį skaičių, teikiant paslaugas platesniam Lietuvos piliečių ratui, stipriai riboja dabartinė įstatyminė bazė.
Valstybė kelia gimstamumo didinimo tikslą, tačiau nevaisingos nesusituokusios poros ir vaisingo amžiaus vienišos Lietuvos moterys, kurios nori ir siekia susilaukti vaikų, pagalbinio apvaisinimo būdu to padaryti negali dėl šiuo metu galiojančių teisės aktų. Esant tokioms demografinėms aplinkybėms ir mokslo pažangos teikiamoms galimybėms, yra akivaizdu, kad valstybė privalo sudaryti sąlygas susilaukti vaikų visoms to pageidaujančioms nevaisingoms partnerystėje gyvenančioms poroms ir vienišoms moterims“, – dėstoma dokumente.
Jame apžvelgiama ir europinė praktika: teigiama, kad pagalbinio apvaisinimo procedūras nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims užtikrina daugiau nei pusė Europos Sąjungos valstybių.
2021 metų duomenimis, 16-oje Europos šalių pagalbinio apvaisinimo procedūros gali būti atliekamos ir vienišoms moterims, o 4 Europos šalyse – vienišoms moterims ribojama tik dalis procedūrų, pvz., Bulgarijoje, Islandijoje (draudžiama embriono donorystė), Kroatijoje (draudžiama dviguba donorystė – donoro sperma ir donorės kiaušialąstė), Vokietijoje (draudžiama embriono donorystė ir dviguba donorystė – donoro sperma ir donorės kiaušialąstė).
Taip pat, norint pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu užtenka gyvenimo kartu fakto ar notaro patvirtinimo.
„Šiuo metu įstatyme įtvirtintas reikalavimas būti sudarius santuoką ar įregistravus partnerystę ne tik neatitinka tarptautinės praktikos, bet ir riboja asmenų teisę į sveikatos priežiūros paslaugas. Atsižvelgiant į tai, įstatyme nebeturėtų likti registruotos partnerystės reikalavimo“, – nurodoma rašte.
Pripažįstama, kad sudarius sąlygas pagalbinio apvaisinimo paslaugomis naudotis ne tik sutuoktiniams, partneriams, bet ir vienišoms moterims, gali reikėti daugiau PSDF biudžeto lėšų pagalbinio apvaisinimo paslaugoms apmokėti. Tačiau kiek tokiomis paslaugomis pasinaudotų nesusituokusių nevaisingų porų ar vienišų moterų, ir kiek papildomai tam reikėtų lėšų, pasak M. Danielės, šiuo metu prognozuoti sudėtinga.
Siūloma, kad nauja tvarka, ją priėmus, įsigaliotų nuo 2024 metų sausio 1-osios.
Mažumos narė, Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė jau sukritikavo M. Danielės siūlomą iniciatyvą dėl didesnių galimybių vienišoms moterims ir partneriams.
„Laisviečiai nenurimsta. Kai fiasko patyrė visos iniciatyvos, išeina su dar viena – dirbtiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir homoseksualų poroms. Nereikės nė medicininių indikacijų
Seime, kaip visada po abejotinom iniciatyvom, Morgana Danielė pradėjo rinkti parašus“, – feisbuke rašė A. Širinskienė.
