Pozityvi žinutė yra
Laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ švietimo ekspertė, „Edu Vilnius“ direktorė Unė Kaunaitė teigė, jog rezultatai netenkina, bet jie bent jau rodo, kad nemaloniai nustebinę praėjusių metų matematikos brandos egzamino rezultatai galėjo būti laikini.
„Čia yra du vertinimo kriterijai. Vienas klausimas yra, ar mus kaip valstybę apskritai tenkina tokie rezultatai. Atsakymas, turbūt, yra ne. Apskritai manau, kad visada norėtųsi, kad neišlaikančiųjų nebūtų. Bet, aišku, iš kitos pusės reikia suprasti, kad visada yra procentai, kurie neišlaiko egzaminų.
Ir jeigu tai lyginame su praėjusių metų rezultatais, kai 35 procentai Lietuvoje neišlaikė egzamino, tai šie rezultatai yra gerokai panašesni į ankstesnių metų rezultatus. Tai vis dar nei vieno iš mūsų netenkintų ir norėtume, kad skaičius būtų mažesnis.
Bet tai bent jau nesignalizuoja, jog tai yra visuotinė, daugybės metų problema, o galbūt tik, kad turėjome tam tikrus metus, kai gal egzaminas buvo sudėtingesnis. Ir praėjusių metų karta buvo labiausiai nukentėjusi nuo karantino“, – laidoje kalbėjo švietimo ekspertė, „Edu Vilnius“ direktorė U. Kaunaitė.
Jos teigimu, yra akivaizdu, kad su matematikos mokymu reikia dirbti ir toliau, bet, kad „situacija nėra tokia tragiška yra pozityvi žinutė“.
Laidos pašnekovė teigė, jog pats geriausias būdas išsiaiškinti, kodėl bandomojo matematikos egzamino rezultatai yra kitokie, būtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai užsakyti tyrimą.
„Kad būtų iš tiesų moksliškai įvertinti skirtingi egzaminai, ar pavyzdžiui užduotys tikrai buvo vienodo sunkumo kiekvienais metais. Dėl jų yra diskutuojama, ekspertai tai turėtų įvertinti“, – pabrėžė laidos pašnekovė, švietimo ekspertė U. Kaunaitė.
Ji pabrėžė, jog tam tikras rezultatų šokinėjimas skirtingais metais nėra normalu.
„2020 ir 2022 metų (matematikos brandos egzaminų, aut. p.) rezultatai yra ryškiai prastesni nei kitų metų. Tam tikra tendencija prastėjimo yra nežymi, bet labiausiai ir išsišoka šie dveji metai. Ir praėjusių metų – labiausiai. Tai tikrai nėra normalu, kad yra toks šokinėjimas. Čia reikėtų įvertinti ir užduotis, nes turbūt, kad kartos taip tarpusavyje neturėtų skirtis“, – tikino U. Kaunaitė.
Sarafinas: bus tas pats, nes egzaminas neprognozuojamas
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas laidoje teigė, jog bandomojo matematikos egzaminas leido mokiniams ir jų tėvams kiek nusiraminti. Tačiau egzaminas, anot pašnekovo, vis tiek lieka neprognozuojamas.
„Visai gerai, kad jie yra atliekami, vaikams yra padedama susivokti, koks yra jų lygmuo, šeimoms padeda nusiraminti, bet pati kompozicija matematikos egzamino nesikeičia, arba neretai keičiasi į blogą pusę.
Turiu mintyje, kad užduotis kiekvienais metais yra kuriamos skirtingai, vis kuria naujos grupės, sunku jas palyginti. Egzaminas yra neprognozuojamas“, – teigė G. Sarafinas.
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius pabrėžė, jog nėra normalu, kad vienais metais mokinys gali gauti 50 taškų, o kitais, mokėdamas tą patį – tik 35.
„Tai yra skandalas, bet taip Lietuvoje yra. Bet nesutvarkyta ir šiemet bus, nes nėra pasiruošta, nes dar giliau nersime kitais metais į naują liūną, nes prasidės ir 11 klasėje 40 procentų egzamino bus vertinama, o 12 klasėje – 60 procentų, tai užduočių dar padaugės.
Tai yra nepasiruošta per visus galus. Tokiu atveju nepavydžiu nei vienuoliktokams, nei dvyliktokams. Pastariesiems nepavydžiu dar ir todėl, kad šiais metais net ir pamačius siaubingus praėjusių metų vasaros matematikos brandos egzamino rezultatus, nebuvo padarytos išvados.
Tik rugsėjo mėnesį buvo sukurta kažikokia darbo grupė, ji ten ilgai dirbo, iki vasario mėnesio, kai jau reikėjo padėti vaikams – bet jokios pagalbos nebuvo“, – pasakojo G. Sarafinas.
Jis teigė, kad jo manymu, šiemet įvyks tas pats, kas buvo ir pernai – „užduotys bus kuriamos neprognozuojamai“.
„Vaikai ateis ir iš naujo nustebs. Užduotys parengtos taip, kad vaikas būtų pagautas, jį specialiai nori sukirsti. Kodėl mes taip elgiamės su savo vaikais“, – laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ kalbėjo G. Sarafinas.
Profesorius: turime susitaikyti su tuo, ką turime
Vilniaus universiteto (VU) profesorius Rimas Norvaiša laidoje teigė, jog situacija kaip ir nesikeičia. Tačiau vienas svarbus pokytis, anot jo, jau įvyko. Tačiau visi žingsniai padaryti nebuvo.
„Bet noriu pasakyti, kad minėtame darbo grupės rezultate buvo pasiūlyta pakeisti matematikos mokymo tikslą į „ugdyti matematinį mąstymą“. Aš manau, kad toks tikslo formulavimas yra tam tikras pokytis. Jeigu mes bandysime įgyvendinti šį tikslą, tai manau, kad po daugelio metų, ateityje galėtume sakyti, kad mūsų matematikos mokymas pagerėjo.
Tačiau mes nepasinaudojame proga šiame bandomajame egzamine padaryti pirmąjį žingsnį ir vertinti matematinį mąstymą. Aš žiūriu į atsakymų lapą, jame yra surašyti atsakymų langeliai, yra vieta sprendimui, yra ir kelios užduotys, kurios prašo pagrindimo. O kodėl tik dvi užduotys prašo pagrindimo?
Kodėl negalėjome šiame egzamine paprašyti, kad vaikai visas užduotis pagrįstų? Tokiu būdu mes galėtume pratinti juos prie minties, kad matematika yra ne atsakymo paieška, bet pagrindimas“, – laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ sakė R. Norvaiša.
VU profesorius teigė, jog bėdų yra visose sferose, pradedant programa, baigiant mokytoju.
Jis dar pridūrė, jog greito kelio pakeisti sistemą nėra.
„Mes turime susitaikyti su tuo, ką mes turime. Mes dešimtmečius taip mokėme ir dabar gavome tą rezultatą. Antras dalykas – mes turėtume realią situaciją bandyti išsiaiškinti. O tai reiškia bandytume egzaminuose aiškintis, kokios yra tikros žinios, kokias jas turi vaikai“, – sakė VU profesorius R. Norvaiša.
Viceministras: reikia kantrybės
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ džiaugėsi, kad bandomajame matematikos egzamine dalyvavo nemenkas skaičius mokinių.
„Nes toks pasibandymas duoda ir patirties, pagerina tam tikrus įgūdžius. Matome, kad tų neišlaikiusiųjų riba yra mažesnė, lyginat su realiais brandos egzaminais. Manau, kad tai dar tikrai gali kisti nes jame nedalyvauja visi abiturientai, kurie dalyvaus valstybiniame matematikos brandos egzamine.
Dažniausiai dalyvauja tie, kuriems tikrai geriau sekasi. Ir tie rezultatai, tikėtina, gali būti įvairesni“, – kalbėjo viceministras.
Jo teigimu, pagal bandomojo egzamino rezultatus prognozuoti ir su tuo sieti būsimo matematikos egzamino rezultatus.
„Dar yra laiko tam tikrus dalykus sustiprinti ir akcentus susidėti. Noriu pabrėžti, kad matematika yra hierarchinis mokslas, kur tos žinios susideda. Ir matematikos reikia pradėti intensyviai mokytis ne paskutinėje gimnazijos klasėje ir ne paskutinį pusmetį. Tikėtina, kad tie mokiniai, kurie pasiekia geriausius rezultatus yra įdirbis ir rezultatas ne vienų metų“, – laidoje kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto viceministras R. Skaudžius.
Laidos pašnekovas pabrėžė, jog silpniau matematikos besimokantiems mokiniams dar karantino metu buvo skirtos papildomos priemonės.
Na, o VU profesoriaus R. Norvaišos paminėtas matematinis mąstymas yra ilgas procesas, sakė viceministras R. Skaudžius.
„Turi pasikeisti tiek mokymo metodai pačiose klasėse, tiek mokomoji medžiaga, patys patikrinimai. Tai yra ilgas procesas, link kurio pradėta keliauti“, – teigė laidos pašnekovas.
Jis pabrėžė, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija daro viską, kas yra įmanoma.
„Bet tas rezultatas nėra greitas. Tam reikia kantrybės, kad mes tą rezultatą pasiektume. (…) Bet visko mes turime siekti palaipsniui. Ir tie sprendimai, kurie yra dabar daromi, turės labai aiškų rezultatą ir aiškų poveikį net ne po dvejų metų, o gal po penkerių, septynerių, o gal ir dar daugiau“, – teigė R. Skaudžius.
Delfi primena, kad praėjusiais metais matematikos VBE Vilniuje neišlaikė 29 proc., o bendras šalies neišlaikiusiųjų skaičius siekė net 35 proc. Tiesa, 2021–aisiais neišlaikiusiųjų visoje Lietuvoje buvo 15,2 procentų.
Šį mėnesį laikyto bandomojo rezultatai gauti surinkus duomenis iš 135 šalies mokyklų, kuriose bandomąjį egzaminą laikė 5033 mokiniai. Mokinių darbus vertino mokytojai mokyklose pagal mokytojų ekspertų parengtą vertinimo instrukciją ir nuasmenintus duomenis perdavė „Edu Vilnius“.
„Edu Vilniaus“ analitikai, atlikę duomenų analizę kiekvienai mokyklai šią savaitę pateiks dvi ataskaitas. Pirmoje ataskaitoje kiekvienos mokyklos duomenys yra palyginami su bendrais bandomajame egzamine dalyvavusių ir duomenis pateikusių Vilniaus (arba šalies) mokyklų mokinių rezultatais.
Antra ataskaita sudarys galimybę pačioms mokykloms analizuoti kiekvieno mokinio bandomojo matematikos VBE rezultatus: balų skaičių bei surinktų taškų dalį pagal uždavinių sritis, rašoma pranešime.
Iš viso bandomajame egzamine buvo galima surinkti 60 taškų, kurie, kaip ir tikrame egzamine, perverčiami į 100 balų sistemą. Apibendrinus gautus duomenis galima matyti, jog Vilniaus balų vidurkis yra 40,3, o kitų Lietuvos mokyklų, be Vilniaus, vidurkis – 27,8 balo. 2022 metų matematikos VBE visos šalies vidurkis siekė 16,2 balo, o 2021–aisiais – 21,9 balo.
Bandomojo egzamino metu šimtukus tik Vilniaus mieste gavo 2,7 proc. ir 1,9 proc. visų laikiusiųjų. Palyginimui, 2022–aisiais Lietuvos šimtukininkų suskaičiuota 0,8 proc., kai 2021 m. šimtukus gavo 1,7 proc. egzaminą laikiusių kandidatų. Rezultatai ypatingai neišsiskiria, tačiau būtina pažymėti, jog bandomasis egzaminas orientavosi visų pirma į išlaikymo ribą, todėl šimtuką gauti buvo kiek lengviau nei tikrajame egzamine, o ypatingai suktų užduočių čia nebuvo.
Visą laidą „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ žiūrėkite čia:
