Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, šiuo metu visoje Lietuvoje yra 1387 klasės, kuriose mokosi devintokai. Pasak L. Idzelio, dešimtadaliui jų – 140 klasių – gynybos įgūdžių mokymai organizuojami jau šį pavasarį.
Tuo metu 2023-2024 m. m. tokį kursą praeis 50 proc. 9 klasių mokinių – rudenį planuojama mokymus vesti 280 klasių, o kitų metų pavasarį – 420 klasių.
2024 m. rudenį tokius mokymus ketinama organizuoti 560 klasių.
2025 m. Lietuvos šauliai ketina kursus vesti visiems devintokams – pavasarį apmokyti 840 klasių moksleivius, o rudenį pristatyti kursą maždaug 550 klasių.
L. Idzelis pastebėjo, kad šalyje besimokančių 9 klasių mokinių gali mažėti, tačiau kol kas Šaulių sąjunga ketina laikytis pastarojo plano.
„Mechanizmas veikia, tiesiog reikia jį paprasčiausiai stiprinti“, – trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje teigė LŠS vadovas.
Pastarieji kursai startavo 2022 m. vasarą – Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių mokymai buvo parengti LŠS, Krašto apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų. Skelbiama, kad pilotinių kursų metu apmokyta 1,2 tūkst. šalies 9 klasių moksleivių.
Seime patvirtintoje pilietinio pasipriešinimo strategijoje numatoma, kad 2024-2025 m. tokie mokymai turėtų apimti 100 proc. Lietuvos devintokų.
Visgi, šaulių vadas akcentavo, kad organizacija veikiausiai kreipsis pagalbos į Lietuvos kariuomenę – anot jo, siekiant ambicingesnių tikslų, pritrūks kursus galinčių vesti instruktorių.
„Yra didžiulis iššūkis, nes čia žmogus turi būti pilnai dirbantis arba, kitaip sakant, nusamdytas. Šiuo metu perkame paslaugą, samdome buvusius kariškius, karius savanorius, turime tam nusimatę biudžetą.
Bet kai kyla ambicijų lygis, matome, kad galbūt reikės prašyti pagalbos ir savanorių pajėgų kariuomenės“, – teigė L. Idzelis, akcentuodamas, kad anksčiau kariuomenės daliniai aktyviau prisidėjo prie švietimo sistemos rėmimo.
„Visa tai būtų galima atgaivinti, nes, turbūt, viena Šaulių sąjunga už patriotizmą Lietuvoje negalėtų atsakyti. Turėtų ir kiti prisidėti prie galimybės“, – dėstė jis.
LŠS lyderis priminė, kad 3 dienų mokymų metu šalies moksleiviai įgyja ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių – jaunuoliai yra supažindinami su įvairia ekipuote, ginkluote. Taip pat išmoksta, kaip reikėtų paruošti sausą davinį, užsimaskuoti, apsirengti, įgyja topografinių žinių. Be to, anot L. Idzelio, atsiliepimai po tokių mokymų yra itin teigiami.
Visgi, NSGK posėdyje dalyvavęs KAM viceministras Žilvinas Tomkus atkreipė dėmesį, jog ministerijai bei Šaulių sąjungai dar reikia efektyvinti bendradarbiavimą su švietimo sistema ir mokyklomis, mat, pasak jo, „kai kurios mokyklos nelabai suprato, (...) kodėl tas kursas vedamas“.
ELTA primena, kad 2022 m. Lietuvoje startavo pilotiniai gynybos įgūdžių mokymai 9 klasių mokiniams – kursą praėjo maždaug 1,2 tūkst. devintokų.
Viliamasi, kad 2024-2025 m. m. tokie kursai bus vedami visiems šalies devintokams.
