Į Ukrainą grįžęs rusų paleistas karo belaisvis pirmą kartą paskambino mamai. Ukrainos gynėjas nesulaikė ašarų, girdėdamas šeimos džiaugsmo šūksnius.
Tebesitęsiant sunkiems mūšiams Donecko srityje pavyko susitarti dėl apsikeitimo belaisviais. Neoficialiomis žiniomis, rusai vis dar laiko gerokai daugiau į nelaisvę paimtų ukrainiečių nei ukrainiečiai rusų. Nes per pirmuosius karo metus būtent rusai vykdė daug puolamųjų operacijų ir užgrobė daug teritorijų. Be to, jie į nelaisvę paėmė ir nemažai civilių.
„Mums pavyko parsivežti namo dar 100 gynėjų: 80 vyrų ir 20 moterų. Tai kariai, pasieniečiai, karinių jūrų pajėgų nariai, nacionalinės gvardijos kariai. Tarp jų, beje, yra ir „Azovstal“ gynėjų. Tai 100 šeimų, kurios prieš Velykas sulaukė tikro džiaugsmo.
Žinoma, kad mes ir toliau dirbsime, jog iš Rusijos nelaisvės būtų sugrąžinti visi mūsų žmonės. Nepamiršome nei vieno“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Aistros verda dėl galimai nutekintų dokumentų
Toliau verda aistros ir dėl galimai nutekintų Jungtinių Valstijų slaptų dokumentų. Amerikiečių dienraštis „The Washington Post“ praneša, jog Vašingtonas nuogąstauja, kad Ukrainos kariuomenė gali gerokai atsilikti nuo pradinių Kyjivo tikslų, numatytų per kontrpuolimą.
Esą svarstoma, kad tokia operacija šį pavasarį duos tik kuklius teritorinius laimėjimus.
Pentagonas pareiškė, kad nutekinimas kelia labai rimtą pavojų JAV nacionaliniam saugumui.
„Ką girdėjote kalbant iš kitų tarpžinybinių institucijų, tai yra, kad Gynybos departamentas ir žvalgybos bendruomenė peržiūri ir vertina šių dokumentų tikrumą. Nėra jokios abejonės, kad jie kelia pavojų nacionaliniam saugumui“, – kalbėjo Valstybės departamento atstovas Vedant Patel.
Tuo metu Ukraina toliau stengiasi kontrpuolimui užsitikrinti kuo daugiau ginklų. Į Kanadą nuvykęs Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalas prašė amunicijos ir sunkiųjų šarvuotų automobilių.
Danijos gynybos ministras svarsto, kad Vakarų sprendimas dėl galimo kovinių lėktuvų perdavimo Ukrainai bus priimtas dar iki vasaros, po to, kai lenkai ir slovakai pristatys naikintuvus MiG–29.
Bruzda ir Rusija
Dėl galimo ukrainiečių kontrpuolimo kyla bruzdesys ir pačioje Rusijoje. Štai vienas Rusijos Dūmos depatatų pasvarstė, kad Ukrainos taikinys kontratakos metu bus ne fronto linija. Esą reikėtų tikėtis ir smūgio į Rusijos sostinę.
„Vagner“ vadovas oligarchas Jevgenijus Prigožinas teigia turintis dar kitokios informacijos.
„Pagal informaciją iš Ukrainos, pagal mūsų šaltinių informaciją, ukrainiečiai turėtų pradėti kontrpuolimą. Jie laukia kol galutinai išdžius žemė. Galbūt laukia ir papildomų ginklų, raketų, šarvuočių... Nesvarbu, ko jie laukia. Jie jau surinko 200, o pagal kai kuriuos šaltinius, iki 400 tūkst. personalo“, – kalbėjo V. Prigožinas.
Tuo metu Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius pareiškė, kad sprendimą dėl kontrpuolimo Ukraina priims paskutinę akimirką. Esą išsamiausią informaciją žino tik keli žmonės. Jis taip pat abejoja amerikiečių tvirtinimu, kad Ukraina dėl Pentagono dokumentų nutekinimo pakeitė kai kuriuos savo karinius planus.
Tuo metu dar į karą neišsiųsti rusai turėtų sunerimti. Pranešama, kad Rusijoje bus supaprastinta elektroninio šaukimo į armiją gavimo procedūra. Neva elektroninis šaukimas bus laikomas gautu nuo jo paskelbimo Rusijos portale „Valstybės paslaugos“.
Esą naujos taisyklės galios ne tik šauktiniams, bet ir visiems karo prievolininkams. Teigiama, kad šaukimą gavę Rusijos piliečiai negalės išvykti iš šalies. Šis draudimas esą galios tol, kol jie prisistatys į karinį komisariatą. Negana to, jeigu pilietis neatvyks į karinį komisariatą per 20 dienų nuo šaukimo gavimo, jam bus uždrausta verstis individualia veikla, registruoti nekilnojamąjį turtą, ar automobilį, jį vairuoti, imti paskolą.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
