„Jeigu klausimų yra, visą laiką reikia, kad į juos būtų atsakyta. O kokia ta atsakymo forma bus, tai pasirinkti, aišku, (reikia – ELTA) valdantiesiems – jeigu norima eilinį kartą sudaužyti Valstybės saugumo departamentą, ypač šiuo sudėtingu, kritiniu laikotarpiu. Visgi, tai yra žvalgybos institucija, kuri yra dirbanti, ir ta jos informacija, kuri yra teikiama ir gaunama, yra svarbi ne tik Lietuvai“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė S. Skvernelis.
„Vertinant tą kontekstą, aš nemanau, kad reikėtų sudaužyti ir sunaikinti departamentą. Bet klausimų tikrai yra, juos galima žiūrėti“, – aiškino jis.
Svarsto apie tyrimo plėtrą – nori, kad dėmesys būtų skiriamas ir kriminalinės policijos istorijai
S. Skvernelis akcentavo, kad diskutuojant dėl VSD veiklos tyrimo, Seimas galėtų žvelgti plačiau ir aprėpti kelių pranešėjų liudijimus. Ekspremjeras priminė, kad tokio paties dėmesio yra verta buvusio Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūno Algimanto Martinkaus pateikta informacija apie galimą neteisėtą pareigūnų sekimą.
„Noriu priminti, kad Lietuvoje yra ne vienas pranešėjas. Tas pranešėjas kalbėjo galbūt apie žvalgybos institucijų ir politikų tam tikras sąsajas arba veiksmus. Yra ir kriminalinės žvalgybos pranešėjas, kurio kažkaip niekas nebenori girdėti ir matyti, kuris kelia ne mažesnes ir ne mažesnio masto – galbūt netgi didesnio masto problemas“, – kalbėjo opozicijos atstovas.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, buvęs LKPB pareigūnas A. Martinkus kreipėsi į teismą, prašydamas inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl buvusių policijos vadovų veiksmų. Jis įtarė, kad buvę vadovai – buvęs LKPB viršininkas Rolandas Kiškis, jo pavaduotojas Andžejus Roginskis, buvęs Imuniteto valdybos viršininkas Elanas Jablonskas – neteisėtai sekė kitus pareigūnus.
S. Skvernelis mano, kad A. Martinkaus istorija galėtų įsilieti į bendrą tyrimą dėl VSD veiklos.
„Jeigu norime gauti atsakymus, reikėtų žiūrėti plačiau ir galbūt šias istorijas apjungti į vieną. Tada galbūt ir palaikymas didesnis (būtų – ELTA)“, – svarstė jis.
ELTA primena, kad ketvirtadienį parlamento valdantieji skelbė suformulavę klausimus tyrimui dėl galimai neskaidrios ir neteisėtos VSD veiklos. Visgi, kol kas tęsiasi diskusijos, kokia forma pastarieji klausimai bus pristatyti ir pateikti atitinkamoms institucijoms.
Klausimai aprėpia ne tik VSD veiklą bei departamento vadovą Darių Jauniškį, bet ir prezidentą Gitaną Nausėdą, jo rinkiminę komandą, kampanijos finansus.Taip pat dalis klausimų buvo orientuota ir į galimus Prezidentūros ryšius su verslininku Igoriu Udoviciu. Parlamentarai formuluoja klausimus ir dėl opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario, dabartinio Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio bei jam 2019 m. suteikto leidimo dirbti su slapta informacija.
Diskusijos dėl galimo parlamentinio tyrimo gimė pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
