Penktadienį šalies vadovas pasirašė dekretą dėl Seimo priimto Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo grąžinimo pakartotinai svarstyti.
Teigia, kad pagrindo skirtingam vertinimui nėra
Kitaip nei numatyta įstatyme, G. Nausėdos nuomone, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai turėtų būti traktuojami vienodai ir atitinkamai jiems turėtų galioti vienodi ribojimai.
„Seimo priimtu įstatymu siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus nustatomos 7 skirtingos ribojamosios priemonės, kurių 4 būtų taikomos ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams, o 3 – tik Rusijos piliečiams. Prezidentas pritaria įstatymo tikslui taikyti ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, tačiau pažymi, kad nėra jokio pagrindo nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą dviejų valstybių agresorių piliečiams, ir siūlo abiejų valstybių piliečiams taikyti vienodas ribojamąsias priemones.
Šalies vadovo nuomone, savo principinės nuostatos, kad ir Rusija, ir Baltarusija Ukrainos atžvilgiu yra šalys agresorės, Lietuva turi nuosekliai laikytis ir įgyvendindama užsienio politiką, ir nacionalinėje teisėje“, – rašoma prezidentūros pranešime žiniasklaidai.
Lietuvoje, anot šalies vadovo, mes puikiai suprantame, kad „karas prieš Ukrainą, kurį Rusija jau antrus metus kariauja kartu su savo sąjungininke Baltarusija, taip suartino abi agresores, jog jos abi kelia grėsmę ne tik savo kaimynams, regionui, bet ir visai Europai kaip vieningas militarizuotas, neapykanta alsuojantis teritorinis darinys“.
„Žinoma, kad abiejose šiose valstybėse tebėra karo nusikaltimus vykdančių režimų nepalaikančių ar net jiems besipriešinančių žmonių, jiems durys visada buvo ir bus atvertos. Tačiau Lietuvos nacionalinio saugumo požiūriu nėra jokio pagrindo skirtingam Baltarusijos ir Rusijos piliečių vertinimui“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Pasiūlymai
Prezidentas savo dekretu pasiūlė Seimui visas 7 skirtingas ribojamąsias priemones visa apimtimi taikyti ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams.
Taigi, G. Nausėda pasiūlė apriboti ne tik Rusijos piliečių, bet ir Baltarusijos piliečių teises prašyti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, įsigyti nekilnojamojo turto ir atvykti į Lietuvą.
„Šalies vadovas taip pat siūlo naują nacionalinio saugumo užtikrinimo instrumentą. Prezidento veto siūloma ribojamųjų priemonių įstatyme įtvirtinti teisinį mechanizmą, kuris leistų supaprastinti jau išduotų nacionalinių vizų ir leidimų laikinai ar nuolat gyventi panaikinimo procedūrą, taip pat palengvintų asmenų, kurie pažeidė tarptautinių sankcijų arba ribojamųjų priemonių teisės aktus, išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos“, – priduriama prezidentūros pranešime.
Seimas, reaguodamas į agresiją Ukrainoje, balandžio 4-ąją balsų dauguma priėmė įstatymą dėl ribojimų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams Lietuvoje.
Įstatymu iki kitų metų gegužės 3 dienos numatyta apriboti rusų ir baltarusių galimybes gauti Lietuvos vizas, įvežti ir išvežti iš Lietuvos ukrainietiškas grivinas.
Rusijos piliečiams sustabdoma teisė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, kurį laiką nebus priimami jų prašymai dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje.
Planuota taip pat apriboti ir rusų bei baltarusių galimybes gauti Lietuvos pilietybę, tačiau šio siūlymo priėmimo stadijoje Seime atsisakyta.
Seimo nustatyti ribojimai taikytini ne visiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, įstatyme numatytos tam tikros išimtys.
Įstatymo projektą dėl aptariamų ribojimų Seimui pateikė Vyriausybė, pataisos buvo pakoreguotos Seimo konservatoriaus Lauryno Kasčiūno vadovaujame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.
