Marių pakrantėje situacija tiesiog skandalinga: grandiozinius planus turintiems verslininkams – teismo kirtis

Delfi paviešinus skandalingą situaciją Elektrėnų marių pakrantėje, valstybinės institucijos imasi veiksmų ir sako, kad vystytojams nuolaidžiaujama nebus. Savo ruožtu teismas sklypo savininkų atžvilgiu jau pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

Nekilnojamojo turto vystytojo planai ir jam palankius sprendimus priiminėjantys savivaldybės valdininkai sulaukė ne tik kontroliuojančių institucijų, bet ir prokurorų dėmesio.

Delfi jau rašė, kad į privačias rankas Elektrėnų marių pakrantėje buvo perleistas valstybei priklausantis miesto miškas. Taip pat svarbus klausimas: ar nenutiks taip, kad marių rekreacinė zona pavirs į prabangų privačių rezidencijų kvartalą.

Delfi tyrimą galite rasti čia.

Ramybės oazę pakeitė tvora

Geibonių gatvė Elektrėnuose dvelkia ramybe ir dėl to šią vietą prie Elektrėnų marių buvo galima vadinti tikra ramybės oaze. Šioje nuošalesnėje vietoje mėgdavo lankytis elektrėniškiai: vasarą iškylaudavo, maudydavosi mariose. Elektrėnų savivaldybė ir buvo suplanavusi, kad ši teritorija tarnaus rekreaciniams tikslams.

Tačiau dabar situacija šioje vietoje kardinaliai pasikeitė. Valstybinė žemė su valstybei priklausiusiu miesto mišku parduota privačiai įmonei. Ir teritorijoje prie marių atsirado tvora bei užrašai, kad eiti negalima. Negana to, savivaldybė ieško būdų, kaip verslininkams leisti užstatyti abu prie ežero esančius sklypus.

Nuvykę į vietą Delfi žurnalistai surado tvorą ir užrašus, kad teritorija stebima vaizdo kameromis. Marių link nutiestas asfaltuotas kelias, įrengtas apšvietimas, taip pat įrengtos aikštelės, atlikti žemės lyginimo darbai.

Kaip išsiaiškino Delfi, Elektrėnų marių pakrantėje esantys 2 dideli valstybei priklausę sklypai – Geibonių 3C ir 3D – buvo parduoti UAB „Nexteko“.

Pradėjus rekreacinių ir komercinių teritorijų Elektrėnų mieste detaliųjų planų Geibonių g. 3C ir 3D sprendinių keitimo procedūrą, paaiškėjo, kad sklypas buvo parduotas kartu su jame esančiu įregistruotu Miškų valstybės kadastre valstybinės reikšmės miško plotu (0,2557 ha).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine teise priklauso tik valstybei (analogiškas imperatyvas numatytas ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje).

Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius 2022 kovo 25 d. pasirašė įsakymą dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis.

Prokuratūra kreipėsi į teismą

Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė Delfi teigė, kad dėl valstybei priklausiusio miško pardavimo Prokuratūra pradėjo tyrimą.

„Generalinėje prokuratūroje išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl viešojo intereso gynimo, nustatyta, kad viešame aukcione dėl valstybės žemės pardavimo buvo parduotas valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, nepaisant to, kad į jį patenka ir valstybinės reikšmės miško žemės plotas, išimtinės nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, gindamas viešąjį interesą, š. m. kovo 22 d. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl aukciono ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais.

Prokuroras prašo teismo pripažinti negaliojančiu Valstybės žemės fondo organizuotą aukcioną dėl kitos paskirties žemės sklypo, esančio Elektrėnų m., Geibonių g. 3D, pardavimo bei panaikinti 2022 m. pasirašytą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, juridiniam asmeniui pardavė minėtą valstybinės žemės sklypą“, - teigė R. Stundienė.

Jos teigimu, Vilniaus apygardos teismas jau pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: „Taip pat Generalinės prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokuroras prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl šio žemės sklypo – atlikti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo bendrovei perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypą, uždrausti bendrovei dalyvauti bet kokiuose sandoriuose, susijusiuose su disponavimu ginčo sklypu – turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę, uždrausti bendrovei inicijuoti ar vykdyti bet kokius su ginčo sklypu susijusius teritorijų planavimo veiksmus, uždrausti sklypo kraštovaizdžio keitimo ar miško kirtimo darbus.

Balandžio 6 d. teismas priėmė nutartį, kuria tenkino prokuroro prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.“

S. Gentvilas: tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus neketiname

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad ministerija dėl šio atvejo kreipėsi į aplinkosaugininkus, o šie savo ruožtu – į Prokuratūrą.

„Aplinkos ministerija tik sužinojusi apie šį atvejį, perdavė visas jo aplinkybes išsiaiškinti Aplinkos apsaugos departamentui, pastarasis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo šiuo atveju“, - teigė S. Gentvilas.

Be to, jis pridėjo, kad parduotame sklype esančio miško „išmiškinimui“ Aplinkos ministerija nepritaria: „Tiek verslininkams, tiek Elektrėnų savivaldybei atsakėme, kad nutarimo dėl valstybinės reikšmės miškų tikslinimo jų savivaldybės teritorijoje rengti neketiname.“

Galiausiai Aplinkos ministerija pateikė tokią įvykių chronologiją: „2022-12-14 UAB „Nexteko“ kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl valstybinės reikšmės miškų tikslinimo žemės sklype, esančiame Elektrėnų savivaldybės teritorijoje.

2023-01-28 raštu Nr. D8(E) 486 Aplinkos ministerija pateikė atsakymą UAB „Nexteko“, kuriame buvo atsisakyta tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus.

2023-01-26 raštu Nr. D8(E)-485 Aplinkos ministerija pavedė Aplinkos apsaugos departamentui kartu su Valstybine miškų tarnyba įvertinti valstybinės reikšmės miškų perleidimo į privačią nuosavybę atvejį. Nustačius galimą viešo intereso pažeidimą Aplinkos apsaugos departamentą imtis priemonių viešajam interesui ginti kreipiantis į teismą dėl panaikinimo sprendimų, kuriais valstybinės reikšmės miškas, esantis žemės sklype, perleistas į privačias rankas.

2023-02-21 raštu Nr. 03.2-07-248 Elektrėnų savivaldybės administracija kreipėsi Aplinkos ministeriją dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo žemės sklype, esančiame Elektrėnų savivaldybės teritorijoje.

2023-03-24 raštu Nr. D8(E)-1721 Aplinkos ministerija pateikė atsakymą Elektrėnų savivaldybės administracijai atsisakydama tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus.“

Savivaldybė kreipėsi į Aplinkos ministeriją

Kad valstybei priklausęs miškas iki šiol nėra „išmiškintas“, Delfi teigė ir Valstybinės miškų tarnybos atstovas Ūdrys Staselka. „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo į Vyriausybę kreiptasi nebuvo, nes nėra parengtas Elektrėnų savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas, kuris rengiamas tik aplinkos ministrui priėmus dėl to įsakymą. Tokio įsakymo nėra“, - teigė Ū. Staselka.

Elektrėnų savivaldybės Architektūros ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Arūnas Butrimavičius taip pat teigė, kad „Elektrėnų savivaldybės administracija, pridėdama apraše nustatytus privalomus dokumentus, kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo“. Jis pripažino, kad prašymas nebuvo patenkintas.

Jei Vyriausybė nesutiktų šio konkretaus valstybinės reikšmės miško ploto išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų, kokių veiksmų imtųsi savivaldybė? Ir koks tuomet būtų šio miško likimas? Tokį klausimą pateikėme Elektrėnų savivaldybei.

A. Butrimavičius atsakė štai taip: „Savivaldybė nebuvo ir nėra minimo sklypo valdytoja, todėl negali imtis veiksmų dėl jo disponavimo.“ Vis dėlto reikia priminti, kad 2017 m. pasirašius panaudos sutartį, būtent savivaldybė valdė šį sklypą.

Statybos inspekcija atliks patikrinimą, aplinkosaugininkai įpareigojo pašalinti tvorą

Nuvykę į Elektrėnų marių pakrantę Delfi žurnalistai užfiksavo įrengtą kelią, pastatytus šviestuvus, įrengtas asfaltuotas aikšteles, gelžbetoninės tvoros konstrukcijas.

Tačiau Statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė teigė, kad statybos leidimų sklypuose nėra išduota: „Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informuoja, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (IS „Infostatyba“) duomenų apie Jūsų nurodytais adresais išduotus statybos leidimus nėra.“

Dėl to Statybos inspekcija ketina atlikti patikrinimą.

Tuo metu Aplinkos apsaugos departamentas sklypo savininkus įpareigojo patraukti tvorą iš miško žemės: „Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus pareigūnai sklypo savininkui surašė ir įteikė privalomąjį nurodymą pašalinti miško žemėje esančias tvoras ir jos elementus iki šių metų gegužės 5 d.“

Institucijų veiksmus vertina kritiškai

Sklypo savininkai į Delfi klausimus neatsakė, tačiau savo poziciją pateikė UAB „Nexteko“ reikalus Elektrėnų marių pakrantės klausimu tvarkantis Rišard Radzevič.

Jo paklausėme, ar miško žemė iki nurodyto termino bus atlaisvinta nuo tvoros?

„Jūsų nurodytas dokumentas buvo gautas UAB „Nexteko“ vėliau nei Jūsų pateikti klausimai, todėl bendrovė privalo susipažinti su mestų kaltinimų turiniu ir tik juos įvertinus galės imtis atitinkamų veiksmų.

Todėl atsakant į klausimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo pažymime, kad šiuo metu privalomojo nurodymo pagrįstumą vertiname, todėl dar nesame priėmę atitinkamų sprendimų“, - teigė R. Radzevič.

Aplinkos ministras S. Gentvilas Delfi nurodė, kad nutarimo dėl valstybinės reikšmės miškų tikslinimo savivaldybės teritorijoje rengti neketinama.

R. Radzevič aiškino, kad tokia pozicija yra netikėta: „Tokia informacija yra kiek netikėta, kadangi dar 2022-03-31 Valstybinė miškų tarnyba buvo parengusi dokumentus dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo. Negalime paaiškinti, kodėl pasikeitė institucijų pozicija ir kas sąlygojo tokią Aplinkos ministerijos nuomonę.“

Statybos inspekcija nurodė, kad leidimų infrastruktūros įrengimui nėra išduota ir taip pat teigė, kad sklypuose artimiausiu metu atliks patikrinimą. Savininko atstovų paprašėme paaiškinti situaciją.

„Jūsų minimos infrastruktūros įrengimas yra/buvo vykdomas legaliai, visi leidimai, sutikimai projektinės dokumentacijos derinimai vyko tiek su savivaldybe, tiek su atitinkamas sritis kuruojančiomis institucijomis. Kita vertus, apie UAB „Nexteko“ planus buvo žinoma tiek visuomenei, tiek institucijoms jau gana seniai, kadangi Elektrėnų savivaldybėje vyko ne vienas tarybos posėdis, kuriame buvo svarstomi ir aptariamos infrastruktūros įrengimo klausimai. Bendrovė savo ketinimus deklaravo viešai. Todėl žinant, kad šios teritorijos vystymo klausimas yra įdomus bendruomenei ir politikams, atlikome visus veiksmus, kad būtų užtikrintas veiklos teisėtumas“, - dėstė sklypo savininkų atstovas.

„Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, gindamas viešąjį interesą, š. m. kovo 22 d. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl aukciono ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais. Kaip vertinate tokį kreipimąsi?“ – paklausėme R. Radzevič.

Jo atsakymas buvo toks: „Negalime vertinti teigiamai tokio veiksmo. Ginčo sklypas buvo įsigytas aukciono tvarka iš valstybės, atitinkamai aukcionas buvo organizuojamas ir vykdomas valstybės įmonės „Valstybės žemės fondo“. Todėl dalyvaujant viešame aukcione bendrovė pagrįstai tikėjosi, kad mažų mažiausiai tokio aukciono galimumo klausimas bus išspręstas dar pradiniame aukciono organizavimo etape. Dabar susiklostė tokia situacija, kad vienos valstybę atstovaujančios institucijos pardavė sklypą, o kitos institucijos teigia, kad tai buvo padaryta neteisėtai. Tokią situaciją vertiname kaip ydingą ir įžvelgiame tam tikrą nesąžiningumą, tuo labiau kai po sklypo pardavimo praėjo daugiau kaip metai, padarytos investicijos.“

Balandžio 6 d. teismas priėmė nutartį, kuria tenkino prokuroro prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Anot R. Radzecič, įmonė dėl to patyrė nuostolių: „Šiuo metu nutarties motyvus vertina bendrovę atstovaujantys advokatai. Tačiau akivaizdu, kad tiek pati byla, tiek ir teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, iš esmės sutrikdė bendrovės veiklą ir sukėlė nuostolius, kurie yra nustatinėjami.“

Delfi primena, kad sklypas Geibonių g. 3D, Elektrėnuose, buvo suformuotas 2017 m. Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus vedėjo sprendimu. Tų pačių metų liepą NŽT su Elektrėnų savivaldybe sudarė valstybinės žemės panaudos sutartį, kuria Elektrėnų savivaldybės administracijai perdavė neatlygintinai naudoti 5,3088 ha ploto žemės sklypą.

Anot Nacionalinės žemės tarnybos, savivaldybei pagal panaudos sutartį ėmus disponuoti sklypu, jį buvo nutarta parduoti privačiai įmonei: „2021-06-04 NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo sprendimu valstybinės žemės panaudos sutartis buvo nutraukta prieš terminą. Žemės sklypo, esančio Geibonių g. 3D, Elektrėnų mieste, aukcionas įvyko 2021 m. gruodį. 2022-01-14 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypas parduotas UAB „Nexteko“, kuris buvo pripažintas viešojo aukciono laimėtoju.“

Valstybinė miškų tarnyba: tai atlikti draudžiama

Valstybinės miškų tarnybos atstovas Ū. Staselka Delfi anksčiau teigė, kad valstybinės reikšmės miško plotą parduoti draudžiama: „Jūsų minimame sklype dalis teritorijos yra valstybinės reikšmės miškų plotai, kartu su visu žemės sklypu parduoti privatiems asmenims. Tai atlikti draudžiama pagal Miškų įstatymo 4 str. 10 d. 2 ir 6 p.“

Taip pat jis teigė, kad miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų.

Nacionalinės žemės tarnybos atstovas Audrius Gelžinis teigė, kad pagal 2016-11-08 žemės sklypo kadastro duomenų lentelę, parengtą UAB „Kelprojektas” 0,2585 ha ploto – miško naudmena. Tačiau jis pripažino, kad NŽT Elektrėnų skyrius neįvertino žemės sklype esančių naudmenų.

Aplinkosaugininkai fiksavo pažeidimus

Aplinkos apsaugos departamentas Delfi informavo apie teritorijoje, kurią valdo UAB „Nexteko“ pastebėtus aplinkosauginius pažeidimus: užfiksuoti galimai neteisėti miško kirtimai, sunaikinta miško paklotė, miško žemėje pastatyta vielos tinklo tvora, taip pat pareigūnai nustatė sunaikintą Elektrėnų tvenkinio pakrantės apsaugos juostą, pakeistą reljefą.

UAB „Nexteko“ iš valstybės nusipirko ne tik sklypą, esantį Geibonių 3D, bet ir greta esantį sklypą Geibonių 3C. Vieno dydis – 1,8570 ha, antrojo – 5,3088 ha. Abiejų sklypų naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos.

Anot Nacionalinės žemės tarnybos atstovo Ruslano Golubovo, sklypų pardavimo iniciatorė buvo savivaldybė.

Registrų centro duomenimis, sklypų savininkei UAB „Nexteko“ vadovauja Indrė Tubelienė. Vienintelis akcininkas yra Ramūnas Tubelis. Registrų centre taip pat nurodoma, kad R. Tubelis yra UAB „Saulės agra“ vadovas ir akcininkas.

Statybų planai

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Delfi nurodė, kad visai tikėtina, jog visa ši teritorija gali būti padalinta į 43 atskirus sklypus.

Anot VTPSI, Elektrėnų savivaldybė deda pastangas, kad tai ir galėtų įvykti: „Šių dviejų sklypų apjungimas ir padalinimas į 43 žemės sklypus numatomas rengiamo teritorijų planavimo dokumento „Rekreacinių ir komercinių teritorijų Elektrėnų mieste detaliojo plano, teritorijos tarp Draugystės gatvės ir Elektrėnų marių ir Rekreacinių ir komercinių teritorijų Elektrėnų mieste detaliojo plano, teritorijos tarp Geibonių gatvės ir Elektrėnų marių keitimas“ (DP) sprendiniais. DP planavimo organizatorius – Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius, iniciatorius – UAB „Nexteko“.“

Tačiau VTPSI kol kas tam užbėgo už akių: „Informuojame, kad Statybos inspekcija, atlikusi DP valstybinę priežiūrą ir nustačiusi Teritorijų planavimo ir Miškų įstatymų nuostatų pažeidimus, pateikė neigiamą išvadą, nepritardama šio DP teikimui tvirtinti. Taigi, šiuo metu, kol DP nepatvirtintas, sklypai nėra padalinti.“

VTPSI nurodė, kad ant dalies dokumentų savo parašus dėjo Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius G. Ratkevičius.

Anot Statybos inspekcijos atstovės R. Kėkštienės, patvirtinus naująjį detalųjį planą pastatais neužstatoma teritorija virstų į teritoriją, kurioje galima statinių statyba.

„DP pradėtas rengti 2022-07-12 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Taigi, patvirtinus tokį DP iš esmės pasikeistų šios teritorijos statusas iš pastatais neužstatomos teritorijos, skirtos visuomenės trumpalaikiam poilsiui prie marių, į teritoriją, kurioje atskiruose žemės sklypuose būtų pastatyti poilsio statiniai“, – teigė VTPSI atstovė R. Kėkštienė.

Galiausiai ji pridūrė, kad „tuo atveju, jei būtų patvirtintas DP ir jį įgyvendinant sklypai būtų padalinti į 43 žemės sklypus ir užstatyti poilsio pastatais, teritorijos užstatymo tankumas prie marių žymiai padidėtų“.

Be to, Elektrėnų savivaldybė nusprendė keisti Bendrąjį planą. Jei tai bus padaryta, anot VTPSI, atsiras papildomų galimybių statyti.

Taip pat ji užsiminė ir apie daugiabučių gyvenamųjų pastatų naudojimo būdą: „Paminėtina tai, kad tuo atveju, jei būtų patvirtintas BP keitimas (tokios apimties, koks pateiktas Inspekcijai tikrinimui), DP sprendiniai galėtų būti pakeisti, numatant G1 (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) ir G2 (daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos) naudojimo būdus, kadangi kaip jau minėta aukščiau, BP keitimas šioje teritorijoje numato šiuos būdus kaip galimus. BP keitimas nėra patvirtintas ir jo sprendiniai dar neįsigalioję, šiuo metu dokumentas pateiktas Statybos inspekcijai valstybinei priežiūrai atlikti, tačiau dėl nustatytų trūkumų jo tikrinimas nutrauktas.“

Elektrėnų savivaldybės Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas A. Butrimavičius, paklaustas dėl sklypų padalinimo į 43 atskirus sklypus teigė, kad sklypų dalinimo procesas galimas tik detaliųjų planų keitimu.

„Detaliojo plano keitimą inicijavo žemės savininkas 2022 m. pradžioje. Elektrėnų savivaldybės administracija netenkino prašymo, nes prašyta didesnio užstatymo intensyvumo, nei leidžia savivaldybės Bendrasis planas. Savininkui (detaliojo plano keitimo iniciatoriui) ištaisius šį trūkumą, savivaldybei neliko teisinio pagrindo nepradėti DP keitimo proceso. Savininko inicijuotame ir jo parengtame detaliojo plano pakeitimo projekte siūloma padalinti teritoriją, kiti teritorijos naudojimo reglamentai (naudojimo būdas, tankumas, intensyvumas ir pan.) nesiūlomi keisti. Šiame detaliojo planavimo procese buvo parengta plano keitimo koncepcija, parengtas detaliojo plano pakeitimo projektas, atlikta jo viešinimo procedūra. Galop detaliojo plano pakeitimo projektas buvo pateiktas derinti Statybos inspekcijai. Inspekcija, patikrino detaliojo plano pakeitimo projektą ir pateikė patikrinimo aktą su neigiama išvada, todėl savivaldybės administracija netvirtins detaliojo plano pakeitimo projekto ir sklypo padalinimo procesas laikomas neįvykusiu“, – teigė A. Butrimavičius.