Baudžiamojo kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso bei Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisomis numatyta, kad atitinkamos bausmės tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims bus taikomos ne tik už tarptautinių, bet ir Lietuvos teisės aktais įtvirtintų sankcijų pažeidimus.
Visgi, pastarieji teisės aktai Seimo salėje įžiebė diskusijas – parlamentarai balsavo tik dėl 3 iš 4 įstatymų pakete numatytų projektų. Dėl Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisų ketinima apsispręsti kitą savaitę. Tai papiktino dalį opozicijos atstovų, raginusių „nestatyti vežimo prieš arklį“ ir įstatymų paketą priimti vienu metu.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė negalįs palaikyti teisės aktų, kuriais įvedamos bausmės už tokius pažeidimus, kurie šiai dienai nėra numatyti Lietuvos įstatymuose.
„Dabar nustatome, kad bus iki 5 metų laisvės atėmimo bausmė už tai, ko galbūt bent jau šiandien nėra. Todėl išvis nesuprantu, kodėl šis projektas yra svarstomas“, – plenarinio posėdžio metu kalbėjo politikas.
Jam antrino ir Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė. Ji tvirtino, kad pastarasis teisinis nesusipratimas yra valdančiosios koalicijos nesutarimų pasekmė.
„Per pastaruosius šešis metus aš pirmą kartą matau, kada lydintieji teisės aktai būtų priiminėjami nepriėmus pagrindinio teisės akto.
Patys atnešėte į Seimą paketą iš trijų ar keturių projektų. Dabar patys susiriejote tarpusavyje“, – nurodė A. Širinskienė.
Visgi, valdančiosios koalicijos atstovai atrėmė kritikos strėles teigdami, kad priėmimo stadiją pasiekę teisės aktai apima ne tik nacionalines, bet ir tarptautines sankcijas. Be to, akcentuota, kad baudžiamoji teisė už nusižengimus nebus taikoma, kol tam nebus teisinio pagrindo – t. y., kol nebus priimtas ribojamųjų priemonių įstatymo projektas.
„Jeigu Lietuvos Respublikos įstatymuose ir nebus nustatyta kažkokiu būdu ribojamųjų priemonių, tai tarptautinės sankcijos Lietuvoje galioja tiek, kiek tas sankcijas yra nustačiusios Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga ir kurios nėra perkeliamos į mūsų nacionalinius įstatymus. (...) Tarptautinės sankcijos galioja, atsakomybė už jų pažeidimą turi būti nustatyta“, – situaciją aiškino premjerė Ingrida Šimonytė.
„Turint baudžiamąją atsakomybę, puikiai suprantama, kad ji negalės būti taikoma kol nebus to įstatyminio pagrindo“, – Vyriausybės vadovei antrino teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
Baudos už sankcijų pažeidimus – ir fiziniams, ir juridiniams asmenims
Seimo priimtame įstatymo projekte numatoma už ribojamųjų priemonių pažeidimus taikyti baudas nuo 200 iki 6 tūkst. eurų, juridiniams asmenims – nuo 600 iki 6 tūkst. eurų. Pakartotinis pažeidimas užtrauktų baudą nuo 2 tūkst. iki 6 tūkst. eurų, o verslininkams ar kitiems už juridinis asmenis atsakingiems asmenims – nuo 4 tūkst. iki 6 tūkst. eurų. Be to, siūloma, kad už nusižengimus būtų galima skirti ne tik baudas, bet ir prekių, paslaugų ar kitokių lėšų konfiskavimą. Pastarieji ribojimai nugultų į Administracinių nusižengimų bei Baudžiamąjį kodeksus.
Tuo metu Tarptautinių sankcijų įstatymą siūloma papildyti nuostatomis dėl sankcijas pažeidžiančių juridinių asmenų. Už pirmąjį nusižengimą, verslams būtų skiriama bauda, kurios dydis siektų nuo 50 iki 100 proc. sankcijų pažeidimo prekių ar paslaugų vertės. Pažymima, kad tokia bauda negalėtų būti mažesnė nei 10 tūkst. eurų. Jeigu tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas nėra prekės ar paslaugos, tuomet būtų skiriama bauda nuo 10 tūkst. iki 50 tūkst. eurų.
Už pakartotinį arba didesnės nei 100 tūkst. eurų vertės nusižengimą būtų skiriama bauda, siekianti iki 5 proc. metinių juridinio asmens pajamų.
URM teikiamame teisės aktų pakete numatomi pokyčiai ir Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatyme. Visgi, parlamentarai dėl jo apsispręs tik kitą savaitę.
Pataisose numatoma įtvirtinti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Teisės aktų iniciatoriai siūlo metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
Taip pat būtų įvedami ribojimai, susiję su pilietybės suteikimo procedūromis – metus galiotų griežtesnė tvarka, numatant išimtis tremtiniams, jų atžaloms bei Rusijos piliečiams, turintiems leidimą gyventi Lietuvoje bei galintiems įgyti Lietuvos pilietybę natūralizacijos būdu.
Be to, pasiūlyta griežtinti Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išlygos būtų taikomos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.
Numatomi ribojimai, susiję ir su e. rezidento statuso suteikimu – priėmus įstatymo pataisas, būtų nutraukiamas Rusijos ir Baltarusijos piliečių, elektroninės atpažinties bei el. parašo galiojimas. Išimtys būtų taikomos tik tiems asmenims, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.
Ribojamosios priemonės įvedamos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies.
Šios ribojamosios priemonės būtų taikomos vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos. Visgi, Vyriausybė turėtų teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.
Dalį šių nacionalinių sankcijų Lietuva taiko ir dabar, tačiau siekiama juos perkelti į atskirą įstatymą ir nesieti konkrečiai su nepaprastosios padėties režimu.
