Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėjas Vytautas Valentinavičius 2020-ųjų rugsėjo 7-ąją, vykdydamas nacionalinę kankinimų prevenciją, užsuko į Skemų socialinės globos namus.
Vizito metu globos namuose aptikta tikra kalėjimo kamera, kur už grotų buvo įkalintas globotinis. Darbuotojai šią vietą vadino „nusiraminimo kambariu“, o grotas nusprendė įrengti patys, kai nesusitvarkė su pacientu. Ten žmogų pralaikė beveik mėnesį, kol jį rado V. Valentinavičius su kolegomis.
Prokurorai po šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba, neteisėto laisvės atėmimo bei dokumentų klastojimo.
Žaibiškai reagavo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nušalinusi globos namų direktorių Gintarą Girštautą. Jis nuo pat pradžių tvirtino nieko apie grotas nežinojęs, tai savavališkai padarė jo pavaldiniai, kol pats vadovas turėjo nedarbingumą.
Prokurorai taip pat išsiaiškino, kas iš darbuotojų atsakingi už kalėjimo kameros įrengimą globos namuose ir pripažino, kad tokie veiksmai pažeidžia įstatymus. Nepaisant to, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, konstatavus, kad pacientui neteisėtu įkalinimu nebuvo padaryta didelė žala, nes nepaūmėjo jo psichinė liga.
Maža to, jau prasidėjus skandalui, atsakingi darbuotojai, kratydamiesi atsakomybės, puolė klastoti dokumentus. Atbuline data jie įregistravo įvairius aprašus, tarp jų – „Fizinio suvaržymo tvarką“, pateisinančią paciento patupdymą už savadarbių grotų. Tačiau prokurorų vertinimu, tokie veiksmai nėra tokie pavojingi, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.
Delfi pasiteiravo SADM, ar po tokio prokurorų sprendimo ir nustatytų pažeidimų, ministerija planuoja imtis kokių nors veiksmų.
„2020 m. rugsėjo mėn. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo grupė taip pat atliko tyrimą dėl Skemų socialinės globos namų direktoriaus Gintaro Girštauto galimo darbo pareigų pažeidimo ir spalio 9 d. ministro įsakymu G. Girštautas gavo įspėjimą, – atsakė SADM komunikacijos skyrius. – Ministerijos turimomis žiniomis, ikiteisminis tyrimas dėl situacijos Skemų socialinės globos namuose jau buvo vieną kartą nutrauktas, bet Seimo kontrolierių iniciatyva atnaujintas. Apie pakartotinį nutraukimą SADM informacijos kol kas nėra gavusi.
Abejoja prokurorų sprendimu
Dabar kalbintas V. Valentinavičius pasakojo, kad tyrimas vieną kartą jau buvo nutrauktas prieš porą metų, tačiau atnaujintas po Seimo kontrolierių įstaigos pateikto skundo. Pasak jo, dabar dar sprendžiama, ar vėl teikti skundą reikalaujant atnaujinti tyrimą.
Visgi pašnekovas abejojo prokurorų vertinimu, kad globotinio įkalinimu nebuvo padaryta didelė žala.
„Žmogus patalpintas už savadarbių grotų, laikomas ten ilgą laiką, taip žeminamas jo orumas, suvaržoma jo laisvė. Jokie teisės aktai nenumato, kad žmogaus, turinčio psichikos negalią, patalpinimas už savadarbių grotų, taip atimant iš jo laisvę būtų teisėtas. Anaiptol, sakoma, kad reikia imtis visų įmanomų priemonių, kad žmogus patirtų kuo mažesnę kančią gydymo laikotarpiu, kad su juo būtų kalbamasi, kad su juo būtų palaikomas akių kontaktas, kad jis būtų apkabinamas ir kitaip nuraminamas psichikos sutrikimo paūmėjimo laikotarpiu. Specializuota globos įstaiga turi ir žinoti ir gebėti dirbti su tokiais globotinais“, – kalbėjo V. Valentinavičius.
„Prokurorų vertinimas, kad asmens laikymas už savadarbių grotų nepadarė didelės žalos, prieštarauja Konvencijai prieš kankinimus. Prokurorai neįvertino situacijos žmogiškojo orumo prasme, Europos Žmogaus Teisių Konvencijos kontekste. Remtasi tik Baudžiamojo proceso kodeksu vertinant žalą, neįvertinant padarytos žalos platesniame kontekste, t. y., žalos valstybei, nes visgi taip elgėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžios įstaigos darbuotojai. Tai kelia rimtų abejonių tyrimo išsamumu“, – pridūrė pašnekovas.
Viena iš problematiškų detalių – prokurorų psichiatrui ekspertui suformuluotos užduotys, kai buvo klausiama, ar dėl patalpinimo ir laikymo už grotų patyrė psichikos sutrikimą.
„Manau, kad tokia klausimo formuluotė yra tendencinga, nes žmogus jau turėjo psichikos sutrikimų, todėl jam globos paslaugos buvo teikiamos specializuotoje, o ne įprastoje globos įstaigoje. Turėtų būti klausiama, ar žmogus patyrė kančias dėl tokio laisvės atėmimo, ar tokiu būdu nebuvo žeminamas jo žmogiškasis orumas, kai jis buvo patalpintas už savadarbių grotų, – stebėjosi V. Valentinavičius.
Jei visgi teismo ši byla nepasieks, pašnekovas svarstė, ar prokurorų nustatytus pažeidimus bent įvertins SADM.
„Jei pažeidimai nebus įvertinti, kyla klausimas, ar SADM pavaldžiose įstaigose tokie veiksmai ne taps priimtina ir sektina norma, jei darbuotojai gali imtis net ir neteisėtų priemonių ir už tai nėra baudžiami“ , –svarstė jis.
Padėjo žengti pirmyn
Skemų globos namų vadovas Gintaras Girštautas dabar Delfi sakė, kad šis įvykis tapo gera pamoka.
„Mes labai smarkiai peržiūrėjome vidines tvarkas per tuos tris metus. Pasiekėme europinius standartus, gavome EQUASS sertifikatą. Tai buvo labai didelis stimulas, toje srityje padirbėti. Taip pat pertvarkėme visą struktūrą“, – paprašytas pakomentuoti prokurorų sprendimą, kalbėjo G. Girštautas.
Pats direktorius teisėsaugos tyrimo taip pat buvo įtariamuoju, nors, kaip paaiškėjo, ne tik nežinojo apie grotų įrengimą, tačiau dar anksčiau buvo sulaukęs vienos darbuotojos prašymo įrengti apsauginę sienelę, tačiau tam kategoriškai paprieštaravo.
Nepaisant panaikintų įtarimų, jam buvo skirta pastaba, o tai, pasak G. Girštauto, nėra tik formalumas.
„Gavus pastabą dingsta atlyginimo kintama dalis. Direktoriui nuimami visi priedai, direktoriaus alga lieka ne pati didžiausia įstaigoje“, – sakė jis.
Kiti įstaigos vadovai, kurie taip pat nusikratė įtarimų, dar tebedirba globos namuose. Tačiau G. Girštautas sakė, kad su kai kuriais atsakingais darbuotojais teko atsisveikinti, nors neįvardino, su kuo. Tyrimo metu nustatyta, kad grotų idėjos iniciatorė – eilinė darbuotoja.
„Patirtis skaudi, bet norint išlaikyt paslaugų kokybę, teko labai smarkiai stengtis. Buvo ir nuobaudos, buvo ir atleidimų darbuotojų, tai čia nieko nepadarysi, – kalbėjo pašnekovas. – Tie, kurie priėmė sprendimus, buvo peržiūrėta etatų struktūrą ir tų etatų neliko.“
„Per tuos metus turėjome 12 auditų per tuos metus, vos ne kiekvieną mėnesį“, – pridūrė jis.
