Rezoliucijoje numatoma, kad Vilnius sieks „reikšmingai sustiprinti Baltijos regiono ir visos rytinės NATO dalies priešakinę gynybą ir atgrasymą“, įgyvendinant pernai Madride priimtus įsipareigojimus dėl brigados dydžio karinių vienetų dislokavimo. Taip pat norima stiprinti integruotą oro ir priešraketinę gynybą, „užtikrinant sklandų perėjimą iš oro policijos į oro gynybą“.
Atskiras dėmesys skiriamas ir Ukrainai – įsipareigojama ne tik remti Kyjivą praktinėmis priemonėmis, įskaitant NATO politinę paramą ir pripažįstant, kad Vilniuje Ukrainą būtina pakviesti tapti oficialia Aljanso nare. Visgi, numatoma, kad Kyjivas taptų NATO dalimi pasirašius stojimo protokolus ir pradedant ratifikavimo procesą, „kai tam atsiras sąlygos“.
„Tai būtų strateginis NATO sprendimas siekiant taikos Ukrainoje ir Europoje“, – teigiama rezoliucijoje.
Taip pat tarp tikslų įvardijamas Švedijos stojimas į NATO, siekis reikšmingai didinti Aljanso valstybių narių asignavimus gynybai, skiriant ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Atskiras punktas numatytas ir NATO bei Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybių partnerių praktinio bendradarbiavimo stiprinimui.
Seimas turėtų balsuoti dėl pastarosios rezoliucijos jau ketvirtadienį vyksiančio plenarinio posėdžio metu.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai sutarė rengti bendrą rezoliuciją dėl liepą Vilniuje rengiamo NATO viršūnių susitikimo.
Dokumentu norima įtvirtinti Lietuvos tikslus Aljanso vadovų suvažiavimui ir taip sustiprinti šalies derybines pozicijas.
Aukščiausio lygio bloko šalių susitikimas Vilniuje vyks jau šių metų liepos 11–12 dienomis. Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
2023-ųjų pradžioje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, jog bus surengtos naujos derybos dėl išlaidų gynybai, nes kai kurios narės nori padidinti dabartinį minimalų lygį. Dabar NATO narių prašoma, kad iki 2024 m. išlaidos gynybai pasiektų bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Lietuvos lyderiai taip pat ne kartą akcentavo, jog Vilniaus susitikime Aljanso narės turėtų susitarti dėl 2 proc. nuo BVP „grindų“. Šiuo metu Lietuvos gynybos biudžetas siekia 2,52 proc. BVP.
