Rusijos ambasadorius Baltarusijose savaitgalį patikslino Kremliaus planus Baltarusijoje laikyti branduolinius ginklus.
„Jie bus perkelti prie vakarinių mūsų sąjunginės valstybės sienų ir leis geriau užtikrinti saugumą. Tai bus padaryta nepaisant triukšmo Europoje ir JAV“, – sakė Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Borisas Grizlovas.
Vakarinės Baltarusijos sienos – Lenkija ir Lietuva. Rusai akcentuoja, kad infrastruktūra branduoliniams ginklams Baltarusijoje bus parengta iki liepos, kai Vilniuje susirinks visų NATO šalių vadovai.
„Siekiama įbauginti, aišku, eskaluoti toliau konfliktą su Vakarais. O mums tai tėra tik dar vienas priminimas, kad gyvename šalia dviejų labai nesaugių kaimynių“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Anot jo, galimybės branduoliniam ginklui jau seniai yra Kaliningrade. Nerimą labiau kelti ne tiek nauja dislokavimo vieta, bet tai, kad rusai pradėtų vežioti branduolinius ginklus iš dabartinių bazių.
„Pats judėjimo faktas, kad jis juda, tai yra svarbus ir nerimą keliantis signalas“, – teigė G. Landsbergis.
Kariuomenės majoras Darius Antanaitis nemato karinės logikos branduolinį ginklą dislokuoti šalia priešininko.
„Šiais laikais taktinis ginklas yra raketos. Ir jos yra mobilios. Kad stacionariai pastatyti pozicijose branduolinį ginklą prie sienos neturi jokios prasmės“, – pabrėžė D. Antanaitis.
Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad rusai grasino, kol jaučia galintys pakeisti ar atidėti Vakarų sprendimus. O pamatę, kad to nepakeis, patys atsitraukia. Geriausias pavyzdys – antradieniai oficialia NATO nare tapsianti Suomija. Dar yra laukiama Švedijos prisijungimo, nors prieš invaziją į Ukrainą rusai išsiuntė NATO ultimatumą – atsitraukti iš Rytų Europos.
„Tai yra pasekoje to, ką jie šnekėjo – visiškai priešingai. Bet jie tą nuleido, prisimenate – ką darysi, čia blogas jų sprendimas“, – LNK žinioms sakė L. Linkevičius.
Anot G. Landsbergio, rusų planai dėl branduolinio ginklo gali būti argumentas Lietuvai siekiant papildomų NATO pajėgų ir paskata naujoms sankcijoms.
„Vienareikšmiškai man yra apmaudu, kad mes vis dar esame užstrigę su baltarusiškomis sankcijomis“, – teigė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Po pareiškimų apie branduolinį ginklą Baltarusijoje, Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos patarėjas interviu Vokietijos žiniasklaidai pakartojo – Lenkija būtų pasirengusi bendradarbiauti NATO branduolinio ginklo dalijimosi sistemoje. Ir prisiimti atsakomybę.
Pats Lenkijos prezidentas A. Duda spalį sakė, kad vyksta konsultacijos.
„Ne pirmą kartą girdime iš Lenkijos tokius signalus. Manau, kad jie patys tai skelbia labai rimtai apgalvoję. Tai yra vienas iš atgrasomųjų žingsnių, todėl manau, kad tai yra žingsnis teisinga kryptimi“, – tikino G. Landsbergis.
Per pastaruosius metus Lenkijoje ne kartą treniravosi branduolinį ginklą galintys nešti amerikiečių naikintuvai. Jeigu Lenkija siektų tapti NATO branduolinio ginklo dalijimosi programos dalyve, tikėtina, kad Lenkijoje atsirastų ir branduoliniai užtaisai.
„Bet koks branduolinio ginklo dislokavimas Europos Sąjungoje ar NATO erdvėje turi būti suderintas ir su kitais sąjungininkais. Nes branduolinis ginklas yra įtrauktas į bendrus NATO gynybos planus“, – teigė atsargos majoras D. Antanaitis.
Bet lenkai pabrėžia norintys bent kol kas būti įtraukti į diskusijas, o pats branduolinio ginklo dislokavimas Lenkijoje jau yra visai kas kita.
„Kol kas nematėme, kad tarp partnerių būtų pokyčių pozicijų. Žiūrėsime, gal dabar keisis“, – teigė G. Landsbergis.
Vladimirui Putinui palankios Kinijos lyderis Xi Jinpingas dar lapkritį sakė, kad pasaulis turi priešintis branduolinio ginklo panaudojimui arba grasinimui jį panaudoti.
Europoje branduolinį ginklą turi britai, prancūzai, JAV branduolinių ginklų pajėgumai yra dislokuoti Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Italijoje ir Turkijoje.
Nors informacijos nedaug, ekspertai teigia, kad Europos šalyse iš viso yra apie 100 amerikiečių branduolinių ginklų.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
