Pakarklytė: žingsnis atgal
Siūlomi pokyčiai – žingsnis atgal, ketvirtadienį Seimo posėdžio metu teigė valdančiosios Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė. Tokios nuomonės, pasak jos, laikosi visa frakcija.
„Mes jau kurį laiką įvedame kadencijas į vis daugiau įstaigų, turime kadencijas ir švietime, ir sveikatos priežiūros įstaigose, teismuose, Valstybės kontrolėje, prokuratūroje, daugybėje kitų institucijų <...>. O šis pateiktas projektas visgi turi rizikų didelių ir gali labai pagilinti tą amžinų vadovų problemą“, – nuogąstavo I. Pakarklytė.
Ilgai vadovaujant įmonei, pasak jos, sunku išlaikyti efektyvumą, išauga nepageidaujamų ryšių, nepotizmo rizikos.
Įsitikinimas, kad ilgainiui taikant kadencijas nebus kam vadovauti, I. Pakarklytės nuomone, nėra teisingas. Anot jos, vadybines, vadovavimo kompetencijas turi daug žmonių.
„Ir dar daugiau – tie patyrę, profesionalūs vadovai, kuriems puikiai sekėsi dvi kadencijas, gali toliau sėkmingai vadovauti ir kitoms įmonės“, – pridūrė laisvietė.
Semeška: nestatykime užtvankų bebrams
Seimo konservatorius Vilius Semeška paantrino I. Pakarklytei – neribotos kadencijos mus grąžintų mažiausiai šešerius metus atgal. Jis sukritikavo savo kolegų frakcijoje užmojus įvesti neribotas kadencijas.
„Akivaizdus klausimas, kodėl ir kam gimė ši idėja padaryti amžinus arba iki pensinio amžiaus vadovus. Ar siekiant valstybės ir savivaldybės interesų? Ar siekiant grupinių, tai yra vadovų, interesų. Mano žiniomis ir mano patirtimi per savivaldos [rinkimų] kampaniją, kai važinėjau po įvairias savivaldybes, aiškiai supratau, kad siekiama asmeninio grupinio intereso, tai tų vadovų, kurie norėtų būti iki pensijos savivaldybių įmonių ir valstybės įmonių ar akcinių bendrovių vadovais“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo V. Semeška.
Be to, jis teigė nesutinkantis su manymu, kad regionuose, kur esą įmanoma mokėti ir 2 tūkst. eurų siekiančias algas, nėra gerų vadovų.
Parlamentarus Seimo narys paragino: „Nestatykime užtvankų bebrams, nestatykime tiems, kurie po 10 ar 20 metų vadovauja savivaldybėms ir turi savo satelitus, įmones, kurios finansuoja tų politikų politines reklamas, perka įmonės reklamos paslaugas vietinėse žiniasklaidose, apsistato sau lojaliais giminaičiais.“
Žemaitaitis: negaliu patikėti
Mišrios Seimo narių grupės narys Remigijus Žemaitaitis stebėjosi, kad valdančiųjų gretose užgimė siūlymas neberiboti vadovų kadencijų.
„Negaliu patikėti, jaunieji bebrai teikia tokį projektą (Laisvės frakcijos narių nėra tarp iniciatorių – Delfi). Dabar nei ūsų, nei uodegų, nei plaukų jums nereikia“, – kalbėjo jis.
Kitaip nei prieš tai kalbėjusieji, R. Žemaitaitis aiškino, kad regionuose tikrai susiduriame su vadovų stoka.
„Bet, gerbiami kolegos, aš suprasčiau, jei mes šiandien kalbėtume apie savivaldybių įmones. Bet mes kalbame apie valstybinių įmonių vadovus“, – pažymėjo parlamentaras.
Kolegas konservatorius R. Žemaitaitis ragino „pasižiūrėti į veidrodį“ prieš teikiant tokias pataisas ir atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta jų valdomose savivaldybėse, kur esą proteguojami „partinukai“, artimieji, giminės ir pažįstami.
„Duokit amžiną atilsį tiems vadovams po dviejų kadencijų“, – pridūrė parlamentaras.
Džiugelis: tekantis vanduo geriau
Į oponentų gretas stojo ir Seimo konservatorius Justas Džiugelis. Tekantis vanduo, pasak jo, visada geriau nei bebrų užtvankos.
„Nepakeičiamų nėra. Arba jie – bebrai.
2017-taisiais, kai pasibaigė socialdemokratų vadovavimo kadencija ir buvo išardytas ramus bebrų užutekis, pramintas valstybe valstybėje – „Lietuvos geležinkeliai“, prezidentės D. Grybauskaitės iniciatyva atsirado įstatymų pataisos, ribojančios valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų kadencijų laiką iki 10 metų.
Manau, kad tai yra sveika profilaktinė priemonė, didinanti, o ne mažinanti skaidrumą. Per tuos metus bebrų užtvankų buvo išardyta (arba nepastatyta) gal ir daugiau, tačiau nelabai suprantu, kas pasikeitė, kad tokio saugiklio reikėtų atsisakyti, kaip kad siūlo kai kurie kolegos. O ypač – naujų kaltinimų nepotizmu akivaizdoje.
Kalbama, kad saugiklis „amžiniems“ vadovams yra valdyba, kuri juos skiria, todėl reikia leisti dirbti vadovui tiek, kiek jis nori, jeigu sekasi. Bet privataus verslo praktikoje geras vadovas vidutiniškai dirba 4 metus, vėliau išsisemia ir eina ieškoti iššūkių kitose bendrovėse ar srityse. O nepakeičiamų nėra. Ir jeigu vadovui sekasi, dar geriau – tegul įneša naujų vėjų ir kitose valstybės įmonėse, nes ribojamos kadencijos tik vienoje.
Tvarkytis savivaldybėje ar savivaldybės įmonėje – didelio skirtumo nėra. Ir ten, ir ten reikia ūkiško požiūrio ir vizionieriškumo. Savivaldybėse pagaliau įvedėme kadencijų ribojimą. Neturėtume to atsisakyti įmonėse.
Tekantis vanduo visada geriau, nei bebrų užtvankos“, – feisbuke dėstė J. Džiugelis.
Čepononis: turime pasitikėti vadovais
Iš Seimo tribūnos kalbėjęs pataisų iniciatorius Seimo konservatorius Antanas Čepononis pirmiausia pažymėjo, kad per savivaldos rinkimus konservatoriai daug merų mandatų neiškovojo ir esą į tai apeliuoti nereikėtų.
Mes, pasak politiko, turime pasitikėti įmonių vadovais, kuriuos, esant reikalui, stebėtojų tarybos ir valdybos gali atleisti.
„Jeigu ir yra blogų pavyzdžių, juos reikia naikinti. Ir atėję nauji merai tai padarys. Tačiau mes kalbame apie pasitikėjimą vadovais, kurie dirba, gerai dirba ir yra specialistai“, – dėstė A. Čepononis.
Paluckas: esantis ribojimas dirbtinis
Palaikymą siūlymui neriboti vadovų kadencijų išreiškė Seimo socialdemokratas Gintautas Paluckas. Pasak jo, ribojimas yra dirbtinis, to esą nereikia.
„Dabartinis galiojantis reguliavimas iš esmės mėgina eliminuoti savivaldybės vadovų atsakomybę dėl įmonių veiklos rezultatų“, – vertino G. Paluckas.
Seime priėmus aptariamas pataisas, bendrovių vadovai pareigas galėtų eiti neribotą kadencijų skaičių, o vienas vadovavimo laikotarpis tęstųsi penkerius metus.
Sprendimą dėl esamo vadovo tinkamumo ir galimybių dirbti toliau priimtų bendrovės valdyba, stebėtojų taryba arba akcininkų susirinkimas, būtų vertinama, ar įmonė pasiekia veiklos tikslus.
Šiuo metu akcinių (kurių daugiau kaip pusė akcijų nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei), valstybės ir savivaldybių bendrovių vadovai pareigas gali eiti 10 metų, tai yra ne daugiau kaip dvi penkerių metų kadencijas iš eilės.
Praėjusių metų spalį Seimo nariai iš valdančiųjų ir opozicijos registravo Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir Akcinių bendrovių įstatymo pataisas, kuriomis siūloma atsisakyti šių ribojimų.
Pastabų išsakė STT
Pataisas inicijavo Seimo konservatorius Antanas Čepononis, taip pat pasirašė ir kiti konservatorių frakcijos nariai Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Algis Strelčiūnas, Mindaugas Skritulskas, Valdas Rakutis, Justinas Urbanavičius, Linas Slušnys, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Juozas Baublys, Seimo „valstietis“ Juozas Varžgalys ir Seimo socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
Palankią išvadą pataisoms patvirtino Vyriausybė, taip pat – Seimo Ekonomikos komitetas.
Pataisų šalininkų įsitikinimu, atsisakius akcinių bendrovių, valstybės ir savivaldybių bendrovių vadovų skaičiaus ribojimo, esantys vadovai ir toliau tęstų esamus darbus, tai turėtų mažiau neigiamos įtakos įmonės veiklos tęstinumui keičiantis vadovams, vadovo pareigos būtų labiau patrauklios naujiems kandidatams.
Be to, pasak jų, atsisakyti nuostatų, ribojančių valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovų kadencijų skaičių, Lietuvai rekomendavo EBPO.
Tačiau už Lietuvos atitiktį organizacijos rekomendacijoms tiek šalies stojimo į EBPO, tiek vėlesnių įvertinimu metu atsakingas EBPO vyresnysis politikos analitikas Danielas Blume’as Delfi patikino, kad „EBPO niekada nerekomendavo Lietuvos Vyriausybei taikyti ribojimų valstybės valdomų įmonių vadovų kadencijoms“.
Pataisų oponentų įsitikinimu, siūlomiems pakeitimams Lietuva dar nepribrendusi, nes savivaldybių ir valstybinėse įmonėse vis dar gajos nepotizmo, partinių paskyrimų praktikos.
Taip pat keliamos versijos, kad pakeitimai naudingi konservatoriams, kurie, nuogąstaudami dėl būsimų rinkimų rezultatų, siekia išlaikyti įtaką valstybiniame sektoriuje.
Pastabų pataisoms išsakė Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Tarnybos vertinimu, noras atsisakyti bendrovių vadovų kadencijų ribojimo ir atitinkami pakeitimai „gali turėti įtakos galimai neskaidriai valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų veiklai, nepotizmo praktikų įsigalėjimui, ilgą laiką (daugiau nei 10 metų) vadovaujančių vadovų ryšių su politikais atsirandančioms korupcijos rizikoms, ekonomiškai nenaudingų ir neskaidrių sandorių sudarymui“.
