„Matyt taip ir pats prezidentas dabar komunikuoja – kad būtų buvę geriau, kad jis anketoje, dalyvaudamas rinkimuose į prezidento postą, būtų tai nurodęs, kad kažkada tai jaunystėje buvo įstojęs į Komunistų partiją. Ir dabar nebūtų visokių peripetijų ir kalbų. Taip būtų buvę geriausia“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė V. Blinkevičiūtė.
„Svarbiausia (...), kad ir pats prezidentas supranta, kad tai buvo klaida. Geriau jau buvo, nors tai ir neprivaloma, bet tai įrašyti (į VRK anketą – ELTA)“, – akcentavo ji.
Vertindama paties prezidento pareiškimus, neva ši istorija yra viena iš jo oponentų vykdomų politinės medžioklės akcijų, V. Blinkevičiūtė aiškino, kad patyręs politikas turėtų suprasti, jog tokia yra politinio gyvenimo realybė.
„Patyrusiam politikui, matyt, yra visada suvokiama, kad ta medžioklė – kaip mes ją bepavadintume – ji vyksta nuolat. Ir prieš rinkimus, ir po rinkimų. Kol tu esi politikoje, tol visada turi žinoti, suprasti – ypatingai kai užimi aukštas pozicijas – kad nuolat esi stebimas, kad kiekvienas tavo veikimas ar neveikimas yra vertinamas. Vienų palaikomas, kitų politinių oponentų – ne. Tokia yra realybė politikoje ir kitokia ji niekada nebuvo ir nebus“, – tvirtino politikė.
„Pas mus Lietuvoje vieni rinkimai pasibaigia – kaip savivaldos ir merų – ir kiti prasideda. Tai šiuo požiūriu tikrai ateinančiais metais yra labai karštas politinis sezonas. Vieni iš rinkimų – tai prezidento rinkimai. Sakyčiau, kad ta prezidento rinkimų kampanija jau po truputėlį, matyt, prasideda ir įsibėgėja. Tačiau nežinau, ar tai kažkiek su tuo susiję. Matyt visko yra“, – svarstė ji.
Kaip anksčiau skelbė ELTA, apie nutylėtą prezidento priklausymą Komunistų partijai pirmasis paskelbė žurnalistas Dovydas Pancerovas. Dokumentai, kad 1988 m. prezidentas Gitanas Nausėda pateikė prašymą stoti į Komunistų partiją aptikti Lietuvos ypatingajame archyve. Prezidentūra patvirtino paviešintus faktus, tačiau kartu ir pareiškė, kad G. Nausėda prasidėjus Sąjūdžiui, Komunistų partijos veikloje nedalyvavo.
Viešojoje erdvėje kilus rezonansui G. Nausėda išplatintame komentare žiniasklaidai pripažino, kad stojimas į partiją buvo jo jaunystės klaida. Prezidentas tvirtino, kad 1988 m. įstojo į Komunistų partiją, nes troško mokslininko karjeros.
Visgi, aiškindamas atskleistų faktų apie jo narystę Komunistų partijoje aplinkybes G. Nausėda prakalbo apie jo atžvilgiu vykdomą „politinę medžioklę“. TV3 televizijai šalies vadovas teigė, kad artėjant 2024 m. prezidento rinkimams jo kritikai vykdo prieš jį nukreiptas „tam tikras akcijas“.
Įvertino siekį Komunistų partiją pripažinti nusikalstama organizacija: mano, kad konservatoriai skaldo visuomenę
V. Blinkevičiūtė įvertino ir Seimo konservatorių registruotą įstatymo projektą, kuriuo siūloma Lietuvos komunistų partiją (LKP) pripažinti nusikalstama organizacija. Europarlamentarė šios iniciatyvos atžvilgiu išlieka itin skeptiška. Pasak jos, toks įstatymas tik kiršintų visuomenę.
„Kai pasižiūrime į vyresnę kartą, tai Lietuvoje labai daug žmonių priklausė Komunistų partijai. Tokia buvo realybė, reikia pripažinti. Žmonės sako, kodėl reikia rūšiuoti, kiršinti, kažkaip padaryti taip, kad žmonės nuolat jaustųsi nesaugiai, kad vienas į kitą žiūrėtų įtartinai. Tikrai to nebereikia. Praėjo 33 metai po mūsų nepriklausomybės atgavimo, išsikovojimo iš naujo. Jeigu tuomet tai nebuvo padaryta, tai ir dabar tikrai nereikalinga tai daryti“, – dėstė LSDP vadovė.
„Tiesa pasakius, aš manau, kad konservatorių partija, turiu pasakyti, labai dažnai pasižymi tuo, kad mėgsta skaldyti visuomenę, rūšiuoti žmones, kelti skeletus ar panašiai. Iš tikrųjų – ar to reikia?“ – klausė ji.
Be to, politikė svarstė, ar tokiais teisės aktais konservatoriai nebando nukreipti dėmesio nuo kitų, visuomenei gerokai opesnių problemų, kurių, pasak jos, dabartinė valdančioji koalicija nesugeba spręsti.
„Man atrodo – ar čia nėra vėl tas siekimas valdančiųjų konservatorių paimti ir nukreipti dėmesį nuo tikrai svarbių ir būtinų dalykų mūsų valstybėje?“ – kėlė klausimą V. Blinkevičiūtė.
ELTA primena, kad Seimo konservatorių frakcijos nariai registravo diskusijas tiek istorikų, tiek ir politikų tarpe keliantį įstatymo projektą, kuriuo siekiama LKP pripažinti nusikalstama organizacija, atsakinga už Lietuvos piliečių genocidą, nusikaltimus žmogiškumui, trėmimus ir masines represijas.
Įstatymo projektu siūloma, kad LKP būtų pripažinta nusikalstama organizacija, 1940–1941 metais ir 1944–1990 metais SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje įtvirtinusi diktatūrą, veikusi kaip paklusni ir iniciatyvi Sovietų Sąjungos komunistų partijos valios reiškėja ir įgyvendintoja srities organizacijos teisėmis.
