Prieš šešerius metus Lietuva šiame sąraše užėmė 52 vietą, dabar – 20 pozicijoje.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) profesorius Artūras Kaklauskas laidai „Labas vakaras, Lietuva“ vardijo to priežastis.
„Tai reiškia, kad didėja darbo našumas, didėja bendras vidaus produktas (BVP), didėja gyvenimo džiaugsmas, kokybė. Tai reiškia, kad absoliučiai viskas didėja.
Mūsų tyrimai, kuriuose nagrinėjame 190 pasaulio šalių, kad dažniausiai visi rodikliai arba kartu gerėja, arba blogėja. Tai jeigu dabar Lietuva 2021 metais jau yra pralenkusi Japoniją pagal BVP, atsižvelgus į kainas, tai jeigu nagrinėsime, kad visi rodikliai kartu gerėja ir blogėja, tai nieko čia nuostabaus, kad pralenkėme Japoniją ir pagerėjo situacija ir su laimės indeksu“, – kalbėjo VGTU profesorius.
Jis LNK televizijos eteryje įvardijo ir konkrečius rodiklius, kuriais tikrinama šalių laimė.
„Yra daugybė formulių. Viena iš jų – intuicija, kai pasižiūri į žmogų ir jums jo kūno kalba iš karto pasako, ar jis laimingas, ar ne. Pavyzdžiui, pagal balso tembrą, pagal akies vyzdį. (…) Lygiai tas pats yra su mirksėjimu, kvėpavimo dažniu. (…)
O mes nagrinėjame 3 rūšių rodiklius: fiziologiniai, emociniai ir afektiniai. Pastarieji yra tokie rodikliai, kurie yra rodo „įdomu“ ar „neįdomu“ gyventi. Lygiai taip pat yra ir su emociniais tyrimais“, – kalbėjo VGTU profesorius.
Komentuodamas pastarųjų metų nestabilią pasaulio situaciją, A. Kaklauskas teigė, jog žmogus prie visko pripranta.
„Laimi aukso puodą loterijoje ir po pusės metų bus visiškai tokia pati nuotaika, kaip prieš laimėjimą. Arba patirkite kažką labai baisaus, praeina kuris laikas, ir grįžtate. Tai faktiškai visame pasaulyje, kai prasidėjo karas Ukrainoje, visų nuotaika buvo labai bloga. O jeigu pasižiūrėsime dabar į viso pasaulio tyrimus, situacija jau nėra blogesnė nei prieš karą“, – kalbėjo jis.
LNK laidos „Labas vakaras, Lietuva“ pašnekovas A. Kaklauskas tikino, jog laimės indeksas koreliuoja su gyvenimo kokybe.
„O gyvenimo kokybė dažnai koreliuojasi su atlyginimais, BVP, kainomis. Dabar kaip tik Rytų ir Centrinėje Europoje situacija gerėja, ne tik Lietuvoje. Kitur irgi gerėja. Tai paskutinius maždaug aštuonerius metus šis regionas eina gera kryptimi – didėja teigiamos emocijos, mažėja neigiamos. O beveik visas kitas pasaulis laikosi tokioje pačioje situacijoje.
Ir dar kita tendencija – Rytų ir Centrinė Europa dabar artėja prie Vakarų Europos“, – sakė jis.
Visą LNK laidos „Labas vakaras, Lietuva“ pokalbį su VGTU profesoriumi A. Kaklausku žiūrėkite čia:
