„Be to, Lietuvos teisės sistemoje iki šiol nėra įtvirtinta sisteminio smurto artimoje aplinkoje samprata. Smurto prieš moteris su negalia latentiškumas išlieka rimta problema. Lietuvoje vis dar nėra ratifikuota Stambulo konvencija, nėra priimtas Civilinės sąjungos įstatymas. 2022 m. toliau buvo tęsiamas iš esmės automatinis masinis prieglobsčio prašytojų ir migrantų sulaikymas“, – rašoma pranešime.
Kaip rašoma, nacionalinėje žmogaus teisių stebėsenos ataskaitoje pastebimi pozityvūs pokyčiai smurto artimoje aplinkoje apsaugos srityje – galimybė smurtautojui skirti apsaugos nuo smurto orderį, kuris bus pradėtas taikyti 2023 m. vasarą.
Be to, pastebima, kad 2022 metais Darbo kodekso pataisomis išplėstos darbdavio pareigos darbuotojų apsaugos nuo smurto ir priekabiavimo srityje apima ir apsaugą nuo smurto ir priekabiavimo dėl lyties. Vis dėlto, atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos teisės sistemoje nesant įtvirtintos sisteminio smurto artimoje aplinkoje sampratos, šios rūšies smurto problema lieka nepakankamai suvokta, o atskiri sisteminio smurto epizodai dažnai vertinami kaip izoliuoti ir pavieniai.
„Negalios nulemtos kliūtys, priklausomybė nuo kitų asmenų, visuomenėje paplitę stereotipai ir nuostatos lemia ypatingą moterų su negalia, ypač intelektine ar psichosocialine, pažeidžiamumą“, – atkreipia dėmesį Seimo kontrolierė Erika Leonaitė.
Ataskaitoje taip pat pastebima, kad seksualinių nusikaltimų fiksavimas, įrodymų rinkimas, medicininės pagalbos teikimas neturėtų lemti papildomo nukentėjusiųjų traumavimo, nes seksualinių nusikaltimų metu itin grubiai pažeidžiamas asmens orumas ir fizinis neliečiamumas, lemiantis itin intensyvias psichologines traumas juos patyrusiems asmenims.
Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitoje pastebima, kad teisinėmis ir organizacinėmis priemonėmis aktyviai stengiamasi spręsti nuo Rusijos karo prieš Ukrainą į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių, apgyvendinimo, užimtumo, švietimo ir kitus klausimus, taip pat atkreipiamas dėmesys, kad 2022 m. toliau buvo tęsiamas į Lietuvą per Baltarusijos sieną atvykusių prieglobsčio prašytojų ir migrantų de facto sulaikymas.
Teigiami, tačiau nepakankami pokyčiai LGBT+ asmenų nediskriminavimo srityje
Nacionalinėje žmogaus teisių stebėsenos ataskaitoje pastebimi teigiami pokyčiai LGBT+ nediskriminavimo srityje. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Kraujo ir kraujo sudėtinių dalių donorų sveikatos tikrinimo ir donorų kraujo ir kraujo sudėtinių dalių paėmimo tvarkos aprašo pakeitimai, kuriais iš donorų apklausos anketos pašalinti klausimai apie vyrų turėtus intymius santykius su kitais vyrais (seksualinę orientaciją).
„2022 m. pilnamečiai nesusituokę asmenys, kuriems diagnozuotas transseksualumas, įgijo teisę pasikeisti savo vardą ir pavardę į atitinkančius savo lytinę tapatybę. Tačiau pasikeisti lyties žymenį ir asmens kodą vis dar įmanoma tik teismo keliu“, – rašoma Seimo kontrolierių įstaigos parengtoje ataskaitoje.
„Translyčių asmenų diskriminacijos atvejai vis dar lieka teisiniu požiūriu nematomi ir nepripažįstami, kadangi galiojantis teisinis reguliavimas jiems nesuteikia pakankamos teisinės apsaugos. Be to, translyčių asmenų teisių apsauga kol kas nėra grindžiama pagarbos asmens autonomijai ir asmens apsisprendimo laisvei principu“, – pastebi Seimo kontrolierė Erika Leonaitė.
Seimo kontrolierė pastebi, kad 2022 metais atlikti tyrimai dėl visuomenės nuostatų Lietuvoje atskleidžia, kad visuomenės požiūris į LGBT+ asmenis kito nežymiai – lyginant su 2021 m., 2022 m. visuomenės požiūris minimaliai pakito į teigiamą pusę, tačiau vis dar išlieka reikšmingai neigiamas: „Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos išlieka potencialiu pagrindu riboti su LGBT+ asmenų teisę į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui susijusios ir šios teisės užtikrinimą skatinančios viešosios informacijos sklaidą“.
Seimo kontrolierių įstaigos parengtoje ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į Seimo po pateikimo pritartą, tačiau vis dar nepriimtą Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuriuo siekiama reglamentuoti tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių asmenų civilinės sąjungos įregistravimo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, partnerių tarpusavio turtines ir asmenines neturtines teises ir pareigas.
Pagyros dėl vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose ir kritika dėl tautinių mažumų apsaugos ir religijos laisvės
„Asmens vardas ir pavardė patenka tarp asmens tapatybės ir privataus gyvenimo elementų, todėl įstatyme numačius atvejus, kada Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, buvo žengtas svarbus žingsnis privataus gyvenimo apsaugos srityje“, – sako Seimo kontrolierė E. Leonaitė.
Visgi pastebima, kad Lietuva nėra parengusi nacionalinės strategijos dėl rasizmo, ksenofobijos, radikalėjimo ir smurtinio ekstremizmo prevencijos, nors pagal Europos Sąjungos kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategiją valstybės skatintos tai padaryti iki 2022 m. Taip pat Lietuva vis dar nėra priėmusi Tautinių mažumų įstatymo.
Be to, nacionalinėje žmogaus teisių stebėsenos apžvalgoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad savivaldos lygmeniu nėra tikslinių priemonių, planų ar mechanizmų, aprėpiančių daugiau nei informacijos sklaidos didinimą socialinės paramos klausimais, nors Lietuvos savivaldybės informuoja sulaukusios romams atstovaujančių organizacijų ir (ar) pavienių romų tautybės asmenų pranešimų dėl patiriamos diskriminacijos darbo rinkoje, švietimo sistemoje ar nuomojantis būstą.
Nacionalinėje žmogaus teisių stebėsenos apžvalgoje taip pat pastebima, kad Seimo sprendimas nesuteikti valstybės pripažinimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ net ir po šiai bendrijai palankaus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo parodė, kad konstitucinis valstybės ir bažnyčios atskirumo principas praktikoje nėra tinkamai realizuojamas.
Be to, pastebima, kad Lietuvoje taikoma alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba nėra tikra civilinio pobūdžio alternatyva karinei tarnybai, nes ji priklausoma nuo kariuomenės kontrolės ir priežiūros, o tai gali lemti asmenų, kurie dėl religinių įsitikinimų nepritaria karo tarnybai, bet sutinka atlikti savo pilietines pareigas kitu būdu, teisės į religijos laisvę pažeidimą.
Globos įstaigų pertvarka pernelyg lėta, o veiksnumo apribojimo sistema per daug standartizuota, nesinaudojama alternatyvomis
Seimo kontrolierių įstaigos parengtoje ataskaitoje pastebima, kad Lygių galimybių įstatyme darbdavio pareigą pritaikyti patalpas pakeitė darbdavio pareiga sudaryti tinkamas darbo sąlygas darbuotojams su negalia, taip atsižvelgiant į Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių komiteto rekomendacijas ir darbdavio pareigas išplečiant ir kitokią nei judėjimo negalią turinčių darbuotojų atžvilgiu.
Vertinant asmenų su negalia teisių ir laisvių apsaugos pokyčius, ataskaitoje pastebimi teigiami pokyčiai užtikrinant nenutrūkstamą išmokų ir kompensacijų mokėjimą šeimoms, namuose prižiūrinčioms vaiką, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis dėl psichosocialinės negalios, taip pat negalios vertinimo modelio pokyčiai. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į teisėkūros pokyčius, kuriais siekiama didinti įdarbinimo su pagalba paslaugų prieinamumą, sudaryti sąlygas priemones taikyti kompleksiškai, taip pat išplėsti galimybes darbo vietas ir darbo aplinką pritaikyti bedarbiams, turintiems negalią, ir darbuotojams tapus asmenimis su negalia.
Vis dėlto pastebima, kad Lietuvoje socialinės globos įstaigų pertvarka vyksta pernelyg ilgai. „Socialinės globos įstaigų pertvarka vyksta nuo 2014 m., tačiau remiantis Neįgaliųjų reikalų departamento duomenimis, suaugusiųjų socialinės globos įstaigose vis dar gyveno 5829 asmenys, o 215 asmenų buvo laukiančiųjų eilėje“, – rašoma ataskaitoje.
Be to, ataskaitoje pastebima, kad šiuo metu egzistuojanti veiksnumo apribojimo sistema yra per daug standartizuota ir taikoma skirtingoms asmenų grupėms ir atvejams, neatsižvelgiant į individualius asmenų poreikius, o Civiliniame kodekse įtvirtintos veiksnumo apribojimo alternatyvos – pagalba priimant sprendimus ir išankstiniai nurodymai nėra plačiai paplitę. 2022 m. sudaryta tik viena pagalbos priimant sprendimus sutartis ir įregistruota dešimt išankstinių nurodymų.
