Didžioji dalis savivaldybių merų ir tarybų rinkimuose dalyvavusių Seimo narių jau anksčiau nusprendė atsisakyti iškovotų mandatų. Vietos Biržų rajono taryboje atsisakė parlamentaras Valdemaras Valkiūnas, Kaune savo vietos taryboje nutarė neužimti ir „valstietis“ Aurelijus Veryga, Kauno rajono savivaldybėje – buvęs Liberalų sąjūdžio kandidatas Viktoras Pranckietis, Klaipėdoje – partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovas Remigijus Žemaitaitis, Klaipėdos rajone – konservatorė Rasa Petrauskienė, Panevėžyje – „valstietis“ Deividas Labanavičius, Šilalės rajone – konservatorius Jonas Gudauskas, Telšiuose – „darbietis“ Valentinas Bukauskas, Ukmergėje – „valstietis“ Juozas Varžgalys, Marijampolėje – Darbo partijos narė Vaida Giraitytė-Juškevičienė.
Tuo metu iš viso tarybos mandatų atsisakė per 100 išrinktų politikų.
Dauguma jų priėmė tokį sprendimą dėl einamų nesuderinamų pareigų.
Kaip numato Rinkimų kodeksas, į savivaldybių tarybas patekę politikai gali atsisakyti iškovotų mandatų likus ne mažiau kaip 10 d. iki pirmojo naujos tarybos posėdžio.
Balandžio 11 d. į pirmuosius posėdžius susirinko Plungės ir Šiaulių rajono tarybos. Trečiadienį, balandžio 12 d. prisieks ir Kazlų Rūdos bei Šalčininkų rajono savivaldybėse išrinkti merai bei tarybų nariai. Paskutinieji į pirmąjį posėdį susirinks Neringos savivaldybės nariai – posėdį žadama rengti balandžio 28 d.
ELTA primena, kad kovo 5 d. Lietuvoje vyko savivaldybių merų ir tarybų rinkimai. Iš beveik pusantro tūkstančio tarybų mandatų, daugiausiai jų – 358 – iškovojo Lietuvos socialdemokratų partija. 239 tarybų mandatus pelnė konservatoriai, 185 – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatai, 135 – liberalai, 124 – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nariai. Tuo metu 183 tarybų mandatus iškovojo įvairių politinių komitetų atstovai.
