Šaligatviais zujantys paspirtukai daugeliui kelia irzulį. Tiesa, vieni tik susierzina, o kiti – bijo.
„Niekas turbūt saugiai nesijaučia ant šaligatvio. Ne vieną kartą buvau pati vos nenutrenkta“, - LNK žinioms sakė viena vilnietė.
Kita teigė, jog šios transporto priemonės nesirenka, nes jai ji nepatinka.
„Ne vieną kartą yra pasitaikę, kad pastumia“, - kalbėjo ji.
Dar kita LNK žinių pašnekovė teigė, jog paspirtukų tiesiog saugosi.
Medikai sako, kad šiltuoju sezonu jiems itin dažnai tenka skubėti gelbėti susižeidusių paspirtukininkų arba jų sužalotų pėsčiųjų. Vien pernai itin sunkias traumas važiuodami paspirtuku patyrė virš 60, o apskritai susižalojo 400 gyventojų.
„Skaudžios istorijos yra tokios, kada neturime veido dalies, kai ji tiesiog lieka kažkur gatvėje ir ją reikia sukurti iš kitų kūno dalių. Pacientai neretai atsiduria ir komos būsenoje“, - atviravo Žalgirio klinikos priimamojo skyriaus vadovas Dalius Matkevičius.
Gyventojų apklausos duomenimis, retas paspirtukininkas dėvi apsaugos priemones. Tokių, anot „Spinter tyrimai“ apklausos – maždaug trečdalis. Jie nurodo, kad apsaugos priemonių nenaudoja, nes jų tiesiog neturi, o kiti keliones planuoja spontaniškai.
Tyrimas parodė ir tai, kad beveik penktadalis apklaustųjų važiuodami paspirtuku labai dažnai atsiduria pavojuje.
„Gilesnė analizė parodė, kad labai dažnai elektrinių paspirtukų vairuotojai save priskiria skirtingoms transporto priemonių rūšims. Būna situacijų, kai jie savo laiko pėsčiaisiais. Bet formaliai elektriniam paspirtukui galioja tokios pačios taisyklės kaip ir dviračiui“, - teigė Lietuvos Transporto saugos administracijos vadovas Genius Lukošius.
Lietuvos kelių policijos viršininkas Vytautas Gapšys teigė, jog didžiausias konfliktas yra tarp pėsčiųjų ir elektrinių paspirtukų vairuotojų.
„Kuomet elektrinių paspirtukų neatsakingai manevruoja, nesilaiko kelių eismo taisyklių. Prasilenkdami su pėsčiuoju elektrinio paspirtuko vairuotojas turi važiuoti pėsčiojo greičiu – 3-7 km/h“, - teigė V. Gapšys.
Elektriniais paspirtukais važiuojantys žmonės neretai ne tik nesilaiko kelių eismo taisyklių, bet ir stoja prie paspirtuko vairo išgėrę.
„Daug traumų įvyksta nakties metu. Didelė dalis pacientų, kurie atvežami greitosios medicinos pagalbos automobiliais būna apsvaigę nuo alkoholio arba narkotinių medžiagų“, - pasakojo Žalgirio klinikos priimamojo skyriaus vadovas.
Lietuvos kelių policijos viršininkas V. Gapšys dar pridūrė, jog nerimą tikrai kelia tai, kad praėjusiais metais tiek dviratininkai, tiek ir elektrinių paspirtukų vairuotojai 5000 sulaukė atsakomybės už tai, kad minėtą transporto priemonę vairavo neblaivūs.
Kai kuriuose Europos miestuose, pavyzdžiui – Paryžiuje, elektrinių paspirtukų nuoma nuo rudens bus visai uždrausta.
LNK žinių kalbinti vilniečiai irgi pritarė tokiems ribojimams.
Tačiau Lietuvos valdžia nemato reikalo tokiems draudimams.
„Man atrodo, kad Lietuva turėtų eiti ne draudimų kelių, o visų pirma ieškoti priemonių ir ne tik švietėjiškų, bet ir tam tikrų reguliacinių savivaldybių lygmeniu“, - tikino susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Tiesa, tam tikrų priemonių valdžia ėmėsi jau dabar. Šią savaitę startavo komunikacijos kampanija „Spustelk atsargumą“. Gyventojai jos metu bus šviečiami kaip saugiai bei kultūrinai važinėti paspirtukais.
„Visada norisi eiti ne draudimų, ne ribojimų, ne baudų keliu. O skatinti pozityvią kultūrą, bendradarbiavimą, kad visiems eismo dalyviams kelyje būtų vietos“, - sakė Lietuvos Transporto saugos administracijos vadovas.
Visgi, jeigu situacija nesikeis, tikėtina, kad bus imtasi ir draudimų.
„Šiuo metu dar nėra tokių zonų, kur visiškai uždrausta važiuoti, bet tai yra svarstytinas klausimas, kur yra pėsčiųjų intensyvaus judėjimo zonos, manau, kad tikrai reikėtų galvoti, kaip tai padaryti“, - kalbėjo Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas.
Kampanijai iš valstybės biudžeto skirta kiek daugiau nei 100 tūkst. eurų.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
