Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
Pirmauja Nausėda
Pirmoje reitingų lentelės pozicijoje ir toliau pirmauja dabartinis šalies vadovas G. Nausėda. Vasario mėnesio apklausoje jį būtų pasirinkę 20,1 procento apklaustųjų, kovą – 20,4 procento.
Antroje pozicijoje – ir toliau premjerė Ingrida Šimonytė. Vasarį ją būtų pasirinkę 10,1 procento apklaustųjų, kovo mėnesio rezultatas – 10,5 procento.
Advokatas Ignas Vėgėlė užima trečią lentelės poziciją. Vasarį jį būtų pasirinkę 8 procentai respondentų, kovo mėnesį – 7,7 procento.
Ketvirtoje vietoje – europarlamentarė, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė. Ją vasario mėnesį rinkosi 5,6 procento apklaustųjų, kovą – 6,2 procento.
Toliau – buvęs premjeras ir opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Jį praėjusio mėnesio apklausoje vasarį rinkosi 6 procentai respondentų, kovą – 4,2 procento.
Šeštą poziciją užima visuomenininkas Andrius Tapinas. Jį vasario mėnesį rinkosi 4,4 procento apklaustųjų, kovą – 4,2 procento.
Toliau – opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis. Jį vasario mėnesį būtų pasirinkę 3,4 procento respondentų, kovą – 3,6 procento.
Vienintelis partijos „Laisvė ir teisingumo“ atstovas Seime Remigijus Žemaitaitis užima aštuntą lentelės vietą. Vasarį jį būtų pasirinkę 2,1 procento apklaustųjų, kovą – 3,2 procento.
Toliau – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jį vasarį būtų pasirinkę 2,9 procento apklaustųjų, kovą – 2,7 procento.
Lentelę užbaigia Seimo pirmininkė, valdančiojoje koalicijoje veikiančio Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ją vasarį pasirinko 2,7 procento apklaustųjų, kovą – 2,6 procento.
Kitą kandidatą kovo mėnesio apklausoje rinkosi 12,9 procento respondentų, nebalsuotų 8 procentai, o nežinojo 13,8 procento.
Į sąrašą įtraukti Aurelijus Veryga, Remigijus Šimašius, Aušra Maldeikienė, Valdemaras Tomaševskis, Petras Gražulis, Gabrielius Landsbergis surinko mažiau nei 2 proc. apklaustųjų balsų.
Ar paveiks skandalas?
Delfi primena, kad apklausa buvo atlikta kovo 17–27 dienomis. O informacija, kad G. Nausėda 1988 metais pasiprašė įstoti į Komunistų partiją ir kandidato į prezidentus anketoje šioje fakto nepaminėjo, pasirodė tik balandžio 5 dieną. Plačiau apie tai skaitykite čia.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas, vertindamas naujausius reitingus, teigė, jog šalies vadovo reitingai, jau kelis mėnesius pamažu kopę į viršų, gali pasikeisti.
„Aš būčiau linkęs manyti, kad pats išaiškėjimas G. Nausėdai nėra tiek skausmingas, kiek galbūt jo pati reakcija galėtų rodyti. Čia pagrindinis dalykas labiau gal buvo tam tikros asmeninės savybės, kurios nulėmė tokią neproporcingą paties prezidento reakciją, – tai galbūt kiek atsilieptų. Bet nemanau, kad tai G. Nausėdos elektoratui bus labai šokiruojanti naujiena“, – svarstė VDU politologas I. Kalpokas.
Jo teigimu, jeigu identiška informacija pasirodytų apie TS-LKD narę ir premjerę I. Šimonytę, su ištikimu Tėvynės sąjungos elektoratu tai „sudėtingiau sugyventų“.
VDU docentas, politologas I. Kalpokas tikino, jog jei reitingai keisis, jie keisis mažai. Delfi pašnekovas sutiko, jog alternatyvos G. Nausėdai vis dar nėra.
„Tas atotrūkis nuo antros ir trečios vietos išlieka tikrai labai solidus. Ramaus miego nebus dėl kitų priežasčių, bus bandoma iš oponentų pusės prie ko nors prikibti. Jeigu įsibėgės pranešėjo istorijos parlamentinis tyrimas, jei jis bus vykdomas, galbūt ten atsiras įdomesnių naujienų, kurios didžiulį atotrūkį galėtų sumažinti. Bet dabartinėmis aplinkybėmis tikrai sunku įsivaizduoti ką nors, metantį labai rimtą iššūkį prezidentui.
Mes galime kalbėti, viena vertus, apie tai, kad viena ar kita istorija ne visai maloniai atsilieptų pačiam prezidentui, bet, iš kitos pusės, žmonės galvoja – o kokios yra alternatyvos? Kur tas simpatijas perkelti? Jeigu nėra kur, tai ir reitingas pasidaro šiek tiek labiau „tefloninis“, – įžvalgomis dalijosi VDU docentas, politologas I. Kalpokas.
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius taip pat teigė, jog narystės Komunistų partijoje faktas gali tik nežymiai sumažinti dabartinio šalies vadovo G. Nausėdos reitingus.
„Prezidentas pats sąmoningai pasirinko strategiją ne tiesiog atsiprašyti, apgailestauti ir tuo viską užbaigti, bet kalbėjo apie tai, kam tai galėtų būti naudinga, kėlė diskusiją. Jeigu jis būtų santūriau sureagavęs, tai šią istoriją visuomenė būtų kiek greičiau ir pamiršusi.
Dabar vyksta jos eskalavimas, o tai dėmesį nukreipia nuo pačios esmės ir fakto. Tai yra toks jo pasirinkimas, tokia strategija. Manau, tai gali turėti įtakos reitingams, bet nelabai tikiu, jog matysime dramatišką pokytį“, – teigė analitikas M. Baltrukevičius.
Jis kalbėjo, jog jei šalies vadovas narystės Komunistų partijoje faktą būtų paminėjęs kandidato anketoje, visi būtų dar lengviau priėmę nei dabar.
„Ištikimiems G. Nausėdos šalininkams tai, kad prezidentui bandoma kenkti, gali pasirodyti visai pagrįsta“, – tikino Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas.
Kroatijos pavyzdys: reitingai gali būti „popieriniai“
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas M. Baltrukevičius Delfi teigė, jog žvelgimas į prezidentinius reitingus šiuo metu dar turi nemažai ribotumo.
„Žmonės kol kas gali tik manyti, nujausti, kas yra kandidatai. Kai prasidės oficialūs paskelbimai, tada į prezidentinius reitingus reikės žiūrėti rimčiau, nes tai bus jau ne spekuliacijų lygis, o realios alternatyvos. Kitas klausimas – ar mes galime būti tikri, kad rinkimuose nebus kokio nors kandidato ar kelių, kurie čia nėra paminėti, bet potencialiai gali gerai pasirodyti?
Nors dabar horizonte tarsi nelabai ir matome kokių nors galimų scenarijų. Bet o kas gali žinoti, laiko dar nemažai“, – kalbėjo Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas M. Baltrukevičius.
Jo teigimu, tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse tendencijos gana aiškios – pareigas einantys prezidentai retai nesugeba patekti į antruosius rinkimų turus. Daliai žmonių, anot M. Baltrukevičiaus, net ir pačios prezidento pareigos įkvepia dalį pagarbos. Tačiau aukšti reitingai kelis kartus yra pasirodę „popieriniai“.
„Mano mėgstamiausias pavyzdys yra Kroatija. Buvo populiari prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič. Jos reitingas buvo aukštas, ji – buvusi diplomatė, kaip prezidentė, irgi buvo ryški, gerai atstovaujanti šaliai. Iki kampanijos pradžios laikėsi apie 20 procentų atotrūkis nuo artimiausių persekiotojų.
Tačiau jos rinkimų kampanija buvo vangoka, pažadai gana atitrūkę nuo realybės. Ir tik apklausoje tarp pirmojo ir antrojo rinkimų turo ji pradėjo atsilikti, galiausiai pralaimėjo buvusiam premjerui Zoranui Milanovičiui. Be kokių nors didesnių paslydimų“, – Kroatijos pavyzdį pateikė M. Baltrukevičius.
Jis kėlė klausimą – kokia bus G. Nausėdos rinkiminė kampanija ir ar jis sugebės būti ryškus.
„Jis bus natūralus visų kitų kandidatų taikinys, nes jie turės parodyti save kaip alternatyvą. Ar G. Nausėda tai atlaikys, ar jis neprapuls šiame kontekste – yra klausimas“, – Delfi teigė Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.
Anušausko šansai
„Visa tai iš tikrųjų priklauso nuo tų žmonių, kurie pirmiausia pas mus partijoje ir už jos ribų pasisakytų, keltų [mane – ELTA], pavyzdžiui, kaip kandidatą. Kol kas apie tai kalbos jokios nebuvo, veiksmo jokio nebuvo. Dėl to aš ir sakau – kalbėti apie tai dar anksti“, – interviu TV3 televizijai sakė A. Anušauskas.
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas M. Baltrukevičius sakė tikintis, kad Tėvynės sąjunga turės vieną kandidatą prezidento rinkimuose.
„Vyks pasirinkimas, ieškojimas, kas galėtų sėkmingiausiai atstovauti partijai. Tėvynės sąjunga yra viena iš tų nedaugelio Lietuvoje partijų, turinti santykinai didesnę dalį ištikimų rinkėjų, kurie stipriai identifikuojasi su partija. Kalbant apie šiuos reitingus, I. Šimonytės ir A. Anušausko reitingus galima kartu sudėti ir gauti, kad šiuo metu realus Tėvynės sąjungos kandidato reitingas būtų apie 13 procentų“, – sakė analitikas M. Baltrukevičius.
Jis dar pridūrė, jog I. Šimonytė ir A. Anušauskas yra skirtingi, kaip asmenys.
„O prezidento rinkimai yra pasirinkimai tarp asmenybių. Mes I. Šimonytę matome kaip labai ryškią politikę, kuri niekada per savo politinę karjerą nesistengė būti visiems gera, nebijo būti nepopuliari. Ypač retoriniu lygmeniu sau leidžia daugokai. <…>.
O A. Anušausko profilis visiškai kitoks. Jis mažiau linkęs eiti į konfrontacijas, yra nuosaikesnis. Jo žvaigždės valanda ryškiausia buvo būtent pernai, kai prasidėjo karas Ukrainoje. Jis užėmė reikalingą nišą – be panikos, ramiai, realistiškai kalbėdamas apie Lietuvos saugumo padėtį. Šiemet mes jį matome jau mažiau. Nepadeda ir žiežirbos su tuo pačiu užsienio reikalų ministru G. Landsbergiu dėl Vokietijos brigados“, – įžvalgomis su Delfi dalijosi Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas M. Baltrukevičius.
VDU docento, politologo I. Kalpoko teigimu, jeigu A. Anušauskas visgi nuspręstų prezidento rinkimuose dalyvauti, tolygus konkurentas G. Nausėdai jis nebūtų.
„A. Anušauskas vis tiek turėtų tą pačią problemą, kaip ir I. Šimonytė – konservatorių partija ir labai komplikuotas rinkėjų santykis su šia politine jėga. Bet kuriuo atveju situacijoje vienas prieš vieną, jeigu žiūrime į bendrus A. Anušausko ir I. Šimonytės reitingus, ir tai, kad ir ką konservatoriai bekeltų, kandidatas susirinks tiek vieno, tiek kito reitingus, tada galime sakyti, kad realu patekti į antrą rinkimų turą.
Bet čia vėl turime tą pačią problemą. Daugiau nei pusė rinkėjų, kurie ateitų į antrąjį rinkimų turą, panašu, kad balsuotų už bet ką, tik ne konservatorių“, – kalbėjo jis.
VDU docentas I. Kalpokas priminė, kad bendras pasitikėjimo A. Anušausku reitingas yra aukštas dėl geros komunikacinės pozicijos Rusijos sukelto karo Ukrainoje metu.
„Rizikuojant jį kiek stereotipizuoti: toks nuraminantis pagyvenęs dėdė, kuris gražiai, ramiai išaiškina dalykus, – mes viską kontroliuojame, su manimi jūs esate saugūs.
Bet kuomet bandoma taip stereotipiškai įsivaizduoti tą kandidatą į prezidentus, dažnai ieškoma į priekį einančios asmeninės lyderystės, į priekį vedančios charizmos.
Ir čia A. Anušauskas turi tam tikrą deficitą arba bent jau iki šiol neturėjo progos iki galo parodyti šių savybių“, – Delfi kalbėjo VDU politologas I. Kalpokas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų kovo 17–27 dienomis naujienų portalo Delfi užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Apklausą telefonu atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Jei apklausa vykdoma internetu, respondentui nusiunčiama nuoroda, – respondentas užpildo savarankiškai jam (jai) patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1016 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
