„Prezidentas Gitanas Nausėda į KP buvo priimtas 1988 m. gegužę.
Dokumentai apie tai yra saugomi Valstybės archyve ir prieinami visuomenei. Prasidėjus Sąjūdžiui, G. Nausėda KP veikloje nedalyvavo“, – Eltai teigė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
D. Pancerovas taip pat atkreipia dėmesį, kad G. Nausėda VRK anketoje nenurodė priklausęs Komunistų partijai, nors ten yra su partiškumu susijęs klausimas.
„Kandidato į prezidentus anketoje klausimas apie priklausymą vienai ar kitai partijai ar politinei organizacijai yra neprivalomoje užpildyti anketos dalyje“, – paaiškino R. Jasiulionis.
Trečiadienį savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje žurnalistas D. Pancerovas paskelbė radęs dokumentus, įrodančius, kad 1988 m. prezidentas Gitanas Nausėda pateikė prašymą stoti į Komunistų partiją. Pasak žurnalisto, šalies vadovui partinis bilietas buvo išduotas tų pačių metų birželio 27 d.
Pastaruosius faktus įrodantys dokumentai aptikti Lietuvos ypatingajame archyve. Specialistai, pasak D. Pancerovo, dokumentų autentiškumo nekvestionuoja.
Žurnalistas atkreipia dėmesį ir į tai, kad G. Nausėda – kitaip nei jo pirmtakė, kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, – savo anketoje Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nenurodo kadaise priklausęs Komunistų partijai. Rinkiminėse VRK anketose kiekvienam kandidatui yra keliamas klausimas, ar šie dalyvauja arba yra buvę kokios nors politinės organizacijos nariai.
Nemano, kad padarys žalos reputacijai
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas teigė, jog paaiškėjęs faktas apie Gitano Nausėdos tapimą komunistų partijos nariu ženklesnės žalos jo reputacijai nepadarys.
Pasak politologo, vertinant G. Nausėdos sprendimą įstoti į Komunistų partijos gretas reikėtų atsižvelgti į padėtį, kuri buvo 1988 metais, bei įvertinti išskirtinai pragmatinius jauno ekonomisto išskaičiavimus.
„Aš manau, jog neturėtų stebinti faktas, kad jaunas G. Nausėda galvojo apie savo karjerą ir suprato, jog lengvesnis karjeros kelias – su partiniu bilietu.
Tokie sprendimai buvo daromi, gal apie tai nebuvo kalbama šeimoje, nežiūrima kaip į neigiamą pasirinkimą, gal to negirdėjo ir rinkosi, kaip jam atrodė naudingiau“, – portalui Delfi sakė politologas A. Lašas.
Kalbėdamas apie pasekmes, kurias G. Nausėdai galėtų sukelti nutylėto biografijos fakto paviešinimas, politologas tikino, jog itin neigiamų pasekmių nereikėtų laukti.
„Gal kai kam tai bus ir netikėtas siurprizas, pagalvos labiau, ar nori antrą kartą balsuoti už G. Nausėdą, tačiau manau, kad tokių žmonių procentas bus labai mažas. Čia sena istorija ir dažną kartą žmonės supranta [to meto politinį kontekstą – red.].
Be to, Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje, kuri susibūrė praėjus keliems mėnesiams po G. Nausėdos prašymo pateikimo tapti LKP nariu, didesnė pusė buvo komunistų partijos nariai. Taigi čia nieko labai stebėtino nėra“, – kalbėjo A. Lašas.
Politologas reziumavo, kad tuo metu G. Nausėda ateities nuspėti negalėjo ir sprendė klausimus taip, kaip jam tada atrodė tinkama.
„Čia – gryna pragmatika, akivaizdu, kad G. Nausėda nenorėjo šio fakto viešinti ar juo girtis. Jis pats tikriausiai jį traktuoja kaip nesėkmingą pasirinkimą“, – teigė A. Lašas.
Lygindamas G. Nausėdos ir Lietuvos komunistų partijos aukštojoje partinėje mokykloje dirbusios, priklausymo šiai partijai neslėpusios Dalios Grybauskaitės atvejus, A. Lašas pastebi, jog visiems buvo akivaizdu, kad užėmusi tokias pareigas kadenciją baigusi prezidentė turėjo būti komunistė. Todėl suprantama, kad pati G. Grybauskaitė nebandė nutylėti šio biografijos fakto.
„Panašu, kad G. Nausėda šią paslaptį bandė išlaikyti kiek galima ilgiau. Dabar tikrai nėra didelis pliusas, jeigu tu prieš pat Sąjūdžio įsikūrimą įstojai į Komunistų partiją. Bet rinkimine prasme nemanau, kad dėl to bus koks nors mūšis“, – teigė politologas A. Lašas.
Nurodė „dvi reikalo puses“
Apie tai politologas rašė ir socialiniame tinkle.
„Skaitydamas šią informaciją, susimąsčiau apie dvi reikalo puses. Iš vienos pusės, nepamirškime, kad pusė Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių priklausė Komunistų partijai. Taigi, pasirinktos datos prasme Nausėdos įstojimas į LKP gretas atrodo kiek nesėkmingas, bet iš principo stebinti neturėtų. Būtent taip buvo daromos karjeros iki pat 1989 m. Iš kitos pusės, atsimenu savo tėvuką, kuris užėmė gana aukštas pareigas Kaune (dirbo viršininko pavaduotoju), bet nebuvo partijos narys.
Kiek žinau, jam visada už tai buvo prikaišiojama ir jis puikiai suprato, kad be partinio bilieto aukščiau karjeros laiptais lipti negalės. Taigi pasirinko nelipti ir šeimoje buvo aiškiai pasakyta – jokių komunistų partijų. Už tai aš jį gerbiu labiau nei daugumą tų „besivartančių“, bet taip jau išeina gyvenime, kad kartais apsukrumas ir prisitaikymas daugiau apsimoka nei principai, o kartais principai nugali apsukrumą ir prisitaikymą. Ir tokie virsmai neretai įvyksta tame pačiame žmoguje ir ne vieną kartą gyvenime.
O tai, kad Nausėda visą Nepriklausomybės laikotarpį slėpė šį faktą, nerodo jo didelės brandos, bet, matyt, labai norėjosi būti gražesniam ir švaresniam nei iš tikrųjų. Visgi nemanau, kad ši istorija iš esmės paveiks Nausėdos populiarumo reitingus, nes partinis bilietas – tai ne koks bendradarbiavimas su KGB, ir istorija yra ganėtinai sena“, – feisbuke rašė A. Lašas.
Seimo nariai nevienareikšmiškai vertina tai, kad prezidentas Gitanas Nausėda nuslėpė savo narystę Lietuvos komunistų partijoje (LKP). Valdančiosios koalicijos nariai neabejoja, kad G. Nausėda sąmoningai nuslėpė šį savo biografijos faktą. Be to, parlamentarams atrodo keista, jog šalies vadovas jungėsi prie komunistų tuo metu, kai Lietuvoje jau buvo jaučiama Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dvasia.
Savo ruožtu opozicija tvirtina, kad G. Nausėda nėra pirmasis šalies vadovas, kadaise turėjęs ryšių su LKP. Visgi sutinkama, kad prezidentui derėjo atskleisti šią aplinkybė pačiam.
Valdantieji: Sąjūdžio metais G. Nausėdos noras stoti į Komunistų partiją atrodo keistas
Seimo Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas neabejoja, kad G. Nausėda sąmoningai nuslėpė šį savo praeities biografijos faktą.
„Nausėda, turbūt, galvojo, kad dokumentai archyve, ir gal niekas nepaklausė, tai ir nesigyrė. Nutylėta sąmoningai“, – Eltai situaciją komentavo liberalas.
„<...> kai jau Rusijoje laisvas žodis apie komunizmo nusikaltimus buvo girdimas, mes, jauni žmonės, tuo metu Lietuvoje stebėjome rusų demokratų įvairias publikacijas. O štai vienas žmogus stoja į Komunistų partiją“, – kalbėjo jis.
Parlamentaras, išanalizavęs D. Pancerovo paskelbtus dokumentus, teigia, kad šalies vadovo stojimo į LKP aplinkybės taip pat kelia papildomų klausimų.
„Pasižiūrėkime dar vieną dalyką, kur jis rašo prašymą 1988-aisiais priimti į Komunistų partiją. Nurodo, kad yra kandidatas į Komunistų partiją nuo 1987 m. Kitaip sakant, jis, būdamas dar studentas, stojo kaip kandidatas į Komunistų partijos narius“, – aiškino Seimo narys.
„Kadangi tik vos vos, keturiais metais, esu vyresnis už prezidentą, aš galiu pasakyti – nežinau iš savo studijų metų, kad kas nors, būdamas paskutiniame kurse, taptų kandidatu į Komunistų partijos narius, o po metų jau prašytųsi į pačią partiją“, – teigė E. Gentvilas.
Konservatorius, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas antrina kolegai, teigia, kad G. Nausėdos siekis tapti LKP nariu tada, kai jau buvo įsibėgėję Sąjūdžio procesai, atrodo keistas.
„Tas toks keistas noras [stoti į partiją – Elta], kai jau iš esmės Sąjūdžio metai buvo“, – Eltai aiškino politikas.
Jis akcentavo ir tai, kad partinės priklausomybės nurodymas VRK anketose nėra privalomas.
„Tai nėra privaloma, tai nėra nusikaltimas. Bet, vertinant politiškai, turime matyti kontekstą; ta pati gerbiama prezidentė Dalia Grybauskaitė – ji nurodydavo priklausomybę Komunistų partijai“, – G. Nausėdą su buvusia šalies vadove lygino jis.
Susiduriant su tokiomis situacijomis, P. Saudargas mano, reikėtų aiškiau reglamentuoti, kokią informaciją kandidatai apie savo buvusią partinę priklausomybę nurodo VRK anketose. Tokią tvarką, pasak jo, galėtų įtvirtinti Seime konservatorių užregistruotas įstatymo projektas dėl LKP.
„Dėl privalomumo, VRK anketų. Mes visiškai su tuo nesusijusiu faktu vakar užregistravome naują įstatymą dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo. Ten yra ir būtent dėl privalomumo nurodyti [narystę – Elta]. Jeigu nenurodo, tai yra visi terminai, VRK turi dar kartą paklausti kandidato, kodėl nenurodė“, – aiškino politikas.
„Mes esame tokį pasiūlymą pateikę. Galbūt tas įstatymas ateityje suteiktų aiškumo“, – pridūrė jis.
G. Paluckas: nemanau, kad buvo norėta tai sąmoningai nuslėpti
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Gintautas Paluckas atkreipia dėmesį, kad G. Nausėda nėra pirmasis vadovas, kuris priklausė LKP. Politikas atkreipia dėmesį, kad vienu metu LKP buvo užregistruota virš 250 tūkst. asmenų. Visgi socialdemokratas mano, kad prezidentui būtų buvę naudingiau šią aplinkybę atskleisti pačiam.
„Įstatymas prievolės informuoti nenumato, tai yra paties asmens apsisprendimo teisė šiuos savo biografijos akcentus viešinti, nurodyti ar ne. Bet, aš manau, būtų daug geriau, jeigu būtų buvę nurodyta, ir jis nebūtų pirmas Lietuvos vadovas, kuris tokį biografijos faktą turi“, – sakė G. Paluckas.
Visgi socialdemokratas nemano, kad prezidentas sąmoningai siekė nuslėpti šią savo biografijos detalę.
„Aš tikrai nemanau, kad tai buvo sąmoningai slepiama, kita vertus, būtų daug geriau, jei tai būtų iš karto kažkur nurodyta savo laiku“, – pažymėjo jis.
G. Paluckas mano, kad ne paties prezidento iniciatyva paaiškėjusi informacija apie jo įstojimą į LKP viešoje erdvėje sulauks daug nereikalingų interpretacijų.
„Visi interpretuos: o kodėl, o ką, o kokiu tikslu, prezidentas teiks atsakymus, – vienus tenkins, kitų netenkins. Atsiras įvairiausių interpretacijų, kurios visiškai būtų buvusios nereikalingos ir neprasmingos, jeigu tai būtų laiku padaryta“, – teigė socialdemokratas.
