Trečiadienį Pabradės Užsieniečių registracijos centre uždarytam užsieniečiui į pagalbą suskubo „Sienos grupės“ savanoriai. Jie informavo, kad žmogus skundžiasi skausmais, krauju iš išangės, tačiau jam esą nesuteikiama medicinos pagalba, o iškvietus greitąją, ją stovyklos administracija atšaukė. Spėta, kad tokiais veiksmais siekta žūtbūt deportuoti vyrą, tą naktį jis turėjo priverstinai būti grąžintas atgal į Nigeriją.
Tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas Delfi pasakojo, kad centre dirba šeimos gydytoja ir slaugės. Medikės kelis kartus apžiūrėjo vyrą, tačiau indikacijų, kad jam kas nors būtų blogai, nenustatė.
„Ką būtina pažymėti, išsiuntimo procedūros yra pakankamai griežtai reglamentuotos ir viena iš procedūrų – išsiunčiamųjų sveikatos patikrinimas prieš skrydį. Kiekvienas užsienietis atskirai yra mediko apžiūrimas ir kiekvienam užsieniečiui yra išduodama pažyma, kad jisai yra sveikas ir kad jisai gali skristi lėktuvu“, – tikino jis.
Pasak jo, migrantai informuojami, kada juos planuojama siųsti namo, kad galėtų susidėti daiktus, pranešti apie sugrąžinimą artimiesiems gimtinėje.
„Dalis užsieniečių, paprastai paskutinę dieną, pradeda įvairius imitacinius veiksmus, siekdami išvengti gresiančio grąžinimo“, – kalbėjo pareigūnas bei pridūrė, kad šią situaciją jie taip pat vertina tik kaip simuliavimą.
Migrantai mėgavosi laisve
Šiąnakt iš Lietuvos į Nigeriją išsiųsti keturi migrantai kurį laiką galėjo džiaugtis laisve mūsų šalyje.
„Dauguma jų turėjo laisvą judėjimą, todėl siekiant įgyvendinti grąžinimo operaciją, prieš keletą savaičių jie buvo surasti, sulaikyti ir pristatyti į registracijos centrą grąžinimo procedūroms užtikrinti ir įvykdyti“, – dalinosi R. Petrauskas.
Delfi primena, kad didžioji dalis iš daugiau nei 4 tūkst. į Lietuvą per krizę priimtų migrantų, vos paleisti iš sulaikymo, iškeliavo į Vakarų Europą, daugiausiai Vokietiją. Gali būti, kad jie mums atgal bus grąžinti pagal Dublino reglamentą, bet šis procesas sudėtingas.
Be to, Vakarų šalys neturi praktikos įkalinti migrantus bei prieglobsčio prašytojus, todėl jie turi progą ir pasislėpti nuo pargabenimo į Lietuvą.
Tuo metu tie, kurie negavo prieglobsčio, tačiau vis tiek pabandė susikurti gyvenimą Lietuvoje, paprastai anksčiau ar vėliau deportuojami.
R. Petrauskas, paklaustas, galbūt migrantai, likdami Lietuvoje, daro klaidą ir jiems vos pasitaikius progai geriau būtų bėgti į Vakarus, sakė, kad kiekvienas žmogus pats pasirenka, kaip jam elgtis.
„Kadangi užsieniečiai netrumpą laiką prabuvo izoliacijos sąlygomis ir dabar naudojasi ta proga būti ir gyventi laisvėje, mes, žinoma, tam netrukdome. Matomai, kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Didžioji dauguma išvyko į užsienį. Kita dalis kažkodėl nusprendė likti Lietuvoje ir pabandyti arba čia įsitvirtinti, ar sulaukti savo išsiuntimo. Kiekvienas pasirenka savo motyvus ir komentuoti būtų sudėtinga“, – atsakė pašnekovas.
Naudoja Spartaną?
Įdomu tai, kad „Sienos grupės“ savanorių spėjimu, bent šių užsieniečių deportacijai panaudotas Lietuvos kariuomenės transportinis lėktuvas „Spartan“.
Per „Fligtradar“ jie užfiksavo, kad ankstų ketvirtadienio rytą „Spartan“ iš Šiaulių skrido į Diuseldorfą. O būtent iš šio Vokietijos miesto, pagal savanorių informaciją, suplanuotas ir migrantų deportacijos skrydis į Nigeriją.
Jei „Spartan“ išties naudojamas migrantų deportacijai, tai nebūtų labai neįprasta. Kelis kartus jis naudotas kaip kalinių lėktuvas, juos gabenti įtariamieji ir nuteistieji iš Londono.
Tačiau R. Petrauskas, paklaustas apie šią aplinkybę, atsisakė patvirtinti arba paneigti, kad „Spartan“ buvo panaudotas migrantų deportacijai.
„Ką norėčiau pasakyti, visiškai nesvarbu, kokios transporto priemonės naudojamos išsiuntimui. Labai pavieniais atvejais, kai skraidinami 1 ar 2 užsieniečiai, paprastai jie skraidinami komerciniais skrydžiais. Jeigu tai yra didesnė grupė, naudojami užsakomieji skrydžiai arba specialiai tam skrydžiui ieškoma transporto priemonių“, – sakė jis.
R. Petrauskas pasakojo, kad visada stengiamasi kooperuotis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, kai kurioms jų paprastai tenka deportuoti kur kas daugiau žmonių. Pasitaiko ir atvejų, kai migrantai tiesiog autobusiuku pavežami iki Lenkijos, o jau iš ten laipinami į lėktuvą ir grąžinami namo.
„Reikia suprasti, kad tie skrydžiai yra ne tokie ir pigūs. Kelių žmonių išskraidinimas yra nepigus malonumas“, – sakė jis.
Gąsdina nauja banga
Šiuo metu migrantų apgyvendinimo vietos Lietuvoje jau ištuštėjusios, o didelių srautų nėra. VSAT duomenimis, iš Baltarusijos šiemet žmonės neįleisti 607 kartus. Paprastai vienas migrantas bando kirsti sieną mažiausiai po keletą kartų.
Nepaisant to, Lietuva ir toliau taiko atstūmimo politiką, kai sučiupti užsieniečiai palydimi atgal į Baltarusijos miškus.
Trečiadienį, prieš Vyriausybės posėdį, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sakė, kad diskusijų, jog Lietuva artimiausiu metu galėtų keisti savo poziciją, ji nemato, nes grėsmės vis dar didelės. Siekdama įrodyti savo žodžius, ji net pagąsdino naujais skrydžiais.
„Mūsų žiniomis, jau šiandien yra pirmasis tiesioginis skrydis iš Irano į Minską, tai reiškia, kad vėl prasideda nauji migracijos srautai ir rizikos tik dar didėja“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį sakė A. Bilotaitė.
Tačiau labai tikėtina, kad A. Bilotaitė pasakė netiesą, bent pagal „flightradar“ duomenis, jokių skrydžių iš Irano į Minską nebuvo ir jie, bent oficialiai, neplanuojami. Beje, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių migrantų – irakiečiai, bet skrydžio nebuvo ir iš ten.
Paklaustas apie naujus skrydžius, R. Petrauskas patvirtino, kad oficialios informacijos apie tai nėra.
„Ta informacija tiesiog yra sklandanti kažkur ore, sakykim. Turėjome informaciją apie galimus skrydžius iš Irano į Minską, bet kol kas nerandame apčiuopiamos, oficialios informacijos, kad tie skrydžiai būtų pradėti vykdyti“, – sakė VSAT pareigūnas.
