„Akivaizdu, kad Sovietų Sąjungos komunistų partijos padalinio Lietuvoje LKP veikloje galimai yra nusikalstamos veiklos požymių organizuojant ir per pavaldžias represines struktūras vykdant nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus – genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus. Tačiau jos kaip prisidėjusios organizuojant sovietinius nusikaltimus veikla iki šiol nėra deramai įvertinta“, – rašoma registruoto projekto aiškinamajame rašte.
Įstatymo projektu siūloma, kad LKP būtų pripažinta nusikalstama organizacija, 1940–1941 metais ir 1944–1990 metais SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje įtvirtinusi diktatūrą, veikusi kaip paklusni ir iniciatyvi Sovietų Sąjungos komunistų partijos valios reiškėja ir įgyvendintoja srities organizacijos teisėmis.
Šia iniciatyva siekiama teisiškai įtvirtinti, kad Lietuvos komunistų partija yra atsakinga už šias SSRS okupacinės valdžios priemones: Lietuvos piliečių genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, įskaitant masines represijas, terorą, baudžiamąsias akcijas, trėmimus, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, režimo priešininkų kalinimą ir kankinimą, kitokį jų persekiojimą.
Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti ir tai, kad Lietuvos komunistų partija atsakinga už sovietizaciją, okupuotos Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų turto nacionalizavimą ir konfiskavimą, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, ateizaciją, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą.
Taip pat siūloma nustatyti, kad buvę LKP Centro Komiteto (LKP CK) nariai ir sekretoriai, buvę kandidatai į LKP CK narius, LKP CK Prezidiumo nariai, LKP CK biuro nariai, kandidatai į LKP CK biuro narius, buvę LKP CK instruktoriai, skyrių vedėjai ir jų pavaduotojai ir kiti vadovybei priklausę asmenys, pageidaujantys būti kandidatais į prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius ar merus, savo anketose ir biografijose turėtų nurodyti savo priklausomybę minėtoms struktūroms.
Šie asmenys, dalyvaudami konkursuose į diplomatinę tarnybą, valstybės tarnybą ar skiriami į bet kokias aukštesnes pareigas valstybės tarnyboje, pateikdami savo gyvenimo aprašymą, jame irgi turėtų nurodyti savo priklausomybę minėtoms LKP struktūroms.
Taip pat siūloma nustatyti, kad aukščiau minėtiems asmenims ketinant dalyvauti rinkimuose į Respublikos prezidento postą, Seimo, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius – merus, VRK tikrintų jų anketas ir biografijas, ar jose nurodyti duomenys apie priklausomybę minėtoms LKP struktūroms yra teisingi.
Siūloma, kas teikiamas įstatymas įsigaliotų dar prieš artėjančius prezidento, Seimo ir Europos Parlamento rinkimus – 2023 m. lapkričio 1 d.
Dalis politikų ir istorikų šią iniciatyvą vertina kritiškai. Pasak jų šis įstatymo projektas yra pavėluotas, nes dauguma LKP priklaususių asmenų jau yra mirę. Taip pat keliamas klausimas, kaip priėmus tokį įstatymo projektą reikėtų vertinti Lietuvos sąjūdžio narius bei Nepriklausomybės akto signatarus, kurie taip pat buvo ir LKP nariai.
