Geopolitinis kontekstas
Praėjusios savaitės apžvalgoje karo ekspertai rašo, kad ir ši turėjo svarių kiniškų akcentų.
„Panašu, jog neklydome sakydami, kad Xi vizitas Maskvoje nesibaigė visiškai taip, kaip Kinija planavo, ypač kas liečia vadinamąjį kinišką „taikos planą“. Pirmiausia, dėl Rusijos siekio Baltarusijoje dislokuoti „Iskander“ raketas su branduoliniu užtaisu“, – rašo jie.
Anot ekspertų, praėjusią savaitę Kinijos URM atstovai pasisakė, jog branduolinio karo nelaimės nė viena pusė, bei paragino karą Ukrainoje spręsti diplomatinėmis priemonėmis siekiant sumažinti ginkluoto konflikto eskalavimą.
„Signalas aiškus. Kartu pragydo ir Baltarusijos „bulbafiureris“, teigdamas, jog „reikia derėtis dėl Ukrainos be išankstinių sąlygų“. Sunku pasakyti, ką tiksliai A. Lukašenka tuo norėjo pasakyti, gal sustabdyti karinius veiksmus įšaldant konfliktą“, – svarstė jie.
Karybos žinovams susidaro įspūdis, kad jis, sakydamas tokius teiginius, stojo į „taikos planą“ siūlančio Pekino pusę, o ne liko toliau kariauti siekiančio V. Putino šalininkas.
Stengiasi išnaudoti situaciją
Tikėtina, Pekinui vizito Maskvoje nuosėdos tikrai yra nemalonios, o Vakarai savo ruožtu stengiasi išnaudoti šią situaciją.
Europos komisijos vadovė U. von der Leyen pabrėžė, kad santykiai su Kinija priklausys nuo Pekino veiksmų karo Ukrainoje atžvilgiu.
ES ir Kinijos prekybiniai ryšiai itin svarbūs Pekinui, tad tai yra papildomas signalas nedaryti per staigių judesių.
Agresorius pradėjo pirmininkauti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai. Praeitą kartą kai Rusija jai pirmininkavo, ji pradėjo didžiausią konvencinį karą prieš kitą JT narę nuo pat organizacijos įkūrimo 1945 m. birželio 26 d.
Akivaizdu, kad šį organizacija privalo keistis, nes šio totalaus ginkluoto konflikto kontekste iš jos mažai naudos.
Ryšiai su Iranu intensyvėja
Rusija demonstruoja intensyvėjančius ryšius su Iranu. Kovo 29 d. Maskvoje lankėsi Irano užsienio reikalų ministras, kuris su agresoriaus „diplomatijos“ vadovu aptarė bendradarbiavimą saugumo srityje.
Po to lėktuvai iš Teherano atnaujino skrydžius į Maskvą ir labai gali būti, kad atgabeno naują dronų savižudžių partiją.
„Pasirodžiusios kalbos, kad rusai ir iraniečiai pasistūmėjo derybose dėl „Su-35“ perdavimo Iranui, šalia praktinių aspektų, turi ir informacinę dedamąją. Neatmestina, kad tai žinia Vakarams, susilaikyti nuo „F16“ perdavimo Ukrainai. Tikėtina, sustiprinant šią žinutę, pastarąją savaitę „Su-35“ gana dažnai buvo naudojamas atakuojant Ukrainos karinę ir civilinę infrastruktūrą“, – teigiama savaitės apžvalgoje.
Tuo tarpu Vakaruose daugėja kalbų apie prancūziškų naikintuvų „Mirage 2000“ perdavimą Ukrainos oro pajėgoms.
Ekspertų vertinimu, jie labiau tinka taikiniams ant žemės naikinti, nei kautynėse ore prieš kitus naikintuvus.
Neatmestina, kad tai kompromisas tarp Vakarų valstybių visoje „F-16“ ir „Su-35“ istorijoje. Nežiūrint į tai, Ukraina šią savaitę komentavo, kad jai reikalingi „F-16“. Labai gerai, kad Ukraina šiame kontekste aktyvi ir nesiruošia nuolaidžiauti“, – teigia karybos žinovai.
Situacija fronte
Luhansko kryptis
Svatovė. Situacija esmingai per savaitę nepasikeitė. Tiesa, agresorius pakeitė pagrindinę puolimo pastangų ašį iš šiaurinio flango (kur jam nepavyko nieko nuveikti) į pietinį flangą bei vykdė atakas centre (Jahidnė–Novoselivskė). Tikėtina, ukrainiečiai buvo pasiruošę tokiam priešo veiksmų eigos variantui, kadangi atrėmė rusų atakas.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Kremina. Antroje savaitės pusėje agresorius pabandė atakuoti viso ruožo kontaktinėje linijoje. Tikėtina, jis vylėsi, kad kažkur ukrainiečių gynyba neatsilaikys ir rusams pavyks prasiveržti į ukrainiečių gynybos gilumą.
Ukrainos gynėjai sugebėjo išlaikyti gynybos liniją nepralaužtą, šių atakų išdavoje agresoriaus puolimo potencialas dar labiau sumenko. Bandydami tai kompensuoti, rusai ėmėsi įprasto sau metodo – ukrainiečių pozicijas atakuoti termobarinėmis sistemomis „Solncepiok“.
Vertinimas: iniciatyvą turi agresorius.
Lyisičianskas. Savaitės bėgyje ukrainiečiai ne tik apsigynė nuo intensyvių rusų atakų, bet ir sugebėjo susigrąžinti dalį anksčiau prarastų pozicijų prie Bilohorivkos. Tuo pačiu agresoriaus atakos Spirnės–Berestovės ruože taip pat buvo bevaisės. Galima teigti, kad Ukrainos vienetams pavyko stabilizuoti situaciją sektoriuje.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Donecko kryptis
Bachmutas. Ukrainiečiams pavyko stabilizuoti padėtį šiauriniame flange.
Nors ten agresorius kasdien vis dar intensyviai atakuoja, rusų grupuotė gerokai nukraujavusi ir pasistūmėti jiems nebepavyksta. Mieste savaitės pabaigoje rusams pavyko užimti spalvotųjų metalų perdirbimo gamyklą bei pajudėti arčiau miesto centro. Taip pat rusai po truputį stumiasi pietinėje miesto dalyje. Tačiau kai sektoriuje Ukrainos pajėgų gynybos flangai laikomi pakankamai tvirtai, tai yra ne tokia didelė bėda.
Tuo labiau, kad pietiniame flange prie Časiv Jaro veikia ukrainiečių mechanizuotas rezervas.
Nors dėl dydžio duomenų nėra, ukrainiečiai tai puikiai slepia, o rusų propagandistai sako „labai daug“, karinė logika diktuoja, kad tai galėtų būti mažiausiai bataliono, daugiausiai brigados dydžio vienetas.
Panašu, rusams nepavyko jo įvelti į kautynes, tad ukrainiečiai ir toliau išlaiko galimybę vykdyti kontratakas.
Vertinimas: iniciatyvą turi agresorius.
Avdijivka–Marijinka. Savaitės bėgyje ukrainiečiams pavyko numušti agresoriaus puolimo tempą ir aptirpdyti potencialą aplink Avdijivkoje įtvirtintą gynybos rajoną.
Rusai intensyviai spaudžia gynėjus šiauriniame flange, bet tai labiau primena bangų mūšą į uolėtą krantą.
Taip pat, nepaisant intensyvių rusų atakų, ukrainiečiai ir toliau išlaikė Marijinkoje įtvirtinto gynybos rajono kontrolę. Visgi, ukrainiečiai toliau yra priversti gintis, apie iniciatyvos perėmimą dar kiek per anksti kalbėti.
Vertinimas: iniciatyvą turi agresorius.
Vuhledaras. Sektoriuje štilis. Rusai pabandė keletą kartų atakuoti, tačiau tai sėkmės neatnešė. Nepaisant vis dažniau atsiveriančių galimybių pereiti į puolimą, ukrainiečiai atsargūs. Greičiausiai jie vengia daryti neapgalvotus ir gerai nesuplanuotus žingsnius, kad pasileidę į puolimą nenusilpnintų gynybinės linijos Vuhledaras–Pobeda–Marijinka.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Zaporižios kryptis
Ukrainiečiai tęsė lokalias atakas Polohų ir ypač Orohivo ruožuose, tačiau jos nebuvo tokios dažnos ir sėkmingos, kad leistų Ukrainos pajėgoms čia perimti iniciatyvą.
Jie tęsė smūgius į agresoriaus užnugarį, jo logistinei ir komunikacinei sistemai. Rusai atsakė artilerijos ir raketų smūgiais ukrainiečių gynybos gilumoje. Tuo pačiu gerokai išaugo Ukrainos spec. tarnybų ir partizanų operacijos prieš kolaborantus.
Vertinimas: lygiosios pozicinėje gynyboje.
Pietų kryptis
Ukrainiečiai toliau smūgiavo kariniams agresoriaus taikiniams Kryme. Šį kartą atakuoti kariniai taikiniai prie Hvardeisko (geležinkelio mazgas ir karinis oro uostas). Abi pusės keitėsi artilerijos apšaudymais, vykdė žvalgybą.
Vertinimas: iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Mūšių dinamika
Praėjusią savaitę rusai taupė savo raketas ir dronus savižudžius, nemaža dalimi smūgius rengė netaikliomis „S300“ raketomis.
Nors į Rusiją atvyko nauja iranietiškų dronų savižudžių siunta, jos rusai prieš Ukrainą dar nespėjo panaudoti. Dronų nuostoliai sumenko (57 ir 33). Nepamirškime, kad į šį skaičių įeina ir žvalgybiniai dronai, tokie kaip „Orlan“.
Kiti agresoriaus nuostoliai sumenko. Tai nulėmė rusų nesėkmės Kreminos, Avdijivkos–Marijinkos sektoriuose, silpstantys mūšiai Bachmuto šiauriniame flange.
Dažniausiai operacijų metu puolančiųjų nuostoliai ima mažėti dėl dviejų priežasčių:
- Jie pasiekia operacinius tikslus, todėl oponento pasipriešinimas sumažėja.
- Puolančios pajėgos nebegali įvykdyti iškeltų operacinių tikslų, todėl atskiruose ruožuose pereina į gynybą ir toliau vykdo tik lokalaus pobūdžio atakas.
Nei viename sektoriuje rusams nepavyko išpildyti pirmos sąlygos, tad galima drąsiai teigti, kad sumažėję jo nuostoliai – įstrigusio puolimo rezultatas.
Mūšių kontaktinėje linijoje intensyvumas:
Bendri agresoriaus artilerijos nuostoliai sumenko, nors ir toliau išlieka ženklūs (78 ir 61). Tas pats pasakytina apie jo MLRS nuostolius, tiesa čia pokytis didesnis (15 ir 5).
Taip pat gerokai sumažėjo rusų gyvosios jėgos nuostoliai (5640 ir 4000) bei rusų šarvuotos technikos netektys (157 ir 62).
Agresoriaus oro gynybos priemonių nuostoliai nukrito į šį mėnesį nematytas žemumas (7 ir 2).
Tai sietina pirmiausia su didelėmis agresoriaus netektimis ankstesnėmis savaitėmis, kas galimai privertė rusus keisti šių sistemų vietą, tobulinti maskuotę ir taktiką.
Pažvelgus į vasario–kovo mėnesių vienos savaitės okupantų nuostolių vidurkius darosi aišku, kas lėmė, jog rusų puolimas įstrigo.
Agresoriaus gyvosios jėgos (5390 ir 5350) bei šarvuotos technikos (120 ir 123) savaitės nuostolių vidurkiai vasario ir kovo mėn. yra labai panašūs.
Tiesa, jei skaičiuosime pirmas tris kovo savaites ir vasario mėnesio duomenis, kovo 4–25 d. agresoriaus nuostoliai šiuose dvejuose parametruose kiek išaugo (gyvosios jėgos 5390 ir 5810, o šarvuotos technikos 120 ir 144).
Tačiau paskutinę kovo savaitę šie nuostoliai smarkiai krito, kas ir lėmė, jog bendri vasario ir kovo mėnesių nuostolių dydžiai šiose kategorijose išliko panašūs. Tačiau jei pažvelgsime į agresoriaus artilerijos nuostolių dinamiką, tai visą kovo mėnesį savaitės nuostolių vidurkis viršijo vasario mėn. vienos savaitės nuostolių vidurkį (56 ir 75).
Netgi skurdesnę paskutinę kovo savaitę (kuomet kituose parametruose okupantų nuostoliai gerokai nukrito), agresoriaus artilerijos nuostoliai buvo didesni nei vasario mėn. savaitės vidurkis.
Ką jau kalbėti apie pirmas tris savaites (56 ir 79), ar rekordinę antrą kovo savaitę (56 ir 95). Galima daryti išvadą, kad antrą — trečią kovo savaitę įvykęs agresoriaus ugnies paramos (pirmiausia artilerinės) minimizavimas didžiąją dalimi leido ukrainiečiams numušti rusų puolimo tempą Bachmuto ir Avdijivkos–Marijinkos sektoriuose.
Prognozės
Neatmestina, kad pasigaminęs pakankamą kiekį raketų agresorius surengs masinį smūgį Ukrainos civilinei infrastruktūrai.
Gali būti, kad atėjus pavasariui, kai nebe tiek svarbuas tampa šildymas, elektra, agresorius intensyviau atakuos ne Ukrainos energetinę sistemą, bet karinius taikinius. Taip pat taikiniu gali tapti gyvenamieji rajonai, taip kankinant paprastus Ukrainos gyventojus.
Tikėtina, kad dėl agresoriaus puolimo potencialo sumažėjimo ir puolimo tempo kritimo Kreminos sektoriuje, mūšiai ims rimti.
Galimas ukrainiečių bandymas pasinaudoti rusų daliniu išsekimu, tačiau nepanašu, kad šiuo metu Ukrainos gynėjų grupuotė yra pajėgi imtis platesnio masto kontrpuolimo.
Neatmestina, kad rusai ir toliau bandys įsiveržti ir įsitvirtinti ruože Bohdanivka–Chromovė, taip atkertant Bachmute vis dar veikiančią ukrainiečių grupuotę.
Tačiau mažai tikėtina, kad jiems tai pavyks padaryti. Labiau tikėtina, kad rusai bandys išnaudoti taktinę sėkmę pačiame Bachmuto mieste. Savo ruožtu ukrainiečiai gali pradėti intensyvesnes kontratakas pietiniame sektoriaus flange, siekdami pasiekti Klišijivką bei taip kelti grėsmę rusų grupuotės užnugariui pietinėje Bachmuto dalyje (pvz., Opytnėje).
Tikėtina, kad okupantai toliau atakuos Avdijivkoje įtvirtinto gynybos rajono flangus, tačiau vargu ar jiems pavyks pasiekti Stepovės–Novokalinovės liniją. Šiame ruože galimos intensyvesnės Ukrainos vienetų kontratakos, siekiant:
Apipjaustyti išsikišusias rusų pozicijas Pervomaiskės–Opytnės ruože.
Išstumti agresoriaus pajėgas iš Krasnohorivkos apylinkių.
Galima daryti prielaidą, kad ukrainiečių lokalios atakos Zaporižios kryptyje gali kartotis ar net intensyvėti (pvz. pereinant į puolimą Orihivo–Polohų ruože).
Labai tikėtina, kad ukrainiečiai tęs agresoriaus logistinės sistemos trikdymą jo užnugaryje Donecko, Zaporižios ir Pietų kryptyse. Neatmestina, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos vėl surengs smūgius į karinius taikinius Rusijos teritorijoje.
