„Norėdami sustiprinti VST gebėjimus, siūlome VST integruoti į Lietuvos policijos sudėtį“, – penktadienį VRM surengtoje spaudos konferencijoje sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Anot ministrės, darbo grupė siūlo numatyti, kad karo metu VST išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi, tai yra taip, kaip teisės aktuose numatyta dabar.
Kaip teigė A. Bilotaitė, šį sprendimą teikia VRM sudaryta darbo grupė, atlikusi VST veiklos auditą, įvertinusi panašių struktūrų veiklos reglamentavimą užsienio šalyse.
Ministrės teigimu, darbo grupės atlikta VST funkcijų peržiūra parodė, kad tarnyba unikalių funkcijų neatlieka, visos tarnybos vykdomos funkcijos yra dubliuojamos kitų Lietuvos statutinių institucijų. A. Bilotaitė pažymėjo, kad daugiausia, tai yra net 6, VST vykdomas funkcijas vykdo Lietuvos policija, 4 – Lietuvos kalėjimų tarnyba, po 3 funkcijas – Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Vadovybės apsaugos tarnyba.
Darbo grupė, įvertinusi VST veiklos efektyvumą, įžvelgė tarnybos darbo organizavimo trūkumus, tarnybos administracinių ir kitų gebėjimų stoką, modernių informacinių technologijų ir kitų darbo organizavimo įrankių trūkumą. Taip pat konstatuota, kad tarnyboje neužimta net 30 proc. pareigybių, ilgus metus nebuvo sprendžiamas naujų pareigūnų pritraukimo ir paruošimo klausimas, nėra pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo bazės, todėl neužtikrinamas vienodas pareigūnų pasirengimas veikti esant įvairioms situacijoms.
VST darbuotojų apklausa rodo nepasitenkinimą
Vyriausybės strateginės analizės centro STRATA atlikta 17 ES šalių praktikos analizė parodė, kad VST priskirtų funkcijų vykdymas Europos Sąjungos šalyse yra labiausiai būdingas tų šalių policijos pajėgoms. Anot STRATA, šiuo metu žandarmerijos kaip nacionalinės teisėsaugos sistemos dalis veikia tik 8 ES valstybėse narėse, kuriose, pasak ekspertų, yra gaji protestų kultūra.
A. Bilotaitė pabrėžė, kad panašių arba besidubliuojančių funkcijų vykdymas skirtingose įstaigose reiškia didesnę administracinę naštą, finansinių išteklių švaistymą, sinergijos tarp įstaigų trūkumą.
„Neramumų malšinimo praktika parodė, kad, esant funkcijų dubliavimui, yra neužtikrinamas vieningas pajėgų valdymas, pavestų funkcijų vykdymas ir neaiški atsakomybė. Valstybėje turi būti viena institucija, atsakinga už šią sritį, ir turi būti vienas vadovas, kuris prisiimtų visą atsakomybę“, – apie argumentus, kodėl VST reikėtų integruoti į policiją, kalbėjo A. Bilotaitė.
Anot A. Bilotaitės, pernai metais atlikta VST darbuotojų apklausa parodė, kad lyginant su kitomis statutinėmis tarnybomis, šioje darbuotojai labiausiai jaučiasi nepatenkinti savo darbo sąlygomis, psichologine atmosfera, kvalifikacijos kėlimu, santykiais su vadovybe.
„Pabrėžtina, kad ir tarnybos pasirengimas veikti karo padėties sąlygomis yra tobulintinas. Tą parodė Krašto apsaugos ministerijos atliktas auditas“, – aiškino ministrė.
Ji pabrėžė, kad geopolitinių grėsmių kontekste statutinės tarnybos šalyje negali būti susikaldžiusios ir silpnos.
„Geopolitinių grėsmių kontekste būdami susiskaldę esame silpni. Todėl norėdami sustiprinti VST pajėgumus bei gebėjimus atlikti jai pavestas funkcijas, siūlome VST integruoti į Lietuvos policiją. Už viešosios tvarkos užtikrinimą atsakingos tarnybos privalo būti tinkamos parengties ir dirbti kaip laikrodis, o ne dubliuoti funkcijas ar stumdytis atsakomybę“, – dėstė A. Bilotaitė.
VST dirba 855 aukščiausios parengties pareigūnų, taip pat 140 administracijos darbuotojų.
Vidaus reikalų ministrė pažymėjo, kad siūlymui VST integruoti į policiją pritaria ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„Premjerei buvo pristatyta situacija, galimi sprendimai, ji yra supažindinta ir tikrai pritarimas yra, nes kitu atveju mes nebūtume šito sprendimo siūlę“, – sakė A. Bilotaitė.
A. Paulauskas: VST nereformuota 16 metų
Laikinasis VST vadovas Arūnas Paulauskas teigė susidaręs įspūdį, kad VST savo pareigūnams nesudarė galimybių tobulėti ir pareigūnai tarsi tapo tarnybos įkaitais. Jis neslėpė, kad ministrės A. Bilotaitės minėtos VST darbuotojų apklausos rezultatai jį nustebino.
„Nuoširdžiai maniau, kad turbūt policijoje gali būti blogiausias rezultatas, nes policija atliko visą eilę reformų, pareigūnus tai trikdo, demotyvuoja, galbūt apsunkina jų darbą. Tuo tarpu VST nuo pat įkūrimo per 16 metų nebuvo jokių reformų. Tai, kad didžioji dalis pareigūnų yra demotyvuoti, rodo, kad pokyčių reikėjo jau seniai“, – dėstė A. Paulauskas.
Jis tikino, kad atėjęs vadovauti VST, tarnybą rados susiskaldžiusią, joje matė tarpusavyje konkuruojančias „interesų grupes“, matė įsisenėjusius konfliktus.
„Galbūt kažkam konfliktai buvo naudingi ir eilę metų dėl to nesprendžiami“, – tvirtino A. Paulauskas.
Laikinasis VST vadovas teigė tarnyboje pamatęs ir piktnaudžiavimo atvejų, pavyzdžiui, dėl pareigūnams skirtų kompensacijų už būsto nuomą.
„Tai yra fiktyvios nuomos sutartys, tie pinigai yra pasisavinami. Per pirmąjį mėnesį sustiprintos kontrolės iš 200 pareigūnų, kurie gauna tą kompensaciją, 60 pareigūnų atsisakė jos. Tai parodo, kad tarnyboje standartas, kad galima piktnaudžiauti, (...) buvo norma“, – pasakojo jis.
Vienas iš funkcijų, dėl kurių A. Paulauskas teigė galintis pagirti VST, tai yra konvojaus funkcija. Anot jo, visai kitą įspūdį sudarė strateginės infrastruktūros apsaugos funkcijos vykdymas.
„Kritinė valstybės infrastruktūra saugoma grafiku išstatant pareigūnus, galbūt kažkokia vaizdo stebėjimo kamera, galbūt perimetro vaizdo daviklis ir viskas. Tai yra visiškai decentralizuotas pareigūnų valdymas, labai žemas kontrolės lygis, praktiškai niekas niekada negali atsakyti, ką pareigūnai veikia, kokia yra situacija saugomame objekte. Tai yra tobulintina sritis“, – tvirtino A. Paulauskas.
VST laikinasis vadovas kritikavo ir tarnybos gebėjimus dirbti riaušių metu.
„Tarnyboje yra 100 profesionalių pareigūnų, gebančių profesionaliai dirbti riaušių metu. Tuo tarpu policija turi 150 pareigūnų, gebančių profesionaliai dirbti riaušių metu, plius 300 rezervo“, – palyginimais prabilo A. Paulauskas.
Taip pat, anot jo, nors įstatymuose numatyta, kad VST turėtų padėti kitoms tarnybos, ši nuostata yra labiau deklaratyvi – VST pareigūnų pagalbos kitos tarnybos sulaukia itin retai.
„Tai ilgus metus matomas tarnybos saviizoliacijos procesas, tą parodo visa eilė labai nemalonių atvejų, pavyzdžiui, 2021 m. Druskininkų savivaldybėje vykusios dingusio miškuose žmogaus paieškos operacija, kuomet buvo pasitelkta 30 VST pareigūnų. Kai reikėjo atvykti į paieškos vietą, vadovybės nurodymu pareigūnai neatvyko, operacija buvo nutraukta, operaciją organizuojantys pareigūnai turėjo pasitelkti Šaulių sąjungos narius, kitų tarnybų pareigūnus. Tai yra vienas iš daugelio pavyzdžių“, – komentavo A. Paulauskas.
Policijos mokykloje pirmieji VST pareigūnai bus apmokomi jau šiemet
VST laikinasis vadovas A. Paulauskas akcentavo, kad viena iš esminių problemų – tarnybos pareigūnų nusivylimas.
„Labai liūdna konstatuoti faktą, kad didžioji dauguma tarnybos yra grįsta žemos motyvacijos pareigūnais ir tai patvirtina praeitų metų apklausa, kuri parodė, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai yra labiausiai nusivylę “, – spaudos konferencijos metu akcentavo A. Paulauskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad VST pareigūnai nuo šiol turės galimybes naudotis pareigūnų ugdymo infrastruktūra.
„Aš tikrai pritariu, kad integracija į policiją, tai savaime tarnybai būtų galimybė. Galimybė vien tai, kad tarnyba neturi normalios pareigūnų ugdymo bazės, kur policija turi policijos mokyklą. Tai yra visa eilė problemų tarnyboje, kurios tarnybą silpnina. Ir integracija į policiją, ir priėjimas prie policijos resursų tarnybą padarytų stipresne“, – akcentavo jis.
A. Paulauskas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos policijos mokykloje jau šiemet pradės mokytis pirmieji VST pareigūnai.
„Jau šiemet Lietuvos policijos mokyklos bazėje startuos VST pareigūnų profesinio ugdymo grupė, ko nebuvo daugelį metų – VST negalėjo net pasiruošti savo pareigūnų. Tai tikrai tam tikra kompensacinė priemonė prisitraukti jaunus žmones tam, kad jie savo ateitį susietų su tarnyba“, – džiaugėsi laikinasis VST vadovas.
A. Paulauskas pažymėjo, kad, pertvarkant VST, dalies pareigybių gali būti atsisakoma, tačiau tik vadovų lygmenyje.
„Turbūt valdymo grandinėje bus tam tikrų pokyčių ir tam tikrų valdymo pareigybių, tikėtina, sumažės.
Kalbant apie darbines pareigybes, tai tikrai galiu užtikrinti, kad su dabartiniu pareigūnų nekomplektu tikrai nei viena pareigybė nebus panaikinta ir kiekvienam pareigūnui bus suteiktos lygiavertės pareigos, bus užtikrintos visos socialinės garantijos“, – kalbėjo jis.
R. Požėla: VST būtų specializuotas policijos struktūrinis padalinys
Spaudos konferencijoje dalyvavęs policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigė, kad inicijuojant VST pertvarką, netrukus bus pradėti rengti atitinkami teisės aktų pataisų projektai.
„Jeigu bus politinė valia parlamente, tai mano matymas šiandien yra labai aiškus – kad teisės aktai turi būti taip konstruojami, kad VST į policiją įsilietų pakankamai sklandžiai, aiškiai, atsakant į visus klausimus VST pareigūnams. Mano matymas yra toks, tarnyba turėtų įsilieti kaip policijos specializuotas struktūrinis vienetas, išlaikant vienetą tokį, koks šiandien yra“, – dėstė jis.
R. Požėla vylėsi, kad VST integruojant į policiją, VST galėtų išlaikyti savo identitetą, tą pačią lokaciją, pareigūnų uniformos smarkiai nesikeistų.
Policijos vadovas teigė manantis, jog VST integravus į policiją, pavyktų sutaupyti valstybės biudžeto lėšas, sutaupytas lėšas nukreipti į pareigūnų motyvacijos didinimo priemones, į jų algų didinimą.
„Šioje vietoje pareigūnams neturėtų būti didelio iššūkiai, jie, kaip dirbo, taip ir dirbs. Žinoma, palaipsniui vyktų integracija veiklos prasme, tačiau jau ir šiandien mes tuos dalykus darome – VST aktyviai su policija dalyvauja viešosios tvarkos užtikrinimo priemonėse, VST padeda mums kontroliuoti eismo saugumą, dirbame kartu ir dėl strateginių objektų apsaugos“, – kalbėjo R. Požėla.
Policijos vadovas pažymėjo, kad Ženevos konvencija, kurią Lietuva yra ratifikavusi, numato, kad policija karo padėties neturėtų tapti ginkluotųjų pajėgų dalimi, tačiau, pasak R. Požėlos, numatytos išimtis, kurias valstybės gali reglamentuoti savo nacionalinėje teisėje. Jo teigimu, VST reformos atveju, taip pat kai kurių policijos padalinių klausimu šių žingsnių ketinama imtis.
„Mūsų nacionaliniai teisės aktai tas išimtis ir mėgins nustatyti. (...) Šalia VST tolesnio buvimo ginkluotųjų pajėgų sudėtinėje dalyje mes tikrai galvojame ir planuojame, kad dar kai kurie specializuoti policijos padaliniai galėtų tapti ginkluotųjų pajėgų dalimi. Visų pirma, aš kalbu apie antiteroristinių operacijų rinktinę „ARAS“, – aiškino R. Požėla.
