„Klausimus dėl Putino atsakomybės laikau prioritetu, laikau asmenine atsakomybe, noriu, kad mano vaikas gyventų Lietuvoje, kurioje nekiltų klausimas, kas yra Rusija ir agresorius“, – DELFI TV laidoje „Redaktoriaus virtuvė“ jos vedėjui, naujienų agentūros „Elta“ vyriausiajam redaktoriui akcentavo E. Dobrowolska.
Įvardijo svarbesnę reformą
Tačiau akivaizdu, kad po savivaldos rinkimų Laisvės partija ir visa valdančioji koalicija išgyvena ne pačias geriausias dienas, vyksta įvairūs nesutarimai, trintys. Laisvės partija minima kaip aktyvi, teikianti savo pasiūlymus, kurie dažniausiai prieštarauja konservatorių ar Vyriausybės pozicijai. Politologai net svarsto, kad Laisvės partija prieš Seimo rinkimus gali išeiti iš koalicijos, kad čia jai būtų būdas išsigelbėti. Ar dėliojama tokia perspektyva?
„Nelabai suprantu tos piešiamos apokalipsės, bet ji piešiama nuo tada, kai Laisvės partija atsirado Seime, nuo tada visada yra įvairių scenarijų. Geriausiai turbūt esamą situaciją iliustruoja ribojamų priemonių visas procesas kaip įvyko, nes jis apima tiek pasiūlymus iš Laisvės partijos frakcijos, tiek kaip tai atrodo koalicijoje. Jie žiūrėtume į minėtą įstatymą, kurs atėjo iš URM, Vyriausybės, reaguojant į tebesitęsiantį karą Ukrainoje, kalbu apie tą projektą dėl ribojimo rusams ir baltarusiams Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto, pilietybės jiems klausimai. Prisiminkime pradžią – ateina įstatymo projektas iš Vyriausybės, pateikimo metu visi vieningai subalsuoja, tada nueina į NSGK ir atsiranda pasiūlymų, kurių nebuvo Vyriausybės projekte. Būtent apie NT ir pilietybės ribojimą. Ir svarstymo stadijoje visi vieningai subalsuoja, kalbu ir apie poziciją, ir apie opoziciją. Vienintelė Laisvės frakcija susilaiko dėl šito įstatymo. Ir tada matome, kad visos įmanomos frakcijos užregistruoja savo pasiūlymus, supranta, kad nėra idealus projektas. Tas susilaikymas buvo indikacija, kad pasižiūrėkime nuodugniau į konkrečią situaciją. Ir pasirodo, kad tai nebuvo tik Laisvės frakcijos nuomonė, pakartotinai įsivertinus, pasirodo, kad mes buvome teisūs“, – aiškino E. Dobrowolska.
Dar vienas itin daug diskusijų keliantis klausimas yra mokesčių reforma, tai, ar ji bus priimta, lems ir Laisvės partijos balsai.
„Manau, kad šitas procesas yra geras pavyzdys, kaip galima plačiai diskutuoti tema, kuri paliečia labai daug žmonių. Įstatymas nėra pateiktas, iš Vyriausybė įstatymų paketas net nėra išėjęs, tai pirminė stadija, pirminis variantas, kur Finansų ministerija pateikė. Ir diskutuokime nuo šito atspirties taško, dabar ta diskusija vyksta. Galima padaryti formaliai, kad parengus reformą įkeliame į sistemą, visi gali susipažinti, kas nepamato, tai nepamato. O čia padaryta labai viešai, visiems pristatyta ir dabar turbūt neturime nė vieno subjekto, kuris apie tai nekalbėtų. Kaip galutinai atrodys įstatymo projektų paketas, kuris nuguls Vyriausybei svarstyti, esu tikra, kad jis bus pakitęs nuo pirminio varianto. Bet toks tikslas ir yra išgirsti nuomones. Tikėtina, kad bus atsižvelgta į tam tikrus pasiūlymus, nes dabar jau matome, kad vieni pasiūlymai vieni kitiems prieštarauja. Tai darbas ilgas, viešas, bet labai sveikas“, – tikino teisingumo ministrė.
Paklausta, ar Laisvės partija dėl įvairių priežasčių gali balsuoti prieš mokesčių reformą, E. Dobrowolska teigė, kad parija susilaiko ir nebalsuoja, kai mato, jog teisės aktus dar galima patobulinti. Be to, ji neslėpė abejonių kad mokesčių reformą šią kadenciją taip ir nebus priimta.
„Kiekviena kadencija yra arba ką tik po rinkimų arba prieš rinkimus, tai reikia suprasti, taip atrodo mūsų darbotvarkė. Per šią kadenciją tai yra antroji tokia viena didesnių reformų. Dabar Seime jau ilgesnį laiką yra viena didesnė antroji valstybės tarnybos reforma, kuri irgi labai svarbi, vis dar nepraėjusi visų komitetų. Tenka girdėti klausimus dėl teisėjų atlyginimų, tai teisingi klausimai, juos išspręsti galime tik Seime, tik priėmus valstybės tarnybos reformą. Pagrindinis tikslas atliepti poreikius, kad jie būtų horizontalūs. Vyriausybė negali duoti pinigų, kad teisėjai pasikeltų atlyginimus. Teisėjų atlyginimai nustatyti įstatymai, jo nepakeitus, nėra galimybių skirti finansavimą, todėl mums reikia visos reformos. Šiai dienai taip yra, iškreipta sistema, paketas viską subalansuoja. Noriu tikėti, per vasarą šitas paketas būtų priimtas, juo labiau, kad Vyriausybė jau suplanavusi lėšas, nuo liepos 1 dienos jau galėtume jas skirti“, – tvirtino teisingumo ministrė.
Civilinės sąjungos klausimą jau laikas išspręsti
Iš visų šių darbų ir planų neatrodo, kad Laisvės partija ruoštųsi palikti valdančiąją koaliciją. Kita vertus, jei bus paskandinti svarbūs Laisvės partijos projektai ir matydama savivaldos rinkimų rezultatus, matydama, kad vienintelė galimybė prieš rinkėjus pasirodyti yra drąsiai ir principingai pasitraukti, Laisvės partija taip ir padarys?
„Labai svarbus atspirties taškas yra darbai, dėl kurių mes dirbame. Darbai labai aiškūs, įsipareigojimai programoje tais klausimais, kurie svarbūs. Nemažai svarbus ir nacionalinis saugumas, o mano pagrindinis prioritetas ir darbas užtikrinti teisingumą Ukrainoje. Visus kitus darbus ministrai ir po manęs geriau padarys. Esu tikra, kad koalicijoje mokame kalbėtis, mokame rasti sprendimų. Ar visais klausimais – akivaizdu, kad ne. Ne visi klausimai išspręsti, bet tai yra laikas, kai galėtume susitelkti.
Dekonstruojant tą politiką, kuri iš išorės atrodo su daug intrigų, ji iš vidaus atrodo daug paprastesnė. Taip, turime savo programos klausimus, savo darbotvarkes tiek Seimo nariai, tiek ministerijos Be abejo, Civilinės sąjungos klausimas yra darbotvarkėje, tą klausimą jau reikia teikti balsavimui ir viskas. Mes visi dabar esame tos situacijos įkaitais, kai skauda visiems. Iš Teisingumo ministerijos pusės tuos teisinius kelius, kuriuos turime dėl Putino atsakomybės, laikau prioritetu, laikau asmenine atsakomybe, noriu kad mano vaikas gyventų Lietuvoje, kur nekiltų klausimas, kas yra Rusija ir agresorius. Man tai svarbu, kad Rusija leidžia sau būti agresore, o tarptautinė teisė jai nebegalioja. Taip negali būti. Tarptautinė teisė negali ginti agresoriaus, ne tam ji sukurta. Jei ne Lietuva, tikėtina, kad ilgiau būtų trukęs ir arešto orderio išdavimas, Tai darome darbus koalicijoje, frakcijose, bet tai yra bendras mūsų darbas“, – aiškino E. Dobrowolska.
Tačiau yra ir manančių, kad Hagos tribunolas, tarptautinis teisingumas pagrindiniam karo iniciatoriui užkerta kelią deeskalacijai, nes kaip dabar V. Putinas sės prie derybų stalo, kai paskelbta jo paieška. Tai ar dabartinė situacija gali turėti kokių nors teigiamų pasekmių?
„Jei žiūrėtume istoriškai, mes niekada nematėme, kad teisingumas nevėluotų dešimtmečiu. Kai baigiasi karas, kažkas laimi, tai prasideda teisingumo kelias. Šįkart suprantamas visuomenės lūkestis, niekas nepasitikės teismais, jei jie po 10 metų pradės kabėti. Vos po poros dienų nuo karo pradžios Teisingumo ministerija kartu su Užsienio reikalų ministerija ir Vyriausybe pateikėme kreipimasi į Tarptautinio Baudžiamojo teismo prokurorą. Ir mažiau nei per parą tyrimas buvo pradėtas. Dabar turime 43 valstybes, kurios prisijungė, turime atskirą tyrimo grupę dėl karo nusikaltimų. Surinkti įrodymus yra didelis darbas. O tas arešto orderio išdavimas turi labai svarbią žinutę visuomenei. Tai ne politikai, ne teisingumo ministrai kaltina Putiną, tai ne akademikų pasvarstymai, tai TBT, tai teisinis dokumentas arešto orderis, ten, kur jis keliauja, tai nebėra jo pasirinkimas, 123 šalys turi teisę Putiną sulaikyti. Mes dar turime aktyvią karo fazę Ukrainoje ir žiaurių nusikaltimų, šis arešto orderis yra dėl vaikų deportavimo, yra įrodymai, kai šie veiksmai siejami su Putinu, todėl jam išduotas orderis. Yra labai daug karo nusikaltimų, įrodymai dar renkami. Putinas kaip Putinas, bet ir Rusija kaip Rusija turi sulaukti tos atsakomybės. Visi tie teisiniai keliai reikalingi, nes ne tik Ukraina turi laimėti karą, ne tik Putinas turi būti nuteistas, bet ir turime kalbėti apie tuos žingsnius, kurie priverstų Rusiją sumokėti ukrainiečiams padarytą žalą“, - dėstė E. Dobrowolska.
Iš partijos nesitrauks
Laisvės partijai ir pačiai neseniai teko išgyventi nepotizmo skandalą dėl greitai pareigas paliksiančio laisviečio ekonomikos ir inovacijų viceministro sutuoktinės įsidarbinimo „Lietuvos geležinkleiuose“ korporatyvių reikalų direktore. Šiuo klausimu itin aštriai vieną pirmųjų iš Laisvės partijos pasisakė E. Dorowolska. direktore. , kuriame itin aštriai.
„Šita istorija mus išmokė, kad tuos skaidrumo standartus, kuriuos keliame sau, keliame tik tiems, kurie aktyviai užima postus. Bet Laisvės partija yra žymiai didesnis burbulas, tai rinkėjai ir bendražygiai, tai esu tikra, kad įsivertinome, gera pamoka ir išmokome. O gal po toks pareiškimas reiškia, kad E. Dobrowolska yra apsisprendusi sukti kitu keliu? Nesu Mykolas Majauskas, neplanuoju eiti į mero rinkimus ir palikti Seimo, jaučiuosi atsakinga už Laisvės partiją, atstovauju jai turėdami dvi kėdės, tiek seimo mandatas, tiek ministrės. Esu atsakinga už tai, kaip Laisvės partija atrodo, tai jei nepasisakyčiau man būtų labiau keista nei pasisakyti“, - aiškino E. Dorowolska.
Kokius tikslus kitais metais vyksiančiuose net trejuose rinkimuose sau kelia Laisvės partija, kurios pasirodymas savivaldoje nebuvo stulbinantis.
„Visi pralaimėjo tuos rinkimus, mes tikėjomės geresnių rezultatų. Bet prieš Seimą mes išvis neturėjome būti Seime, ir nė karto nebuvo nė vienos apklausos, kur būtume peržengę tą ribą, net jau būdami Seimo nariais. Tai mes visose apklausose ir tarp politologų esame tie, kurie neturėjo būti Seime, o jei esame, tai mūsų nebeliks. Laisvės partija turėjo ir turi ambicijų tiek savivaldos rinkimuose, bet dabartinis pagrindinis namų darbas yra įsivertinti, kas įvyko, ką galima padaryti geriau, kaip mobilizuoti savo rinkėją, kaip atliepti lūkestį, nes kitais metais artėja ne tik prezidento, bet ir EP rinkimai, kurie jau yra nacionalinio lygmens, o paskui jau Seimo rinkimai“, - kalbėjo laidos pašnekovė.
Laisvės partijos sėkmė praėjusiuose Seimo rinkimuose tapo staigmena. Kokiu atveju tektų konstatuoti, kad per tuos ketverius metus Seime nepavyko pasiekti užsibrėžti tikslų?
„Aš turiu labai aiškų asmeninį atsakymą, kodėl su ėjau su Remigijumi Šimašiumi į rinkimus, kodėl steigiau partiją, kodėl ėjau į ministeriją – atstovaujame tą rinkėją, kuris tiki žmogaus teisėmis, bet taip pat nepamiršta ir nacionalinio saugumo. Mes esame subalansuoti, nors ir esame įvardijami dviejų klausimų partija. Beje, pastaruoju metu vis daugiau supranta, kad ne. Ar mes kalbame apie LGBT, tai taip, nes tai žmogaus teisių dalis. Bet nesame tik apie tai, esame aktyviausi, kreipėmės į TBT. Asmenvardžiai, kur buvo batalijos tarp valstybinės kalbos gynėjų ir lenkų, tą diskusiją turėti buvo taip patogu. Bet uždarėme, pasirodo, įmanoma, Taigi, yra daug dalykų, kuriuos sutvarkėme, laimėjome“, – patikino E. Dobrowolska.
