Siekdamas dar vienos kadencijos S. Obelevičius vargu ar tikėjosi, kad merų rinkimai rajone virs tikrų tikriausia drama.
Pirmajame ture jis per plauką nusileido antrą vietą užsitikrinusiam socialdemokratui Dainiui Žiogeliui. Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) iš kovos pašalinus pirmą vietą užėmusį Kęstutį Tubį, S. Obelevičiui buvo atsivėrę keliai į antrąjį mero rinkimų turą.
Tačiau jau prasidėjus išankstiniam balsavimui VRK grąžino K. Tubį į rinkimus bei anuliavo rinkimuose spėjusių dalyvauti anykštėnų balsus. Tai S. Obelevičiui reiškė, kad kova baigta.
Interviu Delfi trečias mero rinkimuose likęs ilgametis konservatorius teigė, jog po šios painiavos akivaizdu, kad mūsų valstybėje įvyko kažkas labai negero, tačiau vieno kalto jis nemato.
Nuo 1996 metų konservatorių partijai priklausantis politikas įsitikinęs, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nesėkmes rinkimuose galėjo lemti tai, kad ji yra valdžioje.
Politikas nepalaiko Raseinių kolegų, viešai išsižadėjusių pernelyg liberalios partijos viršūnės, ir tikina, kad šis konkretus atvejis nėra augančio maišto partijos skyriuose ženklas.
– Anykščiuose per šiuos rinkimus buvo susiklosčiusi neeilinė situacija – VRK pašalinus K. Tubį iš rinkimų, jūs buvote į juos grąžintas ir dalyvavote antrajame ture. Po teismo sprendimo VRK į rinkimus grąžino K. Tubį, rinkėjų balsai buvo anuliuoti, tada jums mero rinkimai baigėsi. Kaip jautėtės? Kaip manote, ar buvo galima išvengti tokios sumaišties?
– Kaip ten gali jaustis? Jautiesi išdurtas, kaip liaudis sako. O šiaip manau, kad normalioje valstybėje iki tokios padėties negalima prieiti.
Kandidatas kaip kandidatas, dalis žmonių politikų žmonėmis vis tiek nelaiko, bet juk tai – rinkėjų balsai... Visų kandidatų rinkėjai yra nusivylę ir, bent jau ką dabar girdžiu iš žmonių, tai jų pasitikėjimas teismais, valstybe susvyravęs. Įvyko kažkas labai negero.
Kaltę turėtų pasidalinti teismai, VRK ir galbūt net įstatymų leidėjai, nes jeigu taip parašomi įstatymai, kad advokatas ir teisėjas juos skirtingai interpretuoja, tai nemanau, jog tai geri įstatymai.
– Meru dirbote nuo 2007 metų su pertrauka 2015–2019 metais, kai buvote K. Tubio pavaduotoju. Šiemet jūsų rinkiminis šūkis buvo „Pokyčiai, kuriais gali pasitikėti“. Kaip manote, kodėl šį kartą rinkėjai tais pokyčiais nebepasitikėjo?
– Sunku pasakyti, susidėjo labai daug dedamųjų. Yra pačios partijos visokių dalykų, kad ir tas pats Kristijono Bartoševičiaus skandalas. Pagaliau, partija, esanti valdžioje Seime, visada sulaukia išskirtinio žiniasklaidos dėmesio, ir ne teigiamo.
Kitas dalykas – visi tie K. Tubio teismai buvo reklama. Žmonės balsavo už tarytum skriaudžiamą kandidatą, kurį valdžia skriaudžia, neva centrinė valdžia tokia pat, kaip ir meras.
Trečias dalykas – reikia prisiimti ir sau kaltės. Mažai kas galėtų pasiginčyti, kad Anykščiai padarė kokį nors progresą, bet mes tiesiog nemokėjome viešintis, nemokėjome girtis, o kai nepaviešini teigiamų dalykų, kažkas formuoja kitokią nuomonę.
Prieš rinkimus kai kurių darbdavių klausėme, kaip sekasi paagituoti darbuotojus, jie sakė: „Sunkiai, nes Anykščiuose viskas blogai.“ Kai klausi, kas blogai, sako, kad viskas. Vadinasi, mes patys kalti, jog nemokėjome viešintis.
– 2019 metų rinkimuose konservatoriai Anykščiuose iškovojo 5 mandatus, šiais metais – tiek pat, tačiau pagal gautų mandatų skaičių iš pirmos vietos atsidūrė trečioje. Tai reiškia, kad kitų partijų atstovai – socialdemokratai ir valstiečiai – vis dėlto sugebėjo labiau įtikinti anykštėnus balsuoti už juos. Ne tik jūsų, kaip mero, padėtis tokia, bet ir konservatorių tarybos narių. Ar priežastys yra tos pačios, – nesireklamavote?
– Aš manau, kad mūsų rezultatas nėra blogas, juk išlaikėme tas pačias turėtas pozicijas. Turint omenyje antikonservatorišką, sakyčiau, isteriją, manau, rezultatas neblogas.
Tačiau politinė konkurencija Anykščiuose didelė, čia 4–5 partijos turi apylygį jėgų santykį, dėl to labai nesigraužiu ir nesijaudinu, bet, aišku, visada norisi geresnio rezultato.
– Ar rajone jau prasidėjo derybos dėl koalicijos? Konservatoriai dirbs opozicijoje ar bus valdantieji?
– Situacija tokia, kad visos partijos yra opozicijoje valstiečiams. Mūsų dabar 18, o valstiečių 7.
Jei K. Tubį tikrai patvirtins meru ir jis galės eiti pareigas, darbas bus sudėtingas.
– Pakalbėkime apie konservatorių partijos pasirodymą rinkimuose. Situacijos tikrai negalima pavadinti džiuginančia, ypač regionuose, nors pati partija teigė, kad nieko baisaus nenutiko. Su kuo jūs asmeniškai siejate prastą partijos pasirodymą savivaldos rinkimuose?
– Šiaip tai yra įprasta – visada veikia vadinamasis švytuoklės principas. Konservatoriams regionuose visada sekėsi sunkiai, dalis žmonių, ypač žemdirbiškuose rajonuose, yra įtikinti, kad Landsbergis sugriovė kolūkius, ir už tai atleisti negali.
Aišku, dabar buvo antikonservatoriškas fonas. Sprendžiant pagal savo rajoną, kadangi tuos žmones labai gerai pažįstame, prieš konservatorius balsavo antivakseriai, Šeimų sąjūdžio nariai, kurių nėra taip mažai. Jie balsavo už valstiečius ir prieš valdžią.
Nežinau, kaip buvo kitur, bet spėju, kad tendencijos panašios. Tai balsavimas prieš valdžią – iš principo.
– Prieš šiuos rinkimus pasitaikė ir kuriozinių situacijų – Raseinių konservatoriai vietos spaudoje paragino rinkėjus netapatinti jų su Vilniaus konservatoriais dėl liberalių pažiūrų. Ar jūs sutiktumėte su kolegomis iš Raseinių, kad Vilniaus konservatoriai, pati konservatorių partijos viršūnė, yra pernelyg liberalūs ir dėl to nuo partijos galbūt nusisuka konservatoriškų pažiūrų rinkėjai?
– Manau, kad jaunasis mano kolega [Raseinių rajono meras konservatorius Andrius Bautronis – aut. past.] tikrai padarė klaidą, o rezultatas buvo koks? Toks pat.
Mes seniau esame labai žiauriai nudegę. Prieš daugmaž dvidešimt metų partija buvo pasiekusi žemumas, ir buvo sugalvota, kad gal savo sąrašą pavadinkime ne partijos, o kandidato vardu. Ir buvo visiškas fiasko, nes žmonės tada sutrinka, nežino, kas vyksta.
Jei jau esi partijos narys, išsižadėti savo partijos ir bandyti nusimesti kokių nors tuo metu nepopuliarių politikų kuprą nėra tas kelias. Kadangi esu šitai patyręs, man buvo keistokas kolegos pareiškimas, bet visi turėtų išbandyti savo kelius.
– Jūsų teigimu, tai labiau vienetinis atvejis ir nėra taip, kad partijos skyriuose bręsta nepasitenkinimas partijos viršūne?
– Tikrai ne, bet, kaip ir kiekvienoje normalioje partijoje, yra nuomonių įvairovė. Vyks partijos rinkimai, turbūt bus visokių nuomonių, vieni pasisakys už vienus lyderius, kiti – už kitus.
– Užsiminėte apie partijos pirmininko rinkimus. Iki eilinių dar toli, bet buvo pasigirdę svarstymų, kad po šių rinkimų partijos pirmininkui G. Landsbergiui derėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti – gal iš tiesų partijai reikia „perkrovimo“?
– Sunku pasakyti. Vieniems žmonėms Landsbergio pavardė kelia alergiją, bet yra daug žmonių, kurie jaučia didžiulę pagarbą. Aš, kaip biologas, esu už evoliuciją, o ne už revoliucijas.
Viskas turi vykti natūraliai, turi užaugti, subręsti naujas lyderis, nes dabar, tarkim, Gabrielius atsistatydina, o kas toliau? Turi ateiti dar stipresnis lyderis. Ar dabar toks yra? Aš nežinau, gal ir yra kur pasislėpęs.
– Ar jūs tokį matote?
– Aš matau, kad yra potencialių, stiprių žmonių. Pavyzdžiui, Paulius Saudargas, Monika Navickienė, bet ar jie jau prinokę būti partijos lyderiais, ar ne, geras klausimas. Laikas dar turi patikrinti ir savo darbais.
– Kokias konservatorių partijos perspektyvas matote artėjančiuose Seimo rinkimuose – minėjote švytuoklę, kad po kurio laiko nusisukama nuo valdžioje esančių partijų, norima kažko naujo. Bus kaip savivaldos rinkimuose, – ar nevertėtų lyginti, nes rinkimai vis dėlto labai skirtingi?
– Rinkimai yra labai skirtingi, sunku lyginti, nes regionuose ir problemos kitos, ir lyderiai vietiniai. Pavyzdžiui, jei Rietavo meras Antanas Černeckis nepasakytų, kuriai jis priklauso partijai, jį vis tiek ten išrinktų.
Bet Seimo rinkimai – visai kas kita. Esu ne vienam žmogui sakęs, kad laisvi, normalūs rinkimai be jokių įtakų iš išorės įvyks tik tuo atveju, kai nebeliks Rusijos įtakos, kai nebeliks tokios agresyvios putininės Rusijos. Manau, jie tikrai daro didžiulę įtaką. Juk jeigu jie daro įtaką Amerikos rinkimams, tai kokią įtaką jie daro Lietuvoje?
– Kokiu būdu daroma ta įtaka? Valstybės saugumo departamentas (VSD) yra skelbęs, kad nepastebėjo bandymų daryti įtaką mūsų rinkimams.
– Gal nenori matyti ar nemato. Net pažiūrėjus į tai, kas vyko su Šeimų sąjūdžiu...Aš tikrai netikiu, kad vyksta spontaniški dalykai. Manau, kad jie yra koordinuojami.
– Pabaigoje noriu paklausti apie jus. Esate išrinktas į rajono tarybą, žinau, kad turite įkūręs Traupio botanikos sodą, kuriame, sprendžiant iš feisbuko, leidžiate nemažai laiko. Ką ketinate veikti pabaigęs kadenciją – ieškosite darbo? Galbūt gavote pasiūlymų?
– Kol kas darbo neieškau, nes, jeigu neklystu, mums priklauso trijų mėnesių išeitinės. Manau, pirmiausia, ką darysiu, tai nieko nedirbsiu, nieko neieškosiu, nes 20 metų neturėjau normalių atostogų.
Pirmiausia – poilsis, aišku, galėsiu pasimėgauti darbu sode, priiminėti ekskursijas ir panašiai. O paskui – matysime.
Man iki pensijos telikę pusantrų metų, nežinau, ar būtų verta griebtis kažkokių didelių darbų.
– O kaip politinė ateitis, ar kada nors dar sieksite Anykščių rajono mero posto, galbūt norėtumėte kandidatuoti į Seimą?
– Ne, jeigu ir būčiau laimėjęs šiuos rinkimus, visiems sakiau, kad tai – paskutiniai mano rinkimai, nes aš 20 metų atidaviau savivaldai, tris kadencijas buvau meru, dvi – vicemeru.
Žinoma, šios kadencijos aš norėjau, nes norėjosi užbaigti kai kuriuos darbus, pamėginti pasiekti, kad Anykščiai taptų ne kurortine teritorija, o kurortu, buvo ir dar visokių idee fixe, bet nepavyko.
