„Kai paviešinami nemalonūs faktai apie politikus, objektyvi diskusija tampa begalo sunki. Viešoji erdvė, o atitinkamai ir visuomenė, skyla, poliarizuojasi pagal simpatijas ir antipatijas. Ieškoma argumentų apginti arba griežtai sukritikuoti. Todėl tam tikros istorinės temos reikalauja ramesnio laikotarpio analizei, į jas žiūrint jau iš laiko perspektyvos. Vis dėlto vėl iškilęs klausimas dėl Sovietų Sąjungos Komunistų partijos (SSKP) ir jos vaidmens verčia atkreipti dėmesį į pavojingas tendencijas vėl prasidėjusioje viešoje diskusijoje“, – feisbuke ketvirtadienį rašė politikas.
Jo teigimu, būtent kai kurių žmonių ryšiai su Komunistų partija iki šiol trukdydavo paskelbti ją nusikalstama organizacija įstatymu.
„Pati diskusija apie SSKP Lietuvoje visada buvo ir išlieka komplikuota dėl dabartinės Lietuvos dalies elito ar jų artimų šeimos narių bendradarbiavimo su komunistiniu režimu tiek dėl karjeros, ideologinių ar įvairių kitų priežasčių. Nepaisant vykdytų nusikaltimų prieš Lietuvą ir jos žmones, būtent šie ryšiai iki šiol neleido SSKP net paskelbti nusikalstama organizacija įstatymo lygiu.
Tačiau ilgą laiką egzistavo bent minimalios „raudonosios linijos“: stoti į SSKP pokaryje, Atgimimo laikotarpyje arba likti SSKP gretose po Lietuvos komunistų partijos (LKP) atskilimo buvo aukščiausias koloboravimo lygis ir nepriimtinas visuomenei (tylomis) net sovietinės okupacijos laikotarpiu.
Ir čia aš kalbu apie principą, nes kiekvienas individualus atvejis visada turi būti nagrinėjimas atskirai. Į vėlyvojo „brežnevizmo“ SSKP narius Lietuvoje dažnai buvo žiūrima atlaidžiau, naudojami tokie argumentai kaip okupacija užtruko, reikia prisitaikyti, dėl karjeros“, – rašė L. Kasčiūnas.
Jis pakomentavo ir viešojoje erdvėje įvairių žmonių išsakytus argumentus, kodėl stojimas į Komunistų partiją 1988 metais galbūt nebuvo toks blogas žingsnis.
„Vakar viešumoje jau prasidėjo argumentai neva SSKP Lietuvoje buvo jėga už permainas, atvedusį į Nepriklausomybę, nes suprask ir Sąjūdis galėjo pradėti veikti tik dėl partijos leidimo, kuri nurodė KGB netrukdyti. Tai klaidinga ir nesąžininga interpretacija.
Buvo ir kovojanti Lietuva. Ta kova niekada nesustojo: pradžioje ji buvo partizaninė ir ginkluota, tada buvo Laisvės lygos rezistentai, Katalikų Bažnyčios Kronika ir daugybė kitų judėjimų bei rezistentų, kurie niekada nenusilenkė okupantui. Juos sovietinė milicija dar daužė 1988 rugsėjį. Ši Lietuva mus atvedė į Nepriklausomybę ir išsaugojo mūsų vertybes. Ir tik tie, kurie gerbia šios Lietuvos vertybes bei jas saugo, ir toliau pasiruošę aukotis dėl Tėvynės ir ją ginti bet kokia kaina ir šiandien“, – akcentavo NSGK pirmininkas.
„Griūnant Sovietų Sąjungai skirtingos jėgos ar asmenys didesniu ar mažesniu mastu ir tempu prisidėjo prie Nepriklausomybės. Tačiau vertybių hierarchija privalo išlikti. Viena yra rizikuoti kalėjimu ir kankinimais, o kita apsidairyti į visuomenės nuotaikas saugiu laikotarpiu ir tiesiog prisitaikėliškai pakeisti kepurę ir vėl siekiant tos pačios karjeros ar gerovės. Konformizmas negali būti sulyginamas su didvyriška drąsa ar pateikiamas kaip heroizmas“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
