„Mes turime tiems žmonėms padėti ir suteikti jiems galimybę išmokti kalbą, o ne kažkaip varvinti ašarą, iš tiesų žiūrint į juos kaip į kažkokią ekonominę mėsą, kaip kad ministrė (Aušrinė Armonaitė – ELTA) elgiasi. Maždaug, atvyko čia migrantai, tegu jie dabar dirba, jie kuria pridėtinį produktą“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė A. Valotka.
„Mes turime tuos žmones, jeigu jie liks gyventi Lietuvoje, padaryti mūsiškiais, saviškiais. O lietuvių kalbos mokėjimas yra vienas iš pačių svarbiausių dalykų“, – pridūrė jis.
A. Valotka akcentuoja, kad šiuo metu dėmesys atvykėlių iš lietuvių kalbos mokymui yra skiriamas per mažas.
„Kalbos inspekcija nuo praeito rudens stebėdama situaciją aiškiai mato, kad ištekliai kalbos mokymo Lietuvoje yra nepakankami. Ir iki Vyriausybės nustatyto termino – ne Kalbos inspekcija, o Vyriausybė nustačiusi terminą dar 12 mėnesių nuo šios dienos – iki to laiko darbo rinkoje esantys ukrainiečiai negalės, nesuspės išmokti kalbos ir išlaikyti egzaminų, kaip reikalauja Vyriausybės nustatyta tvarka“, – pabrėžė jis.
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas taip pat pažymi, kad kiekvienam ukrainiečiui nuo atvykimo į Lietuvą suteikiamas 24 mėnesių laikotarpis, per kurį jis lietuvių kalbos pradmenų turėtų išmokti.
A. Valotka teigia, kad praėjus šiam laikotarpiui bus tikrinami darbuotojų dokumentai, kad asmuo yra išlaikęs lietuvių kalbos egzaminą reikiamu lygiu. Šiais tikrinimais, pasak jo, rūpinsis ne tik Lietuvių kalbos inspekcija, bet ir savivaldybių kalbos tvarkytojai.
„Dažniausiai tai bus A2 lygis. Jeigu to nėra, tada inspekcija arba kabos tvarkytojai pateikia privalomai nurodymą per protingą laikotarpį išsilaikyti egzaminą. Ir būtent dėl to mes ir susirūpinome. Matydami, kad mokymo ištekliai yra nepakankami, ar iš tiesų dar po metų bus įmanoma visą tą Vyriausybės nutarimą įgyvendinti“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad Valstybinės kalbos inspekcijos raštą dėl valstybinės kalbos reikalavimų taikymo Ukrainos karo pabėgėliams problemos sukritikavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Pasak jos, kalbos inspektoriai, užuot dėmesį skyrę policinėms priemonėms, galėtų imtis iniciatyvų, kad padėtų kalbą norintiems išmokti žmonėms.
A. Armonaitė nurodė, kad institucijoms išsiųstame „aplinkraštyje“ itin nerimaujama, esą inspekcija gauna daug skundų dėl karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos žinių, o dabartinė situacija „pažeidžia Lietuvos piliečių lingvistines teises“ prekybos centruose ir vaistinėse, kur dirba nemažai karo pabėgėlių.
„Liūdina ir stebina toks tiesmukas požiūris į savo darbą ir empatijos nuo karo nukentėjusiems žmonėms nebuvimas. Aš pati nei ukrainietiškai, nei rusiškai kalbėti nemoku, tačiau man nė karto nekilo problemų dėl kitataučių paslaugų teikėjų, kurių paslaugomis naudojuosi kiekvieną savaitę. Be to, neįmanoma nematyti, kiek daug žmonių jau šneka lietuviškai ir visomis jėgomis stengiasi tai daryti“, – rašė ji.
A. Armonaitė pridūrė, kad Lietuva pirmą kartą per pastaruosius 33 metus tapo imigracijos, o ne emigracijos šalimi ir paragino būti supratingesniais ir empatiškesniais tiems, kas pasirinko ją savo naujais (galbūt laikinais) namais.
