Taip L. Vaicekauskienė komentavo inspekcijos užmojį nuo kitų metų kovo pradėti tikrinti, kokiu lygmeniu per 24 mėnesius nuo karo pradžios į šalį atvykę ir čia dirbantys pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą. Inspekcijos rašte nurodoma, kad darbdavių bus prašoma pateikti sertifikatus apie jų darbuotojų išlaikytą lietuvių kalbos egzaminą.
„Tai būtų mūsų demokratijos pralaimėjimas. Tai būtų savaime suprantamas žmonių sutraumavimas“, – televizijai Lrytas penktadienį sakė kalbininkė.
Pasak profesorės, kalbos inspekcijos pabėgėliams keliamas reikalavimas mokėti lietuvių kalbą tam tikru lygiu kelia ne tik demokratinių, bet ir empatinių bei pragmatinių klausimų.
„Demokratinis klausimas yra tas, kad demokratinės valstybės nedarytų to (neverstų imigrantų mokytis kalbos – ELTA) ir nedaro to ir yra mitas, kai žmonės sako, kad jei nori kur nors kitur įsidarbinti, tu privalai mokėti kalbą. Tai yra melas. Taip nėra vakarų demokratijose. (...) Gali būti reikalaujama mokėti kalbą kitur vakaruose, nekalbu, vis dėlto, apie posovietines valstybes – apie Latviją, Estiją – kalbu apie senąsias demokratijas. Gali būti, (kad reikės kalbos – ELTA) kai dirbsi ministerijoje, savivaldybės kokiu klerku, nes tai yra viešoji sritis. Bet niekada nebus reikalaujama aptarnavimo srityje (mokėti kalbą – ELTA), kur dažniausiai emigrantai ir ieškosi sau darbo“, – dalijosi L. Vaicekauskienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad kalbos inspekcijos rašte kalbama apie pabėgėlius iš Ukrainos – karo traumuotų žmonių grupę, kurių dalis, pasibaigus karui, neplanuoja visai likti Lietuvoje.
„Kalbame apie žmonių grupę, kurių dalis nori namo be galo, kita dalis – nori čia būti, bet jie visi yra traumuoti žmonės. Tai pirmiausia tai yra empatijos dalykas. O pragmatinis yra tai, kad, jei dabar atimsime iš jų (Ukrainos pabėgėlių – ELTA) darbus, užbauduosime jų darbdavius, kurių diduma sukūrė tas darbo vietas, kurių, galbūt, nebūtinai jiems reikėjo. (...) Tai mes duodame jiems tokį smūgį – štai, žiūrėkite, jūs mums nereikalingi. Kitas daiktas – žmonių gi neišmesi į gatvę, mes tada turėsime susimesti ir juos išlaikyti, o jie gi nori patys išgyventi bent kiek įmanoma. Tai visom prasmėm yra blogas dalykas“, – teigė kalbininkė.
L. Vaicekauskienė pridėjo, kad, pasak jos, tokia institucija kaip kalbos inspekcija demokratinėje šalyje išvis neturėtų egzistuoti.
„Kalbos inspekcijų išvis niekur nėra, tai šitos institucijos turėtų nebūti. Jos tiesiog – šitos funkcijos – bausti ir kontroliuoti kalbą – jos neturi būti. Jos niekur nėra demokratijoje“, – teigė kalbininkė.
ELTA primena, kad kovo 16 dieną Valstybinės lietuvių kalbos inspekcija Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui bei dar trims ministerijoms – Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų – išsiuntė raštą, kuriame nurodė, kad nuo kitų metų kovo planuojama pradėti tikrinti šalyje dirbančių karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos žinias.
Šį raštą sukritikavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Pasak jos, kalbos inspektoriai, užuot dėmesį skyrę policinėms priemonėms, galėtų imtis iniciatyvų, kad padėtų kalbą norintiems išmokti žmonėms.
A. Armonaitė pridūrė, kad Lietuva pirmą kartą per pastaruosius 33 metus tapo imigracijos, o ne emigracijos šalimi ir paragino būti supratingesniais ir empatiškesniais tiems, kas pasirinko ją savo naujais (galbūt laikinais) namais.
Valstybinės kalbos inspekcijos vadovą sukritikavo ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, įstaigos vadovo pasisakymai ne laiku ir ne vietoje sukėlė įtampą ir yra nepagarbūs nuo karo pabėgusių žmonių atžvilgiu.
Savo ruožtu Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka teigia, kad šiuo metu karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos mokymui skiriami ištekliai yra per maži. Todėl, pasak inspekcijos viršininko, ukrainiečiai nespės per Vyriausybės nustatytą 24 mėnesių laikotarpį išmokti lietuvių kalbos reikiamu lygiu. A. Valotka pabrėžia, kad valstybinės kalbos mokėjimas yra būtinas, kad ukrainiečiai galėtų būti visavertiškai integruoti.
