Delfi primena, kad partijos savo narių skaičių turi teikti du kartus per metus. Jeigu politinė organizacija vienus metus nepateikia savo narių sąrašų, Teisingumo ministerija apie tai praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir šis inicijuoja politinės organizacijos likvidavimą.
Asmuo gali priklausyti tik vienam politiniam komitetui arba partijai.
Parlamentinių politinių jėgų skaičiai ir toliau mažėja
Delfi stebėjo Seime bent po vieną atstovą turinčių politinių partijų narių skaičiaus pokyčius.
Šių metų kovą pateikti duomenys rodo, kad Darbo partijos narių skaičius toliau krenta. Štai 2016 metais, kai vyko Seimo rinkimai, šioje partijoje narių buvo 20 659, 2020 metų spalį skaičius krito dvigubai – iki 10 770. Ir per paskutinį pusmetį Darbo partijos narių mažėjo. Štai 2022 metų spalį suskaičiuota 9754 nariai, 2023 metų kovą pateiktais duomenimis jų yra 9640.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ susikūrė tik praėjusių metų pradžioje ir savo partijos narių skaičių augina. 2022 metų kovą narių buvo 3165, 2022 spalį – 3392, o naujausi šių metų kovo mėnesio duomenys nurodo, kad partijoje yra 3759 nariai.
Laisvės partija pirmuosius duomenis apie partijos narių skaičių pateikė 2019 metų spalį. Tada partijai priklausė 2910 narių. 2020 metų spalį skaičius paaugo iki 3019. 2022 metų spalį partijos narių skaičius siekė 3334, o naujausi duomenys rodo, kad Laisvės partijai priklauso 3250 narių.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narių skaičius laikosi daugmaž stabilus. Štai 2016 metų spalį šiai politinei jėgai priklausė 2179 narių, 2020 metų spalį – 2120. Naujausi duomenys taip pat atskleidžia stabilumą – 2022 metų spalį partijai priklausė 2086 nariai, o 2023 metų kovą – 2093.
Liberalų sąjūdžio gretos nuo 2016 metų iki dabar sumenko maždaug tūkstančiu nariu. Štai 2016 metų spalį partijai priklausė 7979 nariai, 2020 metų spalį – 7119. 2022 metų spalį partijai priklausė 6871 narys, o 2023 metų kovą – 6708.
Lietuvos regionų partija susikūrė 2018 metais, pirmą kartą duomenis apie partijos narių skaičių ji pateikė 2018 metų spalio mėnesį. Delfi primena, kad nuo Lietuvos socialdemokratų partijos atskilusių politikų pastangomis tada buvo sukurta Lietuvos socialdemokratų darbo partija, kuri vėliau pervadinta į Regionų partiją. Ji yra viena iš dviejų Lietuvoje, kurios narių skaičius sparčiai auga.
2018 metų spalį Regionų partijai priklausė 3277 nariai, 2020 metų spalį jų buvo jau 3619. 2022 metų spalį partija turėjo jau 5080 narių, o 2023 metų kovą – 5605.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir toliau išlieka didžiausia politinė partija Lietuvoje. Visgi, jos narių skaičius mažėja. Štai 2016 metų spalį partijai priklausė 21 201 narys, 2020 metų spalį – 16 759 nariai. 2022 metų spalio duomenys rodo, kad partijai priklauso 14 539 nariai, o 2023 metų kovą – 14 344.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) išlaiko gana stabilų partijos narių skaičių. 2016 metų spalį partijai priklausė 3679 nariai, 2020 metų spalį – 4292. O 2022 metų spalį partijai priklausė 3765 nariai, 2023 metų kovą – 3741.
Partijos „Laisvė ir teisingumas“ narių skaičius taip pat išlieka gana stabilus. 2016 metų spalį partijai priklausė 4439 nariai, 2020 metų spalį – 4678. 2022 metų spalį partijoje buvo 4439 nariai, o šių metų kovą – 4338.
Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) taip pat gali pasigirti nuosekliai augančiu partijos narių skaičiumi. 2016 metais šiai partijai priklausė 3479 nariai, 2020 metų spalio rezultatas – 4024. 2022 metų spalio mėnesio duomenys įspūdingi – partijai priklausė 6931 narys, o 2023 metų kovą – 6809.
Sąrašą užbaigia Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Tai yra antra pagal dydį politinė jėga Lietuvoje, jos narių skaičius taip pat pamažu krenta. 2016 metų spalį šiai partijai priklausė 14 920 narių, 2020 metų spalį – 13 772 nariai. 2022 metų spalį šiai partijai priklausė 12 823 nariai, o 2023 metų kovą – 12 623.
Teisingumo ministerijos duomenimis, iš viso partijoms Lietuvoje šių metų kovo mėnesį priklauso 97 177 asmenys.
Fenomenas laikinas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis Delfi sakė, kad augančios politinės partijos per ilgai tuo džiaugtis neturėtų. Jų naujumas arba naujas lyderis ir lemia aplink gausiau besiburiančių žmonių skaičių.
„Mes turėtume konstatuoti, kad Regionų partija auga dėl paprasto dalyko – ji yra nauja. Kiekviena nauja partija lengviau rekrutuoja į savo gretas narius, kurie nori kokios nors naujovės ar atrasti galimybę reikštis. Bet tai labai greitai sustos.
Visų partijų augimas su laiku stabilizuosis. Ir tada išliks stabilumo ir ramybės būsenos. Tam, kad partija augtų reikalinga aktyvi veikla. O be steigimosi paskelbimo, aktyvumo iš partijų mes labai ir nematome“, – kalbėjo politologas L. Bielinis.
Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) nėra nauja partija, bet žmonės buriasi aplink parlamentarą Petrą Gražulį, jis yra šios partijos lyderis.
„Jis populiarus, vienas iš ryškiausiai matomų politikų Lietuvoje. Jo skandalingumas suteikia galimybę būti matomam, įvertintam ir atpažintam. Greičiausiai taip. Bet irgi nemanyčiau, kad tai kas nors įspūdingo ar ilgalaikis [dalykas]“, – įžvalgomis su Delfi dalijosi VDU profesorius L. Bielinis.
Nori išsaugoti savo saugumą
Politologas įvertino ir tai, kad partijoms Lietuvoje priklauso vos apie 100 tūkst. žmonių. Jo teigimu, žmonės nenori kištis į politiką.
„Dalis žmonių vengia politinių partijų, nes patys supranta, jog iki galo nesuvokia politinių procesų. Jiems politika yra trečias planas. Pirmoje vietoje – ekonominiai, socialiniai interesai, susieti tiesiogiai su jų gyvenimu, taigi jiems aktualu darbas, šeima, draugai, aplinka.
Kita dalis žmonių tiesiog nusivylę politinėmis partijomis ir mato, jog bet kokia politinė partija, kad ir kaip gražiai pavadinta, nepatenkinta jų lūkesčių, neatitinka tų kriterijų, kuriuos pati deklaruoja. Dėl tos priežasties nenori veltis į tą politiką“, – aiškino politologas.
Dar kita dalis, anot politologo L. Bielinio, vengia politikos ir politinių partijų suprasdami, kad pakliuvęs į politiką žmogus tampa itin viešas ir matomas.
„Ir taip pažeidžiamas. O kiekvieno normalaus žmogaus siekis – išsaugoti savo privatumą, jaustis ramiai ir žinoti, kad nesi kasdien kontroliuojamas iš aplinkos – žurnalistų, visuomenės. Tas poreikis ir sukelia politikos baimę. Žmonės tiesiog nenori būti viešai matomi, linksniuojami, kritikuojami“, – įžvalgomis su Delfi dalijosi VDU politologas L. Bielinis.
Jis pripažino, jog šis saugumo siekis daug didesnis už norą ką nors nuveikti.
