Ketvirtadienį Delfi žurnalistai lankėsi Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skaitykloje ir susipažino su K-1 fonde laikoma byla Nr. 18.
Tai pasirodė esanti viena kortelė, kurioje nurodomi G. Nausėdos duomenys ir teigiama, kad į KGB dėl išvykos kreipėsi LSSR Švietimo ministerija.
Kortelėje nurodytas išvykos tikslas – komandiruotė.
Kitoje kortelės pusėje yra keletas antspaudų. Joje nurodoma, kad KGB nuomonė dėl išvykos yra teigiama, o šio „palaiminimo“ data – 1990 sausio 15 diena.
Archyvo vadovas: niekas neišvažiuodavo negavęs sutikimo
„Eilinės biurokratinės procedūros, kurios buvo vykdomos išvykstančiųjų į Vakarų šalis atžvilgiu. Tai yra vadinamasis spec. patikrinimas. Nei vienas neišvažiuodavo negavęs galutinio sutikimo“, – komentuodamas šį dokumentą Delfi ketvirtadienį sakė Lietuvos ypatingojo archyvo direktorius O. Lėveris.
Jo teigimu, šio dokumento buvimas visiškai nereiškia, kad G. Nausėda praeityje bendravo su KGB atstovais.
„Nieko nereiškia. Tai – standartinė, biurokratinė procedūra“, – teigė pašnekovas.
Jo vertinimu, visos kalbos apie šią kortelę yra „muilo burbulo leidimas“.
Paklaustas, ar archyve nėra daugiau su G. Nausėda susijusių dokumentų, direktorius pabrėžė, kad tokios paieškos archyvas neatliko.
„Turėtų būti paklausimas iš paties asmens ir tada galima paieška įvairiuose dokumentuose, bet ji greičiausiai nieko neduotų. Maža tikimybė, kad kažką būtų galima rasti pas mus. Tai nebuvo kažkoks liaudies priešas, kuris buvo sekamas ar kitaip terorizuojamas“, – svarstė jis.
Praėjusią savaitę pasirodžius informacijai apie nutylėtą prezidento priklausymą Komunistų partijai, visuomenininkas Andrius Tapinas viešai kėlė klausimą, ar prezidentui, daugiau nei prieš 30 metų aplikavusiam gauti stipendiją studijoms Vokietijoje, neteko bendrauti su KGB pareigūnais.
Atsakydami į tai prezidento atstovai pareiškė, kad prieš išvykdamas studijuoti į Vokietiją G. Nausėda su KGB agentais nebendravo ir apie kelionę esą kalbėjosi tik su LSSR Švietimo ministerijos atstovais.
„Prezidentas nėra bendravęs su KGB pareigūnais nei stažuotės Vokietijoje, nei kokiais kitais klausimais“, – pabrėžė jie.
Paklaustas, ar taip galėjo būti, O. Lėveris teigė nenorintis spėlioti, tačiau G. Nausėdos versija – visai tikėtina.
Istorikas: KGB neturėjo tiek resursų
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Marius Ėmužis Delfi ketvirtadienį teigė, kad tai, jog tuo metu visi žmonės į užsienį vyko tik pabendravę su KGB atstovais, yra mitas.
„Jei pažiūrėtume į statistiką, kiek išvykdavo žmonių perestroikos laikais – nekalbu konkrečiai tik apie stažuotes, KGB neturėjo tiek resursų, kad su visais pabendrautų ir iš kiekvieno kažką ištrauktų“, – pabrėžė jis.
Istoriko teigimu, KGB susidomėjimas į Valarus vykstančiu žmogumi priklausė nuo to, kur žmogus vyksta, pavyzdžiui, ar jis vyksta į miestą, kuris yra uostas, ar tame mieste yra karinių objektų, arba vyksta į kokią nors gamyklą.
„Tai priklausė nuo daug ko, įvairiai galėjo būti, galėjo tai KGB visiškai nedominti, o galėjo ir labai dominti. Kur, kas, kaip – reikia tik į dokumentus žiūrėti, nes visa kita yra spekuliacijos. Mes galime tik spekuliuoti, o aš tikrai to nenoriu“, – pabrėžė jis.
Konkrečiai šios KGB archyve esančios kortelės M. Ėmužis komentuoti nenorėjo ir teigė, kad tam reikėtų žinoti daugiau konteksto.
Tačiau kalbėdamas apskritai, sakė, kad kortelių ar bylų buvimas savaime nieko neįrodo. Anot jo, jei kalbama apie duomenų apie žmones rinkimą, tai galėjo būti daroma ir be jų žinios.
Nutylėjo įstojęs į Komunistų partiją
Praėjusią savaitę žurnalistas Dovydas Pancerovas paskelbė, kad prezidentas Gitanas Nausėda 1988 metais įstojo į Lietuvos komunistų partiją.
Prezidentūra patvirtino paviešintus faktus ir pareiškė, kad G. Nausėda, prasidėjus Sąjūdžiui, Komunistų partijos veikloje nedalyvavo.
G. Nausėda išplatintame komentare žiniasklaidai pripažino, kad stojimas į partiją buvo jo jaunystės klaida.
Kandidatuodamas į prezidentus jis Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) anketoje neatsakė į klausimą, kokios partijos, politinės organizacijos nariu yra arba buvo. Anot Prezidentūros, šis klausimas buvo neprivalomoje užpildyti anketos dalyje.
Aiškindamas atskleistų faktų apie jo narystę Komunistų partijoje aplinkybes, G. Nausėda buvo prakalbęs apie jo atžvilgiu vykdomą „politinę medžioklę“. TV3 televizijai šalies vadovas teigė, kad artėjant 2024 m. prezidento rinkimams jo kritikai vykdo prieš jį nukreiptas „tam tikras akcijas“.
