Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
Keičiasi vietomis
Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir toliau užima pirmą politinių partijų reitingų lentelės vietą. Vasarį ją būtų pasirinkę 11,8 procento respondentų, kovo mėnesį šis skaičius siekia 12,9 procento.
Antroje pozicijoje – valdančioji partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Vasarį šią partiją būtų pasirinkę 11,5 procento apklaustųjų, kovo mėnesio rezultatas – 11,8 procento.
Toliau – opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Ši politinė jėga daugiau nei pusmetį laikėsi ketvirtoje pozicijoje, kovo mėnesio apklausoje – trečioje. Vasario ir kovo mėnesio apklausose šią politinę jėgą būtų pasirinkę bene identiškas respondentų skaičius – vasarį tokių buvo 8,5 procento, kovą – 8,6 procento.
Ketvirtoje pozicijoje – opozicijoje veikianti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Vasarį šią politinę jėgą būtų pasirinkę 9,6 procento apklaustųjų, kovo mėnesio rezultatas – 8,2 procento.
Valdančiojoje koalicijoje veikiantis Liberalų sąjūdis – penktoje reitingų lentelės vietoje. Štai vasarį už šią partiją balsą būtų atidavę 5,4 procento respondentų, kovo mėnesį – 6,8 procento.
Toliau – vieną atstovą parlamente turinti partija „Laisvė ir teisingumas“. Vasario mėnesį šią politinę jėgą būtų pasirinkę 2,7 procento apklaustųjų, kovą – 4,4 procento.
Valdančioji Laisvės partija užima septintą poziciją. Vasario mėnesį už šią partiją būtų balsavę 4 procentai apklaustųjų, kovo mėnesio rezultatas – 4,2 procento.
Lentelę užbaigia opozicijoje veikianti Darbo partija. Už ją vasarį būtų balsavę 3,8 procento respondentų, kovo mėnesio rezultatas – 2,2 procento.
Kitą partiją kovą pasirinktų 12,1 procento apklaustųjų, nebalsuotų 13,1 procento, o nežinojo arba į klausimą neatsakė 15,7 procento.
Tyrimo išvadose pateikiami rezultatai partijų ir politinių judėjimų, surinkusių daugiau nei 2 procentus respondentų atsakymų. Mažiau procentų surinkusios partijos ir politiniai judėjimai pateikiami apibendrintai eilutėje „Kita partija“.
Pozicijas išlaiko Šimonytė
Tradiciškai apklausoje buvo klausiama, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas.
Ir toliau pirmoje pozicijoje išlieka Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė, visgi jos rezultatas nuo vasario menko neperžengdamas paklaidų ribų. Štai vasario mėnesį ją, einančią šias pareigas, norėjo matyti 14,2 procento apklaustųjų, kovą – 12,2 procento.
Toliau – buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Jį, einantį šias pareigas, vasarį matyti norėjo 8 procentai apklaustųjų, o kovą – 7,8 procento.
Trečioje pozicijoje – europarlamentarė ir LSDP vadovė Vilija Blinkevičiūtė. Ją premjerės pozicijoje vasarį norėjo matyti 7,3 procento apklaustųjų, kovą – 7,4 procento.
Toliau – vienintelis partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovas Seime Remigijus Žemaitaitis. Jį vasarį Vyriausybės vadovo pozicijoje norėjo matyti 4,4 procento apklaustųjų, kovą – 4,5 procento.
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen užima penktą lentelės poziciją. Ją, einančią ministrės pirmininkės pareigas, vasarį norėjo matyti 3,2 procento apklaustųjų, kovą – 4,3 procento.
Toliau – buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius. Jį Vyriausybės vadovo kėdėje vasarį norėjo matyti 2,3 procento respondentų, kovą – 3,3 procento.
Tada – eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Vasarį jį premjero pozicijoje norėjo matyti 2,6 procento apklaustųjų, kovą – 3,2 procento.
LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis užima 8 lentelės poziciją. Tiek vasarį, tiek kovą jį premjero kėdėje norėjo matyti po 3 procentus respondentų.
Devintoje lentelės pozicijoje – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jį, vadovaujantį Vyriausybei, vasarį norėjo matyti 2 procentai apklaustųjų, o kovą – 2,8 procento.
Lentelę užbaigia buvęs sveikatos apsaugos ministras, LVŽS atstovas Seime Aurelijus Veryga. Vasarį jį, vadovaujantį Vyriausybei, norėjo matyti 3,6 procento apklaustųjų, kovą – 2,2 procento.
Daugėja neigiamų Vyriausybės vertinimų
Apklausoje buvo teiraujamasi ir apie tai, kaip respondentai vertina dabartinės Vyriausybės veiklą.
Štai teigiamai ir greičiau teigiamai ministrų kabineto veiklą vasarį vertino 30,8 procento apklaustųjų, kovą – 29,1 procento.
Greičiau neigiamai ir neigiamai Vyriausybės veiklą vasarį vertino 62,2 procento respondentų, kovą šis skaičius jau siekė 65,9 procento. Neigiamų vertinimų prieaugis viršija paklaidos ribą ir siekia 3,7 procento.
Vasarį nežinančių, kaip vertinti Vyriausybę, buvo 7 procentai, kovo mėnesį – 5 procentai.
Braižo koalicijos kontūrą
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas Delfi sakė, jog žvelgiant į ilgesnę perspektyvą galima sakyti, kad partija Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ reitingų lentelėje krenta.
„Tiesiog išsivėdina tas naujumo faktorius. Be to, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad savivaldos rinkimai nebuvo ypač įkvepiantys. Ko gero, žiūrima iš rinkėjų pusės – kas yra ta politinė jėga, kuria galima pasitikėti ir kuriai galima atiduoti balsą, nebijant, kad jis bus prarastas.
Ko gero, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ po truputį praranda šviežumo dvasią ir saugumo pojūtį, kad rinkėjo balsas prisidės prie kokio nors esminio pokyčio. Todėl bandoma įžiūrėti saugesnių alternatyvų. Tai gali būti ir LSDP, kurie rinkimuose pasirodė stipriai, gali būti nuobodus, bet jau patikrintas variantas – LVŽS“, – įžvalgomis dalijosi VDU politologas I. Kalpokas.
O kalbėdamas apie partijos „Laisvė ir teisingumas“ reitingų rezultatą, Delfi pašnekovas I. Kalpokas teigė, jog ši partija gali būti itin svarbi po kitų Seimo rinkimų – jau kalbant apie koalicijos dėliones.
„Žiūrint į realiausiai dabar atrodantį scenarijų – jeigu socdemai laimi rinkimus, jiems reikia partnerių. Sunku kol kas įsivaizduoti, kaip jie sutalpintų abu – R. Karbauskį ir S. Skvernelį – į vieną koaliciją. Greičiau reikėtų imti vieną iš jų ir, tikėtina, ką nors trečią. Tas trečias tinkamai susiklosčius aplinkybėms galėtų būti būtent „Laisvės ir teisingumo“ partija“, – kalbėjo VDU docentas, politologas I. Kalpokas.
Delfi pašnekovas I. Kalpokas sutiko, jog po savivaldybių tarybų ir merų rinkimų džiaugsmo LSDP gretose tikrai buvo. Tačiau šios pergalės reitingai neatspindi.
„Tai yra ne tik kad 60 skirtingų rinkimų, bet kiekvienoje iš tų savivaldybių rinkimai susiję su vietos problemomis, vietos politikais. Čia kartais balsavimas arba nebalsavimas už socdemų ar kitos partijos kandidatą nebūtinai visiškai tiesiogiai siejasi ir su intencijomis balsuoti Seimo rinkimuose“, – tikino politologas I. Kalpokas.
Visgi, pavojaus yra ir LSDP, teigė jis. Taigi politologas I. Kalpokas ragino pernelyg ilgai pergalės nuotaikomis negyventi.
„[Svarbu] nepervertinti tos pergalės masto. Bet, aišku, galima matyti šiokią tokią tendenciją. Ar jiems pavyks užkurti bangą, persinešti gerą pergalės jausmą ir išlaikyti jį dar pusantrų metų – čia ir bus didžiausias iššūkis. Didžiausias pavojus jiems yra užsižaisti su pergalės svajonėmis. Ir maždaug viduryje šio laikotarpio išleisti garą bei suprasti, kad nebeveža daugiau“, – teigė VDU docentas, politologas I. Kalpokas.
Analitikas: užmigti nereikėtų
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius taip pat kalbėjo, jog Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ dar prieš kelis mėnesius užėmusi antrą reitingų lentelės vietą išnaudojo savo naujumo efektą. Tačiau nurašyti jos nereikėtų, kalbėjo jis.
„Nauja partija, tad visiems įdomu, kas čia vyksta. Iš viešųjų ryšių pusės partijos įkūrimą jie sugebėjo gana gražiai pateikti. Paskui prasidėjo rutininė partijos veikla ir naujų fejerverkų nėra, viskas ramu. Tas susidomėjimas kažkiek prarandamas.
Ir kitas dalykas – neseniai vykę savivaldos rinkimai naujoms partijoms visada gana sunkūs. Aš manau, kad nereikėtų skubėti Demokratų sąjungos nurašyti“, – kalbėjo M. Baltrukevičius.
Jis teigė, jog reitingai rodo kelis populiariausių partijų blokus. Ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ turi šansų vėl priartėti prie pirmojo.
„Pirmasis blokas – LSDP ir Tėvynės sąjunga, tada LVŽS ir Demokratų sąjunga, trečiame bloke – Liberalų sąjūdis, „Laisvė ir teisingumas“, Laisvės partija ir Darbo partija.
Demokratų sąjunga dar turi potencialo priartėti prie pirmojo bloko. Bus labai įdomu žiūrėti, kaip vyks jų pasirengimas Seimo rinkimų kampanijai“, – Delfi kalbėjo Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas.
M. Baltrukevičius sakė, jog turbūt ir dabar vyksta eurokomisaro V. Sinkevičiaus vilionės grįžti į nacionalinę politiką.
„Realu, kad bus kalbinamas būti partijos kandidatu į premjerus. O S. Skvernelis jau yra įrodęs, kad Seimo rinkimų kampanijose jis gali būti sėkmingas ir efektyvus lyderis. Manau, kad Demokratų ambicijos nėra tiesiog stumdytis su LVŽS dėl trečios vietos.
Jie vis tiek tikisi, kad Seimo rinkimų kontekste naujoms partijoms įprastai veikia sėkmės efektas. Įprastai politikos naujokai šiuose rinkimuose pasirodo solidžiau, nei iš jų laukiama“, – Delfi teigė Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas M. Baltrukevičius.
Jis taip pat kalbėjo, jog savivaldos rinkimai parodė stiprėjančias LSPD pozicijas. Tačiau politikos analitikas ragina šią partiją neužmigti.
„Tai geras impulsas. Seimo rinkimuose svarbu ir partijos, ir atskirų asmenybių populiarumas. Labai geras pavyzdys galėtų būti ir praėję savivaldos rinkimai, jie LSDP labai sėkmingi, bet Seimo rinkimai buvo jau visai kita istorija.
Ant laurų užmigti tikrai nereikia, ir Seimo rinkimai bus jau kitas iššūkis, kai reikės sukurti nacionalinio lygmens strategiją, kuo socialdemokratai tuose rinkimuose bus patrauklūs rinkėjams. Konkurencija bus stipri“, – kalbėjo Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas M. Baltrukevičius.
Vyriausybės vertinimas nebesikeis?
VDU docentas, politologas I. Kalpokas kalbėjo, jog pablogėjusį Vyriausybės veiklos vertinimą galėjo lemti kelios priežastys ir įvykiai.
„Ir ūkininkų protestai galėjo prie to prisidėti, ir šiaip ne itin teigiamas emocinis fonas, kuris apie valdančiąją daugumą sukasi šiais metais, po pedofilijos skandalo. Na, ir savivaldos rinkimai nebuvo labai sėkmingi.
Kartais tas palankus ar nepalankus vertinimas nebūtinai tiesiogiai siejasi su to laikotarpio aktualijomis, o su bendra jausena – ar pasitikiu tais politikais, kurie šmėžuoja valdančiojoje koalicijoje. Ir tada – atitinkamai jų formuojama Vyriausybe“, – kalbėjo politologas.
I. Kalpokas sakė abejojantis, kad Vyriausybei pavyks persverti neigiamų ir teigiamų vertinimų skirtumą savo naudai.
„Nepriklausomai nuo to, kas būtų. Manau, kad visa tai ir toliau nuobodžiai turėsime iki rinkimų“, – Delfi kalbėjo VDU docentas I. Kalpokas.
Tai, anot jo, lėmė ir paklaidos ribų neperžengiantį, į neigiamą pusę besikeičiantį premjerės I. Šimonytės vertinimą. I. Kalpokas pažymėjo, jog galimas tam tikrų ministrų keitimas situacijos nepadarytų geresnės.
„Dabar jau nebe. Mes turbūt prieš kokius metus kalbėjome apie tai, kad gal reikėtų šiek tiek atsinaujinti [Vyriausybei – aut. p.] ir atsišviežinti. Dar net vasaros pabaigoje, kai Dainiui Kreiviui interpeliacija buvo, – tada atrodė, kad yra tam tikros pozicijos, per kurias būtų galima nuleisti garą.
Bet dabar, ko gero, tas šansas jau yra praleistas. Kiekvienos ministro pozicijos gynyba tikrai buvo labai stipriai matoma. Ir koks nors pakeitimas dabar reikalautų labai stiprios motyvacijos, kitas dalykas – tiesiog atrodytų dirbtinis ir kosmetinis, neatspindintis bendros Vyriausybės ir šios valdančiosios daugumos veiklos krypties. Manau, ta tendencija jau yra užprogramuota“, – teigė VDU docentas, politologas I. Kalpokas.
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas M. Baltrukevičius priminė, jog kovo mėnesio apklausos metu vyko ir nepotizmo skandalas, susijęs su ministerijomis, kurioms vadovauja Laisvės partija.
„Vyriausybė pristatė dar ir mokesčių reformą, kuri irgi daliai visuomenės kelia klausimų, potencialiai daliai žmonių mokestinė našta išaugs. <…>. Aišku, neigiamai vertinančių Vyriausybę yra labai daug, bet skaičiai gana panašiame lygyje su tam tikrais pasvyravimais laikosi jau daugiau nei metus. Ir tai net nėra pats žemiausias taškas“, – pabrėžė M. Baltrukevičius.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų kovo 17–27 dienomis naujienų portalo Delfi užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Apklausą telefonu atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Jei apklausa vykdoma internetu, respondentui nusiunčiama nuoroda, – respondentas užpildo savarankiškai jam (jai) patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1016 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
