Neseniai parengtoje Didžiosios Britanijos analitikų apžvalgoje daroma išvada, kad Rusijos strategija Ukrainoje buvo paremta dešimtmečius rengtu agentų Ukrainoje tinklu.
Ukrainą nugalėti buvo tikimasi destabilizavus padėtį šalies viduje tiek, kad būtų visiškai sutrikdyta valdžios ir karinio vadovavimo bei kontrolės sistema.
Buvo siekiama pakirsti visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis, sumažinti tarptautinių partnerių pagalbą Ukrainai.
„Pagal apžvalgą, pirminio plano sėkmė rėmėsi nekonevcinių veiksmų seka, Rusija tikrai buvo sugebėjusi išvystyti labai platų užverbuotų žmonių tinklą nuo apačios iki aukščiausios vadovybės. Buvo tikimasi, kad nekonevciniais metodais bus įmanoma visų pirma paralyžiuoti Ukrainos politinę vadovybę ir ją perimti“, – Delfi teigė Rytų Europos studijų centro (RESC) politikos analitikas A. Roževičius.
Tikėjosi, kad rimto pasipriešinimo nebus
Anot apžvalgos, esant tokioms sąlygoms, agresorės kariuomenė tikėjosi nestipraus pasipriešinimo.
„Neužtikrinta logistika, degalų, amunicijos trūkumas, ilgų, prastai apsaugotų karinių vilkstinių pažeidžiamumas rodo, kad Rusijos karių invazija į šalį buvo labiau demonstracinė, nei paruošta tikriems kariniams veiksmams. Operacijos planuotojai manė pakartoti 2014 metų operacijos Kryme, kuri kariniu požiūriu taip pat atrodė neturinti jokios prasmės, sėkmę“, – teigia apžvalgos autoriai.
RUSI teigimu, rusai pirmenybę teikė vietiniams agentams, kurie Ukrainoje kūrė savo šnipų tinklą.
Kuo aukštesnes pareigas Ukrainoje ėjo šie agentai, tuo lengviau jiems buvo verbuoti žmones, kurie kartais net nesuprasdavo, kad veikia Rusijos naudai.
Šnipų rusai turėjo ne tik Ukrainos žvalgybos, teisėsaugos institucijose, partijose, visuomeninėse organizacijose, bet ir net tarp organizuotų nusikaltėlių.
Šiuo metu Ukrainos spectarnybos jau yra išaiškinusios dalį šnipų tinklo savo šalyje, o tai leidžia analizuoti Rusijos veiklos metodus.
Analitikai pabrėžia, kad nepaisant to, jog šnipų Ukrainoje buvo labai daug, sukelti krizės šalyje rusams nepavyko – jie nesugebėjo išprovokuoti protestų, o prezidentas Volodymyras Zelenskis, nepaisant grasinimų, nepaliko šalies.
RUSI akcentuoja, kad svarbų vaidmenį čia suvaidino ir Vakarų žvalgyba, pateikusi informaciją Ukrainai ne tik apie planuojamą invaziją, bet ir parengiamuosius darbus šalies viduje, be to, nurodė aukštus pareigūnus, dirbančius Rusijai.
Klausimas, ar viskas galėjo susiklostyti kitaip, jei ne Vakarų žvalgybos duomenys, anot A. Roževičiaus, yra sudėtingas.
„Kaip ir rašoma apžvalgoje, jei Rusija būtų geriau įvykdžiusi nekonvencinius veiksmus ir galbūt atidžiau patikrinusi informaciją, kuri plaukė iš užverbuotų Ukrainos pareigūnų, planas galėjo būti modifikuojamas. Nes jis rėmėsi labai optimistinėmis prielaidomis“, – pabrėžė pašnekovas.
Agentai perdėjo savo įtaką
RUSI akcentuoja, kad nors aukšti Rusijos žvalgybos pareigūnai rekomendavo invaziją nukelti bent iki 2022 metų vasaros, nes būtinos sąlygos šalies užgrobimui pernai vasarį dar nebuvo kurtos, Kremliuje šių patarimų niekas neklausė.
Tai, anot analitikų rodo, kad Rusijos agentai perdėjo savo įtaką Ukrainai, be to, buvo veikiama pagal nustatytą tvarkaraštį, o ne atsižvelgiama į realią situaciją.
Kitaip tariant, plano antroji dalis buvo pradėta vykdyti pilnai neįgyvendinus pirmosios.
Analitikai teigia, kad Ukrainoje sukurto šnipų tinklo struktūra vis dėlto nebuvo tinkama ilgalaikio, plataus masto karo sąlygoms. Be to, žiaurūs rusų karių nusikaltimai prieš civilius pakeitė nuomonę apie Rusiją ne tik visuomenėje, bet ir prorusiškose organizacijose.
A. Roževičius teigia, kad apžvalgoje pabrėžiama, jog vis dėlto Rusijos šnipų tinklas Ukrainoje buvo trapus.
„Kai tik prasidėjo pirmieji susidūrimai tarp Rusijos ir Ukrainos kariuomenės, tikrai nemaža dalis užverbuotų žmonių paliko postus, darbo vietas ir tinklas tapo nebevaldomas“, – pabrėžė jis.
Apžvalgoje pabrėžiama, kad iki šiol pavyko atskleisti ne visus Rusijos agentus ir jų operacijas. Didelė dalis Rusijos FSB agentų tiek Ukrainoje, tiek kitose šalyse ir toliau aktyviai dirba.
Sadizmas – ne atsitiktinis
RUSI analitikai taip pat aprašė Rusijos veikimo principus okupuotose teritorijose.
Kiekvienoje iš jų FSB suformavo Laikinąsias operatyvines grupes, kurioms pavesta koordinuoti okupacinį režimą ir jo kontržvalgybos aparatą.
Kiekviename mieste minėtos grupės paskyrė garnizono vadą iš kariuomenės, kurio pavaldume buvo karių būrys. Šie kariai kuris užimdavo pastatą – dažniausiai policijos ar ugniagesių – kuriame įrengdavo sulaikymo, tardymo ir kankinimo patalpas.
Anot analitikų, tai, kad tokios patalpos įrengtos visose okupuotose vietovėse ir tai, kad kankinimų kamerose naudoti įrankiai visur buvo vienodi, rodo, kad tai buvo plano dalis, o ne improvizuotas sadizmas.
Užimtose teritorijose buvo veikiama vienodai – visų pirma buvo konfiskuojami visi įmanomi įrašai ir bet kokie duomenys apie vietos gyventojus.
Juos okupantai visuomet išskirstydavo į penkias kategorijas. Pirmajai priskirti Ukrainos patriotai turėjo būti sunaikinti.
Moka įvesti teroro režimą
A. Roževičius teigimu, Rusija nebuvo suplanavusi kariauti su Ukrainos kariuomene, tačiau akivaizdu, kad ji buvo parengusi planą, kaip įvesti teroro režimą užgrobtose teritorijose.
„Tie metodai, kuriuos naudoja FSB ir kiti pareigūnai, yra sistemiškai vykdomi labai brutaliu būdu“, – atkreipė dėmesį jis.
Kaip rašoma apžvalgoje, buvo įrengti tardymo kambariai su elektros kėdėmis, sukurtos specialios programos, leidusios tardytojams tikrinti žmonių tarpusavio parodymus, apieškomas kiekvienas namas, kiekvienas gyventojas ieškant bet kokių sąsajų su Ukrainos valstybės struktūromis – nuo policijos iki kariuomenės.
„Tai labai primena nacistinės Vokietijos veiksmus, kai būdavo vykdomos kolektyvinės bausmės. Jei kažkas įvykdavo kurioje nors vietovėje, tai iš tos vietovės būdavo paimti visi žmonės ir jie būdavo tardomi“, – teigė RESC politikos analitikas.
Jis atkreipė dėmesį, kad RUSI yra vienas iš labiausiai patikimų analitinių centrų ir tai leidžia užtikrintai matyti, kokiais metodais veikia Rusija okupuotose teritorijose.
„Nors jie yra ypač brutalūs ir pakertantys bet kokį pasitikėjimą okupantais, jie yra sėkmingi. Tai leidžia įvesti kontržvalgybos režimą tose teritorijose ir tai labai apsunkina partizaninę veiklą. Tai labai blaivus vaizdas į įvykius, kurie išties šiurpūs ypač prisimenant tai, kad mes gyvename XXI amžiuje“, – kalbėjo analitikas.
Atskleidė Rusijos stiprybes
Komentuodamas tyrimo atskleistas Rusijos stiprybes, kurias reikėtų įsidėmėti Lietuvai, jis akcentavo rusų sugebėjimą sukurti labai platų užverbuotų žmonių tinklą.
„Tai, kad jiems pavyko surasti norinčių kolaboruoti žmonių, yra vienas svarbiausių aspektų, kurį parodė ši apžvalga“, – sakė jis.
Ji, anot A. Roževičiaus, parodė ir tai, kad Rusijos tarnybos moka keisti veikimo principus. Vienas iš pavyzdžių – Rusijos GRU netikėtai tapo „Wagner“ kuruojančia tarnyba.
„Būtent GRU yra atsakingas už amunicijos tiekimą „Wagner“ grupuotei, vis dėlto jie moka adaptuotis prie tam tikrų situacijų, nors matome, kad vidinė sistema yra tikrai griežta ir viskas turi vykti pagal instrukcijas. Todėl šis epizodas tikrai įsiminė“, – teigė jis.
Anot pašnekovo, galima paminėti ir tai, kad Rusijai pavyko kontroliuoti okupuotas teritorijas ir neleisti išsivystyti didesniam partizaniniam judėjimui, kuris galėtų trikdyti logistiką.
„Dėl represinio būdo jiems vis dėlto pavyksta kontroliuoti užgrobtas teritorijas, mums tai pamoka, kaip mes galime atitinkamai paruošti gyventojus kalbant apie pilietinį pasipriešinimą“, – įsitikinęs A. Roževičius.
