Be to, anot pašnekovų, tai paneigia mitą, kad Rusijos visuomenė turi kitokį požiūrį į kaimynus nei prezidento Vladimiro Putino režimas.
Delfi gautą Rusijos piliečių apklausą Kyjive įsikūręs IKAR atliko kovo 6–19 dienomis. Ji buvo vykdoma telefonu, apklausta 1 600 respondentų, atrinktų proporcingai pagal gyvenamąsias vietoves, lytį, amžiaus grupes.
Statistinė apklausos rezultatų paklaida su 0,95 tikimybe neviršija 2,5 proc.
IKAR vadovas Oleksandras Šulga Delfi patikino, kad apklausa – reprezentatyvi.
„Mūsų apklausa reprezentatyvi. Dar daugiau – [apklausoje] mes naudojame tą pačią imtį kaip ir mūsų rusų kolegos. Šis imties dydis ir jo parametrai yra, galima sakyti, aukso standartas didelės apimties tyrimams ir Rusijoje“, – teigė jis.
Nepaisant viso to, NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas įspėjo, kad šios autoritarinėje valstybėje atliktos apklausos rezultatus derėtų vertinti su atsargumu.
„Matyt, bet kuris sociologas pasakytų, kad autoritarinėje valstybėje, kai darai sociologines apklausas, dėl baimės, dėl represijų žmonės gali nesakyti visko, ką jie iš tikrųjų galvoja. Jie gali tiesiog pataikauti režimo nuotaikoms, tą irgi reikia turėti galvoje.
Visgi, šiuo atveju aš nemanau, kad tai kažkoks kritinis faktorius“, – svarstė L. Kasčiūnas.
Sąlygos, kuriomis pateisintų puolimą
Šio tyrimo autorių duomenimis, tik nedidelė dalis Rusijos piliečių jokiomis sąlygomis nepateisintų „specialiosios karinės operacijos“ prieš Baltijos šalis arba Lenkiją, arba karo prieš šias šalis tam, kad būtų pramuštas sausumos koridorius į Kaliningradą.
„Didžioji dalis respondentų leistų tai susiklosčius tam tikroms sąlygoms“, – nurodė apklausos autoriai.
Delfi turimais IKAR tyrimo duomenimis, į klausimą, kokiomis sąlygomis pateisintų „specialiąją karinę operaciją“ prieš Baltijos šalis, „jokiomis“ kovo mėnesį atsakė 16 proc. apklaustųjų.
54 proc. respondentų teigė, kad tai pateisintų atsiradus užpuolimo iš Baltijos šalių grėsmei, 21 proc. tai pateisintų, jei Baltijos šalys imtų skriausti jose gyvenančius rusakalbius, 18 proc. – jei šių šalių vyriausybės būtų įvardintos kaip nacistinės, 12 proc. – jei Baltijos šalys imtų glaudžiau bendradarbiauti su Vakarais politinėje ir karinėje srityje.
Į klausimą, ar šiuo metu yra susiklosčiusios sąlygos „specialiajai karinei operacijai“ prieš Baltijos šalis, 12 proc. Rusijos piliečių atsakė, kad „vienareikšmiškai yra“.
„Labiau yra“ atsakė 22 proc., labiau nėra – 29 proc., „vienareikšmiškai nėra“ – 17 proc., tiek pat proc. rusų atsakė, kad jiems „sunku pasakyti“.
IKAR apklausoje Rusijos piliečių teirautasi, kokiomis sąlygomis susiklosčius jie pateisintų „specialiąją karinę operaciją“, skirtą užimti Suvalkų koridorių ir Kaliningrado srities sujungimui su „sąjungine valstybe“ (Rusija ir Baltarusija).
17 proc. apklaustųjų atsakė, kad jokiomis, 49 proc. atsakiusių rusų tai pateisintų jei NATO užpultų Kaliningradą, 45 – jei NATO apskritai užpultų Rusiją, 26 proc. jei Rusijai kiltų grėsmė iš NATO.
26 proc. apklaustųjų atsakė, kad jei ES šalys surengtų Kaliningrado teritorinę ir oro blokadą, 25 proc. – jei NATO pradėtų kelti karinę grėsmę Kaliningrado sričiai.
24 proc. rusų atsakė, kad „specialiąją karinę operaciją“ Suvalkų koridoriaus užėmimui pateisintų ekonominės Kaliningrado srities blokados atveju, 14 proc. tai pateisintų kaip atsakomąją priemonę dėl Vakarų šalių ir NATO pagalbos Ukrainai.
34 proc. vienareikšmiškai ar labiau mato pagrindą pulti Lenkiją
Ar dabar jau yra susiklosčiusios sąlygos tokiai „specialiajai karinei operacijai“?
10 proc. rusų tikri, kad „vienareikšmiškai taip“, 22 proc. rusų mano, kad „greičiau yra“, 30 proc., kad „greičiau nėra“, 22 proc. – kad „vienareikšmiškai nėra“, 15 proc. rusų „sunku pasakyti“.
Apklausos autoriai domėjosi ir tuo, kaip rusai žiūrėtų į „specialiąją karinę operaciją“ prieš Lenkiją.
Kovą 14 proc. rusų atsakė, kad to nepateisintų jokiais būdais, 60 proc. pateisintų, jei atsirastų Rusijos užpuolimo iš Lenkijos grėsmė, 18 proc. pateisintų, jei lenkai skriaustų šioje šalyje gyvenančius rusakalbius.
16 proc. – jei Lenkijos Vyriausybė būtų įvardinta kaip nacistinė, 13 proc. – jei Lenkija imtų glaudžiau bendradarbiauti su Vakarais politine ir karine prasme. 8 proc. pasirinko atsakymą „kita“, 1 proc. atsisakė atsakyti.
Ar šiuo metu yra sąlygos „specialiajai karinei operacijai“ prieš Lenkiją?
13 proc. apklaustų rusų atrodo, kad „vienareikšmiškai yra“, 21 proc. „labiau yra“, 36 proc. – „labiau nėra“, 15 proc. – „vienareikšmiškai nėra“, 15 proc. rusų buvo „sunku pasakyti“.
55 proc. Rusijos piliečių teigė nejaučiantys grėsmės iš NATO, 45 proc. nurodė jaučiantys.
Visi šie duomenys, NSGK narės Dovilės Šakalienės vertinimu, yra svarbūs tiek priiminėjant politinius sprendimus Lietuvoje, tiek bandant įtikinti Rusijos grėsme savo tarptautinius partnerius.
„Politinių sprendimų priėmimas turėtų remtis validžiais duomenimis. Tai šiuo atveju šie nuoseklūs, sisteminiai, jau penktas mėnuo atliekami ukrainiečių tyrimai tikrai duoda gerą duomenų masyvą, iš kurio mes galime pasidaryti tam tikras išvadas. Ir kartu ne tik nacionaliniu lygiu savo sprendimus priiminėti, bet ir panaudoti kaip efektyvų argumentą tarptautiniame lygmenyje, pavyzdžiui, ruošiantis NATO viršūnių susitikimui, dirbant su savo transatlantiniais, europiniais partneriais, įvertinant grėsmės lygį, jos realumą, ilgalaikiškumą.
Ir kas labai svarbu – naikinant mitą, kad esą Rusijos agresija yra susijusi tik su V. Putino režimu. Kaip matyti iš duomenų, tokia diferenciacija yra nepagrįsta“, – Delfi komentavo D. Šakalienė.
Kasčiūnas: ši visuomenė nežino, kur pasibaigia jos ribos
Apklausos rezultatai, pasak jos, „nereiškia, kad rytoj Rusija ruošiasi mus užpulti“, bet, pažymėjo D. Šakalienė, turime būti realistais.
„Tai reiškia, kad Rusija neatsisakė savo imperinės plėtros planų <...> tai reiškia, kad mes dirbdami su savo partneriais turime aiškiai parodyti, kad deklaracijų etapas yra praeitas. Kad Rusija vertins tik tai, kas gyvai, realiai yra ant žemės – kiek yra karių, kokia yra ginkluotė, ir tik tai bus efektyvi atgrasymo priemonė“, – dėstė parlamentarė.
NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas, atliepdamas tiek į apklausos rezultatus, tiek ir į karą Ukrainoje, teigė, kad Rusijoje yra įsigalėjęs karo kultas.
„Reikia suprasti, su kuo mes čia turime reikalą. Tai nėra europietiška civilizacija, tai nėra europietiška kultūra. Priežasčių galima ieškoti giluminių įvairių. Be jokios abejonės, – ilgametė patvaldystės tradicija Rusijoje, kuri formavo šeimininko ir vergo santykį, ta prasme, kad pilietybė suvokiama ne kaip laisvo žmogaus įsipareigojimas valstybei, bet kaip paklusimas despoto įsakymams – ar tai būtų carinė Rusija, ar komunistinė Rusija, ar V. Putino Rusija.
Aišku, propaganda yra dar vienas ramstis, kuriuo remiasi šis režimas ir šitos visuomenės socialinė inžinerija. Ir, be abejo, – represijos, kurios irgi įbaugina bent jau dalį visuomenės, kuri galbūt galvotų kitaip.
Šitas trijų priežasčių rinkinys suformuoja teiginį, kad turime reikalą su visuomene, kuri nežino, kur pasibaigia, jos ribos. Tai yra visuomenė, kuri dar jaučiasi Antrojo pasaulinio karo nugalėtoja, ir paradoksaliai turi monopolį kaltinti kitus nacizmu, ką ji daro Ukrainoje, Lietuvoje ir kitur, bet kartu pati elgiasi kaip nacistinė valstybė – pasako, kuri tauta turi teisę egzistuoti ir turėti valstybę, o kuri ne“, – Delfi komentavo L. Kasčiūnas.
Remiantis šiomis išvadomis, pasak jo, buvo rengiamas ir Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas, numatantis ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams Lietuvoje.
„Rusijos grėsmė yra ilgalaikė, fundamentali, iššūkis mums, kaip tokiems“, – teigė L. Kasčiūnas.
Ar mes turime ir galime kaip nors paveikti Rusijos piliečių nuomonę įsiveržimo klausimu, ar visgi turėtumėme labiau koncentruotis ne į juos, o į save pačius ir stiprinti apginamumą?
Šakalienė: vadovavomės iliuzijomis, tai buvo klaida
L. Kasčiūnas teigė pasisakantis už antrąjį variantą.
„Mano uždavinys visada – patiems ruoštis, atgrasyti, stiprėti, kad jie net nebandytų galvoti apie įsiveržimą. Dėl to mes turime stiprėti ir kariškai, turime įtraukti visuomenę į gynybą, stiprinti visuomenės atsparumą, ruošti ją pilietiniam pasipriešinimui. Tik tokia visuomenė gali atsilaikyti prieš tokią kaimynystę“, – tikino parlamentaras.
Aišku, greta savo apginamumo stiprinimo, Lietuvai, pasak jo, dera remti ir Rusijos demokratus, žmones, kurie nori kitokios, ne V. Putino Rusijos.
„Bet, man atrodo, kad tai labai sudėtingas reiškinys“, – svarstė L. Kasčiūnas.
D. Šakalienė teigė, jog neturėtume būti naivūs kalbėdami apie galimybę paveikti Rusijos visuomenės įsitikinimus, mąstymą.
Žvelgiant į praeitį, Vakarai, anot jos, padarė klaidą galvodami, kad Rusija ir jos žmonės nori keistis, ir keičiasi, padarė klaidą užmegzdami tamprius ekonominius ryšius.
„Ši visuomenė bent jau šiuo metu ir, matyt, artimiausiu metu nėra pasiruošusi pokyčiui, ir net neaišku, ar nori šio pokyčio.
Mums reikėtų nustoti priimti norimą realybę už tikrąją realybę. Mums reikėtų atsisakyti iliuzijų. Tai buvo dar viena strateginė klaida, kuri buvo daroma, kurią dabar pripažįsta strateginiai partneriai, ta pati Vokietija, jog norimas buvo priimamas už realų. Buvo vadovaujamasi iliuzijomis, kad Rusija nori keistis, kad keičiasi, kad, bendradarbiaujant ekonomiškai, gali įvykti kažkokie pokyčiai. Ir tai yra labai pavojinga todėl, kad, remdamiesi tomis iliuzijomis, mes darėme sprendimus, kurie didino grėsmę“, – dėstė D. Šakalienė.
Ji siūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip mąsto Rusijos žmonės – kitaip nei jie, Lietuvos piliečiai, pasak parlamentarės, tikrai nebūtų nusiteikę palaikyti kurios nors kaimynės užpuolimo:
„Mes apskritai neturime tokių intencijų pulti kaimynines valstybes, nebūtų iš mūsų piliečių noro tai palaikyti. Bet, jeigu tokią kryptį pasirinktų kažkokia vyriausybė, mūsų piliečiai toli gražu nebūtų pasiruošę bet kokius sunkumus atlaikyti, kad tik būtų užpulti kaimynai.“
Pasiryžimas iškęsti bet kokius sunkumus išaugo kone dvigubai
IKAR Rusijos piliečių taip pat klausė ir apie jų nusiteikimą karo Ukrainoje atžvilgiu.
Tyrimo autorių duomenimis, rusų, kurie pasiryžę iškęsti bet kokius sunkumus ir kurie neketina eiti protestuoti, skaičius per mėnesį kone išaugo dvigubai. Pasak IKAR, jei vasarį tokių buvo 21 proc., tai kovą – jau 45 proc.
Tačiau didesnė dalis tų Rusijos gyventojų, kurie protestus laiko priimtinais, nemato tokių akcijų lyderių arba nėra pasirengę patys jose dalyvauti.
Per tą patį laiką nuo 38 iki 44 proc. paaugo rusų, kurie teigia kare praradę artimųjų, skaičius. Kas ketvirtas rusas turi pažįstamą žmogų, kuris yra mobilizuotas į Ukrainą.
56 proc. rusų mano, kad dabartinės Rusijos netektys kare yra „didžiausios priimtinos“.
Ir nepaisant to, kad rusai savo aplinkoje turi kare žuvusių žmonių, jie vis tiek mano, kad įvykiai Rusijos Federacijos vystosi teisinga kryptimi, akcentavo D. Šakalienė.
„Jeigu gruodžio mėnesį 62 proc. – dauguma – manė, kad viskas vystosi teisinga kryptimi, tai dabar tas skaičius pasiekė 70 proc.
Tai reiškia, kad Rusijos piliečiai vis labiau patenkinti savo valdžios veikimu. O mes žinome, kas nutiko per tą laikotarpį: buvo dar daugiau civilių objektų bombardavimo, buvo tikslingas mėginimas išnaudoti oro sąlygas siekiant pražudyti kuo daugiau Ukrainos gyventojų, ir ypač pažeidžiamų – vaikų, moterų, senjorų“, – vardijo parlamentarė.
Visa tai, pasak jos, rodo, kad Rusijos piliečių sąmonė yra suskilusi.
„Mes, ypač Vakarai, galvojome, kad po to, kai į Rusijos gilumą pradės grįžinėti Rusijos kareivių karstai, žmonės rodys nepasitenkinimą V. Putinu, ims protestuoti prieš jo politiką, prieš priimtus sprendimus įvelti visą visuomenę į karą, bet įvyko atvirkščiai“, – teigė L. Kasčiūnas, turėdamas omenyje tai, kad rusų visuomenės palaikymas karui tik sustiprėjo.
Nepalaiko branduolinio ginklo panaudojimo prieš Ukrainą
Su tuo sutiko ir D. Šakalienė – esą įsitikinimas, kad Rusijos visuomenės palaikymas karui mažėja, buvo klaidingas.
„Yra atvirkštinis procesas, ne palaikymo kritimas iš visuomenės pusės, bet kaip tik – pasirengimas prisitaikyti prie ilgalaikio karo“, – vertino Seimo narė.
Jei vasarį 35 proc. rusų reiškė norą, kad „specialioji karinė operacija“, kuria Kremlius vadina karą, baigtųsi ne vėliau kaip po pusmečio, tai kovą tokių buvo jau 44 proc.
Taip, pasak L. Kasčiūno, piliečiai „išreiškė norą laimėti, norą nugalėti“.
„Bet didelių šansų tam nėra, ukrainiečiai parodė, kad šansų nėra“, – kalbėjo politikas.
Apklausos duomenimis, absoliuti dauguma apklaustų Rusijos piliečių – 88 proc. nepalaiko branduolinio ginklo panaudojimo prieš Ukrainą, 65 proc. rusų nepalaiko branduolinių smūgių į NATO šalis.
Rusijos branduolinė retorika paskutiniu metu aštrėjo, tačiau V. Putino režimas kol kas branduolinio ginklo kare su Ukraina nepanaudojo.
Ar tokią esamą režimo laikyseną galėtų veikti visuomenės nusiteikimas?
„Aš manau, išvis visuomenės nuostatos nėra pagrindinis faktorius, kuris apsprendžia režimo, V. Putino sprendimus. Bet kažkoks faktorius, ne pagrindinis, gali būti.
Šia prasme V. Putinas taktinį branduolį ginklą naudojo kaip bauginimo faktorių Vakarams – nustokit tiekti ginklus, eikite į derybas. Bet jis, manau, daugiau blefavimu užsiėmė, nei realiai grasino“, – svarstė L. Kasčiūnas.
