„Aistros dėl ukrainiečių mokymo pakilo, suputojo ir dabar turi nuslūgti. Pyktis kunkuliavo, kai gera Inspekcijos iniciatyva suburti institucijų pastangas ir užsukti efektyvią ukrainiečių mokymo sistemą buvo išversta į nejautrumą, persekiojimą ir, et, tiek to, nebesikartokime“, – ketvirtadienio vakarą savo feisbuko paskyroje rašė A. Valotka.
Inspekcijos viršininkas pripažįsta, kad viešoje erdvėje jo išsakyta kritika A. Armonaitei, kuri neigiamai įvertino institucijos poziciją, buvo šiek tiek perspausta.
„Nuslūgus adrenalinui matau, kad neverta aršiai reaguoti ir pilstyti žibalo į liepsną ir kad kartais tikrai perspaudžiau, nešykštėdamas Ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinė Armonaitė aštrių epitetų ir tėviškų pamokymų, todėl, jeigu buvau per aštrus, meldžiu ilgai nepykti“, – akcentavo jis.
A. Valotka taip pat pažymi, kad dėl šio daug aistrų viešoje erdvėje sukėlusio klausimo Seime planuojama diskusija.
„Balandžio 17 dieną Seimo švietimo ir mokslo komitetas surengs plačiai atstovaujamą diskusiją šiuo klausimu, ją moderuos Dalia Asanavičiūtė. Tikiu, kad dabartinės aistros taps racionalia diskusija ir sprendimų paieškomis“, – informavo jis.
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas apgailestauja, kad kalba, kurios tikslas turėtų būti vienyti, nuolatos tampa konfliktų priežastimi.
„Mane tikrai liūdina, kad lietuvių kalbos politikos idėjos ir sumanymai nuolatos virsta konfliktais, tarpusavio kaltinimais ir priešų paieškomis. Kalbõs, kuria taip didžiuojamės, didžioji paskirtis – sujungti, o ne atskirti, burti pilietinę tautą ir integruoti mūsų valstybės svečius. Todėl verčiau oriai ir geranoriškai kalbėkimės apie kalbą, nes visi galime sutilpti joje – kalboje, kuri mus visus vienija“, – rašė A. Valotka.
ELTA primena, kad Valstybinės kalbos inspekcijos raštą dėl valstybinės kalbos reikalavimų taikymo Ukrainos karo pabėgėliams problemos sukritikavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Pasak jos, kalbos inspektoriai, užuot dėmesį skyrę policinėms priemonėms, galėtų imtis iniciatyvų, kad padėtų kalbą norintiems išmokti žmonėms.
A. Armonaitė pridūrė, kad Lietuva pirmą kartą per pastaruosius 33 metus tapo imigracijos, o ne emigracijos šalimi ir paragino būti supratingesniais ir empatiškesniais tiems, kas pasirinko ją savo naujais (galbūt laikinais) namais.
Valstybinės kalbos inspekcijos vadovą sukritikavo ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, įstaigos vadovo pasisakymai ne laiku ir ne vietoje sukėlė įtampą ir yra nepagarbūs nuo karo pabėgusių žmonių atžvilgiu.
Savo ruožtu Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka teigia, kad šiuo metu karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos mokymui skiriami ištekliai yra per maži.
Todėl, pasak inspekcijos viršininko, ukrainiečiai nespės per Vyriausybės nustatytą 24 mėnesių laikotarpį išmokti lietuvių kalbos reikiamu lygiu. A. Valotka pabrėžia, kad valstybinės kalbos mokėjimas yra būtinas, kad ukrainiečiai galėtų būti pilnavertiškai integruoti.
