Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą antradienį palaikė 76 Seimo nariai, prieš balsavo 13, susilaikė 34.
Laisvietis Vytautas Mitalas prieš balsavimą ragino kolegas palaikyti įstatymą, nes jis yra geriau, nei jokio.
„Kai kurie dalykai buvo pripainioti pačiame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK), tai bus palinkėjimas ateičiai pasitempti“, – kalbėjo jis, turėdamas omenyje komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno siūlymus, kurie papiktino mūsų šalyje gyvenančius rusus ir baltarusius.
Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas sakė, kad įstatymas buvo tapęs rizikingu, bet Seimo nariai jį grąžino į pirminius rėmus. Jis džiaugėsi, kad buvo pritarta liberalų siūlymui neriboti galimybės kreiptis dėl Lietuvos pilietybės įgijimo ir tikino, kad kitu atveju vargu, ar būtų balsavęs už šį teisės aktą.
Valstietis Valius Ąžuolas teigė, kad šiuo įstatymu žmonės išrūšiuojami pagal pilietybę, parlamentaras ragino nepriešinti žmonių.
„Pirma reikia atmatuoti, o po to kirpti. Jei autoriai norėjo turėti daugiau neprietelių iš šitų piliečių, kurie pabėgo nuo Putino ar Lukašenkos, tai tikrai rezultatas pasiektas“, – Seimui pateiktą projektą kritikavo socialdemokratas Algirdas Sysas.
Jo teigimu, Seimo nariai dėl šio įstatymo gavo daug laiškų, o jis pats yra ne pats geriausias pavyzdys Lietuvos įstatymų leidyboje.
Po balsavimo L. Kasčiūnas dėkojo kolegoms už darbą.
„Visko buvo, bus dar visko, nesame mes idealūs“, – kalbėjo jis.
Ribojimai dėl pilietybės iš įstatymo išbraukti
Po balsavimo Seime buvo atsisakyta vienos esminių projekto nuostatų.
Po projekto svarstymo NSGK buvo numatoma sustabdyti Rusijos piliečių prašymų ir sprendimų dėl Lietuvos pilietybės priėmimą, išskyrus atvejus, kai pilietybė gaunama natūralizacijos būdu, žmogus turi teisę ją atkurti arba jau yra priimtas žmogaus prašymas dėl pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka.
Liberalų sąjūdžio atstovai siūlė šią nuostatą apskritai iš teisės akto išbraukti, bet Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NSGK) Laurynas Kasčiūnas akcentavo, kad įstatymo galiojimas numatytas tik metams.
Balsuodamas Seimas galiausiai apsisprendė, kad ribojimo gauti Lietuvos pilietybę apskritai nebūtų.
Seimo nariai pritarė pasiūlymui, kad tik Rusijos piliečiams, bet ne baltarusiams, būtų stabdomas prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje.
Įstatyme numatyta stabdyti teisę Rusijos ir Baltarusijos piliečiams į Lietuvos teritoriją įvežti ar iš jos išvežti grynuosius pinigus – Ukrainos grivinas.
Teisės aktu nustatomas ribojimas Rusijos piliečiams, jų įsteigtiems ir kontroliuojamiems juridiniams asmenims įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, nebent šie piliečiai turi leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje arba nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą įgyjama paveldėjimo būdu.
Budrys buvo prakalbęs apie veto
Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys LRT laidai „Savaitė“ pareiškė, kad jeigu Baltarusijos ir Rusijos piliečiams liks skirtingi apribojimai dėl pilietybės, prezidentas gali vetuoti šį įstatymą. Jis motyvavo, kad Lietuva yra vienas pagrindinių balsų tarptautinėje erdvėje, teigiančių, jog Rusija ir Baltarusija turi eiti greta, todėl toks skirtingas abiejų šalių piliečių vertinimas šalies teisėje esą siųstų netinkamą signalą.
Komentuodamas tai L. Kasčiūnas antradienį Seime vylėsi, kad toks sprendimas nesugriaus iniciatyvos.
„Aš labai paradoksaliai jaučiuosi, nes suprantu, kad Prezidentūra rėmė mano pirmąją originalią pataisą (kur ribojimai dėl pilietybės buvo numatyti tiek rusams, tiek baltarusiams – aut.). Tai jų teisė remti. Bet tik galvojant apie kažkokius galimus vetavimus turime apmąstyti, kad nesugriaukime visiškai įstatymo. Labai svarbu, kad jis liktų. Galbūt su tam tikromis išlygomis, bet liktų“, – žurnalistams Seime antradienį teigė L. Kasčiūnas.
