Apie tai feisbuke paskelbė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis, kuris pranešė, kad viešą parlamentarų aljanso pareiškimą pasirašė kartu su komiteto pavaduotoja, socialdemokrate Dovile Šakaliene.
„Pareiškimą Makronui šalia prancūzų, vokiečių, britų, olandų, belgų, švedų, čekų, ukrainiečių ir kitų europiečių parlamentarų bei Europos Parlamento narių pasirašėme kartu su socialdemokratų partijos pavaduotoja Dovile Šakaliene: „Prezidente, Jūs negalite kalbėti už visą Europą“, – feisbuke rašė Ž. Pavilionis.
Aljansas savo pranešimą paviršino tviteryje. Jame kritikuojama E. Macrono retorika.
„Istorija yra griežtas praeities pastangų nuraminti autoritarus teisėjas. Deja, prezidentas nerodo, kad būtų išmokęs praeities pamokas“, – rašoma aljanso pareiškime.
„Pone prezidente, jūs nekalbate už Europą“, – pabrėžia aljansas.
Apie didelį pasipiktinimą sukėlusią E. Macrono retoriką plačiau pirmadienį feisbuke rašė ir Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala.
„Naujausias Prancūzijos prezidento interviu po vizito Kinijoje narstomas iš įvairiausių perspektyvių: turinio, vertimo (ar angliškos formuluotės atliepia prancūzų kalbos subtilybes), santykio su žiniasklaida (interviu buvo duotas su sąlyga, kad prezidento komanda peržiūrės citatas prieš publikavimą)“, – atkreipė dėmesį politologas.
Jis išskyrė kelis E. Macrono vizito ir retorikos aspektus.
„Macronas kalba apie Europos strateginę autonomiją – pabrėždamas, jog tai galioja ir santykiams su JAV, ir su Kinija (tai nėra naujas teiginys nei jam asmeniškai, nei apskritai Prancūzijos lyderiams, sekantiems „golistine“ vizija). Jis tai sieja su rizika, jog Europa – būdama dar nepasirengusi – bus įtraukta į konfliktus, kuriuose nenori dalyvauti (ypatingai – dėl Taivano). Juk JAV kertiniai interesai, anot prezidento, yra du: apginti savo nacionalinį interesą; koncentruotis į Kiniją.
Tokiu būdu Macronas atliepia JAV nuosekliai artikuliuojamą lūkestį, kad Europa prisiimtų didesnę atsakomybę už savo saugumą. Pvz., naujausia JAV gynybos strategija akcentuoja būtinybę ,atliepti strateginę Kinijos grėsmę ir skirti tam deramus išteklius. Taigi, rašoma dokumente, Europa, siekdama apsisaugoti nuo Rusijos, turi ženkliai stiprinti karinius konvencinius pajėgumus, kuriuos JAV palaikys turimais įgalintojais (t.y. JAV neišspręs visų Europos problemų)“, – rašė RESC vadovas.
L. Kojala atkreipė dėmesį, kad Macronas pabrėžė ir investicijų į gynybos pramonės svarbą bei branduolines grėsmes.
„Ir visgi retorinis strateginės vizijos akcentavimas sukelia didžiulių kontraversijų – ypač, kai tai daroma po itin šiltai pateikto vizito į autoritarinę šalį“, – įvertino ekspertas.
- „Visų pirma, Rusijos brutali agresija prieš Ukrainą kaip reta praktiškai atskleidė Europos priklausomybę nuo JAV. Dar iki visaapimančios invazijos amerikiečiai įspėjo, kad ji artėja; Europos šalyse net kelis mėnesius į tai buvo žvelgiama skeptiškai. Kol JAV ir kelios Europos valstybės pradėjo siųsti ginkluotę Ukrainos gynybai, 2022 m. vasario 9 d. Macronas, po vizito Kremliuje, teigė gavęs Putino patikinimus, jog eskalacijos nebus. Toks „čemberlainiškas“ epizodas nedidina tarpusavio pasitikėjimo.
- Karo kontekste Prancūzija taip pat nėra lyderė – jos parama Ukrainai siekia 0.07% BVP (+0.25% ES paramos dalies), ir yra santykinai mažesnė nei, pvz., Baltijos, Šiaurės šalių, taip pat Austrijos (net ir vertinant tai, kad Kylio instituto duomenys gali nebūti visai tikslūs). O juk geriausias būdas įrodyti poreikį kurti strateginę autonomiją būtų Europos šalių lyderiavimas karo Europoje metu.
- Juolab, kad gynybos politikoje reikės ne vieno dešimtmečio politinės valios ir didžiulių investicijų, bandant užlopyti spragas Europos šalių pasirengime gintis. Kol kas tik septynios NATO valstybės (2022 m.) yra pasiekusios bent jau 2 proc. išlaidų gynybai ribą, nors dėl jos susitarta prieš dešimtmetį – ir tai anaiptol nėra panacėja. Todėl JAV karinė parama Ukrainai yra iš esmės nepakeičiama“, – rašė L. Kojala.
Tad E. Macronas, pasak jo, kalba apie rimtas dilemas ir aktualius klausimus – Europos ir JAV santykių ilgalaikę perspektyvą, Europos savarankiškumą gynybos politikoje.
„Tai turi pridėtinę vertę, ypač žinant, jog pastaraisiais dešimtmečiais Europos politinė lyderystė stipriai nudreifavo į technokratiškumą.
Visgi tą darydamas jis viešojoje erdvėje atspindi labiau Prancūzijos siekius, nei Europos konsensusą (kad ir koks jis trapus bebūtų). Belgijos premjeras Paulas Henri Spaakas dar pokaryje pažymėjo, kad Europoje yra dvi valstybių kategorijos: mažos šalys; ir šalys, kurios dar nežino, kad yra mažos. Esamų ES narių BVP (PPP) globaliai per tris pastaruosius dešimtmečius sumažėjo nuo beveik 30 iki 15 proc. Tendencija ateityje nesikeis. Todėl Europos gebėjimai atremti strateginius iššūkius slypi ES ir NATO bendrume“, – pridūrė L. Kojala.
Išsamiai E. Macrono žodžius pakomentavo ir Seimo narys Andrius Vyšniauskas. Visą jo poziciją galite skaityti čia.
„E.Macronas konfliktą dėl Taivano pavadino „ne mūsų“. Tai yra labai pavojingi žodžiai, nes jei einame šiuo keliu JAV galėtų labai ramiai pasakyti, kad karas Ukrainoje yra „ne mūsų“, tvarkykitės jūs europiečiai patys. Jei taip būtų nutikę – vargu ar ukrainiečiai būtų sustabdę Rusijos kariuomenę Kyjivo priemiesčiuose.
Lygiai taip pat ir mes, lietuviai galėtumėme prancūzams pasakyti – žinote, tie visi jūsų nuotykiai Malyje, Burkina Fase, Mauritanijoje, Čade ar Nigeryje yra „ne mūsų“. Tai yra jūsų senos imperinės problemos, kuriais šiaip jau jūs patys susikūrėte, todėl mes karių nesiųsime ir jums nepadėsime“, – rašė A. Vyšniauskas.
Vis dėlto taip, kaip akcentavo politikas, Prancūzijai niekas nesako, nes „jaučiama kolektyvinė atsakomybė už sprendžiant globalius saugumo iššūkius.“
„Suvokiama, kad krizė viename regione greitai kaskaduojasi į kitas krizes. Džihadistai Sahelyje stumia migrantų mases į Europą, o tai po to daro išskirtinę įtaką Prancūzijos vidaus ir užsienio politikai. Karas Ukrainoje sukėlė globalią maisto ir energijos resursų krizę, kuri veikia visos Europos šalių vidaus politikas.
Potencialus karas Taivane sukeltų globalią puslaidininkių technologijų krizę, o tai ne sustabdytų prancūzišką „strateginės autonomijos“ fantaziją, o tiesiog ją sutraiškytų, nes jokia prancūziška technologija niekados neaplenks amerikietiškos be taivanietiškų puslaidininkių. Galbūt atėjo laikas didiesiems vadams atsisakyti tokių frazių, kaip „ne mūsų“, nes globaliam, demokratiniam pasaulyje viskas yra mūsų“, – rašė A. Vyšniauskas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas E. Macrono vizitą Kinijoje įvardijo kaip labiausiai nuvylusį praėjusios savaitės įvykį.
„E. Macronas nesikuklino, reikšdamas savo simpatijas Xi ir komunistiniam režimui. Nors tariamai pagrindinis vizito tikslas buvo įtikinti Xi „paspausti“ Rusiją ir pasinaudoti Kinijos įtaka, kad būtų sustabdyta Rusijos agresija Ukrainoje, faktiškai vizito metu apie Ukrainą niekas per daug nekalbėjo. Galutinėje lyderių deklaracijoje (51 punktas!) Ukrainai skirtas vos vienas abstraktus sakinys, jog „abi šalys remia visas pastangas atkurti taiką Ukrainoje remiantis tarptautine teise ir Jungtinių Tautų chartijos tikslais bei principais.“, – pastebėjo politologas.
Vis dėlto E. Macronas, kaip atkreipė dėmesį T. Janeliūnas, daug kalbėjo apie tai, kaip „netapti JAV politikos įkaite“, „nebūti įtrauktiems į konfliktus tarp JAV ir Kinijos“.
„Trumpiau tariant – Prancūzija nepalaikytų nei sankcijų Kinijai, nei suteiktų pagalbos Taivanui, jei Pekinas nuspręstų agresyviais būdais išspręsti „vienos Kinijos klausimą“. Tačiau vizito metu Macronas akivaizdžiai pataikavo Xi, aiškindamas, kad Prancūzija nediskriminuos kinų technologinių milžinų diegiant 5G ryšį, o Airbus A320 nauja gamybos linija Kinijoje turėtų sustiprinti šios kompanijos priklausomybę nuo Kinijos rinkos.
Daug komercinių susitarimų pasirašė su kinais ir kitos didelės Prancūzijos kompanijos: pvz., Electricite de France pasirašė susitarimus atnaujinti partnerystę su Kinijos General Nuclear Power Group projektuojant, statant ir eksploatuojant atomines elektrines.
Tai tiek apie macronišką „Europos strateginę autonomiją“: ji telpa į principą „NE priklausomybei nuo JAV, TAIP priklausomybei nuo Kinijos!“, – įvertino VU TSPMI profesorius.
„Mums tai svarbu, nes kuomet kils rimta Taivano krizė (o kas nors abejoja, kad ji anksčiau ar vėliau kils?) ES užsienio ir saugumo politikoje taip pat kils rimta krizė ir Lietuvos pozicija greičiausiai bus tarp mažumos. Maža to, dar neaišku, kaip elgsis Vokietija ir Prancūzija, kuomet Kinija pradės taikyti selektyvias sankcijas prieš ES valstybes ir ar tikrai suveiks tas „anti-coercion instrument“, dėl kurio jau baigia suderinti poziciją Europos Komisija“, – pridūrė T. Janeliūnas.
