„Tas darbas toks, koks jis turėjo būti prieš 30 metų padarytas, šiandien atrodo nebeperspektyviai. Mano nuomone, mes turime gerokai labiau nukreipti savo visą energiją ir visą darbą, visą fokusą į komunizmo nusikaltimų atskleidimą, pasakojimą, tyrimą. Nemanau, kad šis įstatymas tokiu darbu užsiimtų“, – kolegų Lauryno Kasčiūno ir Audriaus Ažubalio siūlymą kritikuoja partietė P. Kuzmickienė.
Ji pripažįsta, kad dekomunizacija Lietuvoje reikalinga, tik, pasak jos, tam pasiekti ji matanti veiksmingesnių priemonių. Viena jų, pasak P. Kuzmickienės, galėtų būti šiuolaikinio muziejaus, kuris būtų skirtas komunizmo nusikaltimams papasakoti, steigimas.
„Toks muziejus galėtų būti atidarytas, pavyzdžiui, Lukiškių kalėjime arba Vyriausybės rūmuose, jeigu būtų nuspręsta Vyriausybę iškelti į planuojamą Ministerijų miestelį“, – sako P. Kuzmickienė.
Pasak parlamentarės, toks centras galėtų atlikti ne tik muziejaus, bet ir komunizmo tyrimų centro funkciją.
„Aš matyčiau dekomunizacijos perspektyvą aprėpiančią plačiai, kuri leistų mums suprasti komunizmo ideologiją, koloboravimo mastelius, kas tai buvo ir kaip tai reiškėsi, būtent kalbant per muziejų, per pažinimo centrų, per istorikų darbą tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Tai tokį kelią aš matau kaip perspektyvų ir reikalingą šiandien. Tokį, kokį mes pradėjome su dekomunizacijos įstatymu, tik turime turėti didesnę aprėptį. Bet aš matyčiau perspektyvą tam (dekomunizacijai – ELTA) būtent per švietimo programas“, – sako P. Kuzmickienė.
Ji primena, kad pasiūlymai apie komunizmo nagrinėjimą ir galimybių tam steigti švietėjišką centrą buvo pristatyti dar 2020-aisiais, tačiau tąkart darbų tęsti nepavyko dėl pasaulį užklupusios pandemijos.
„Aš kalbėčiau apie muziejų stiprinimą, bet ne tik. Dar 2020 metais iškėlėme šį klausimą, svarstymą, kad vis dėlto komunizmas iki galo nėra įvertintas ir suprastas, iš kur jis kilęs yra. Ir turime kalbėti ne tik apie mūsų valstybę ištikusią nelaimę, bet ir visą Europą ir kaip atrodo iki šių dienų kitose valstybėse veikiantis komunizmas. Tai tą galėtų padėti daryti šiuolaikinis muziejus, kuris ir būtų skirtas komunizmo nusikaltimams papasakoti. Tokia idėja buvo pristatyta, tuomet svarstėme, kokiu būdu tokio muziejaus įsteigimą realizuoti, bet valstybei buvo, žinoma, sunkesnių momentų, kalbant apie pandemiją ir kitus momentus. (…) Tai turime pasižiūrėti, ką jau esame nuveikę šioje srityje ir ką dar galime padaryti. Tai ta galimybių studija ir yra skirta paanalizuoti, koks objektas, pasakojantis apie komunizmo nusikaltimus, galėtų atsirasti“, – dalijasi P. Kuzmickienė.
ELTA primena, kad Seimo konservatorių frakcijos nariai įstatymo projektą, kuriuo siekiama LKP pripažinti nusikalstama organizacija, atsakinga už Lietuvos piliečių genocidą, nusikaltimus žmogiškumui, trėmimus ir masines represijas.
Taip pat siūloma nustatyti, kad buvę LKP Centro Komiteto (LKP CK) nariai ir sekretoriai, buvę kandidatai į LKP CK narius, LKP CK Prezidiumo nariai, LKP CK biuro nariai, kandidatai į LKP CK biuro narius, buvę LKP CK instruktoriai, skyrių vedėjai ir jų pavaduotojai ir kiti vadovybei priklausę asmenys, pageidaujantys būti kandidatais į prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius ar merus, savo anketose ir biografijose turėtų nurodyti savo priklausomybę minėtoms struktūroms.
Siūloma, kas teikiamas įstatymas įsigaliotų dar prieš artėjančius prezidento, Seimo ir Europos Parlamento rinkimus – 2023 m. lapkričio 1 d.
Dalis politikų ir istorikų šią iniciatyvą vertina kritiškai. Pasak jų šis įstatymo projektas yra pavėluotas, nes dauguma LKP priklausiusių asmenų jau yra mirę. Taip pat keliamas klausimas, kaip priėmus tokį įstatymo projektą reikėtų vertinti Lietuvos sąjūdžio narius bei Nepriklausomybės akto signatarus, kurie taip pat buvo ir LKP nariai.
Viktorija Smirnovaitė (ELTA)
