Planuojama, kad šis įstatymas įsigalios tą pačią dieną, kai įsigalios Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo įstatymas.
„Pilietybės konstitucinio įstatymo projekto tikslas – užtikrinti nuoseklesnį, aiškesnį, juridinės technikos reikalavimus labiau atitinkantį pilietybės santykių teisinį reguliavimą po sėkmingo privalomojo referendumo dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo“,- sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis
Įstatymo projekte apibrėžti atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis. Lietuvos Respublikos pilietis neprarastų turimos pilietybės, įgijęs valstybės, kuri atitinka Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės, transatlantinės integracijos kriterijų, pilietybę. Siūlomas projektas numato, kad tokie kriterijai yra: valstybės narystė Europos Sąjungoje ir dalyvavimas Europos ekonominės erdvės susitarime, valstybės narystė Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje, narystė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.
Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, anot projekto, neatitinka tos valstybės, „kurios kartu yra Baltarusijos ir Rusijos sąjunginės valstybės, Eurazijos ekonominės sąjungos, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos, Nepriklausomų valstybių sandraugos, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos, kitų buvusios SSRS pagrindu sukurtų politinių, karinių, ekonominių ar kitokių valstybių sąjungų ar sandraugų narės“.
Lietuvos Respublikos pilietis taip pat galėtų būti kartu ir bet kurios kitos valstybės pilietis, tačiau jis turi atitikti bent vieną iš įstatymo projekte nurodytų sąlygų, pvz.jei asmuo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas. Į dvigubą pilietybę galėtų pretenduoti ir ištremti iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.; išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir jų palikuonys.
Lietuvos Respublikos pilietis galėtų būti kartu ir bet kurios kitos valstybės pilietis, jei sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime įgijo tos valstybės pilietybę; yra įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių arba yra Lietuvos Respublikos pilietis, įvaikintas kitos valstybės piliečių iki jam sukako 18 metų. Jeigu Seimas pritartų, dvigubos pilietybės galėtų tikėtis tie, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdami kitos valstybės piliečiai; Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojo; turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdami pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
Lietuvių kilmės asmenys galės supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę
Įstatymo projektas numato, kad lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi teisę supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Tačiau yra ir sąlyga: jie galės įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai ir nėra įstatyme nurodytų aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama.
Ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintiems kitų valstybių piliečiams - pilietybės suteikimas išimties tvarka
Respublikos Prezidentas galės išimties tvarka suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintiems kitų valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, kurie integravosi į Lietuvos visuomenę.
Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei būtų laikoma užsienio valstybės piliečio ar asmens be pilietybės veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.
Pagal šį įstatymą siūloma laikyti, kad asmuo integravosi į Lietuvos visuomenę, jeigu jis nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir sugeba bendrauti lietuvių kalba, o jeigu nuolat negyvena Lietuvos Respublikoje, – sugeba bendrauti lietuvių kalba ir yra kitų akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, kad asmuo yra integravęsis į Lietuvos visuomenę.
Įstatymo projekte taip pat numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė asmenims suteikiama ir grąžinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus.
Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama ir negrąžinama
Įstatymo projekte siūloma numatyti aplinkybes, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos tvarka, supaprastinta tvarka, išimties tvarka neteikiama, taip pat negrąžinama.
Projekte kalbama apie tuos, kurie rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus; rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką.
Mūsų šalies pilietybės negalėtų gauti tie, kurie iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo bausti laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu, arba Lietuvos Respublikoje buvo bausti už labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar išnyko teistumas, ar neišnyko; įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Netekti Lietuvos Respublikos pilietybės grėstų už tai, kad asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas ir kitos valstybės pilietis, „savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams”.
Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalės per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.
Įstatymo projekte konkrečiai apibrėžiamos institucijų, sprendžiančių su pilietybe susijusius klausimus (pvz. Respublikos Prezidento, Pilietybės reikalų komisijos, vidaus reikalų ministro, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, policijos įstaigų teritorinių migracijos padalinių, Vilniaus apygardos administracinio teismo), kompetencijos.
Pilietybės konstitucinį įstatymo projektą parengė Seimo valdybos 2022 m. birželio 8 d. sprendimu sudaryta darbo grupė. Projektą įregistravo Seimo nariai Dalia Asanavičiūtė, Agnė Širinskienė, Andrius Bagdonas, Irena Haase, Guoda Burokienė, Aušrinė Armonaitė, Zigmantas Balčytis, Andrius Vyšniauskas, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Julius Sabatauskas.
Šiuo metu pilietybės įgijimo pagrindai yra aprašomi Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme.
ELTA primena, kad balandžio 6 d. Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui, siūlančiam 2024 m. gegužės 12 d. paskelbti privalomąjį referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio, reglamentuojančio pilietybę, pakeitimo.
Iki gegužės 1 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas laukia piliečių pastabų ir pasiūlymų šiam nutarimo projektui. Referendumo iniciatyvą svarstys pagrindiniu paskirtas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, į plenarinę posėdžių salę jis sugrįš gegužės 18 d.
Privalomajam referendumui dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo siūlomas toks tekstas: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“.
