Lietuvoje viešinti Ch. Colonna portalui Delfi sutiko atsakyti į kelis interviu klausimus raštu. Juose Prancūzijos Europos ir užsienio reikalų ministrė akcentavo šalies ištikimybę sąjungininkėms, atsakė į klausimą apie šalies požiūrį į Rusiją ir pakomentavo Tarptautinio Baudžiamojo Teismo sprendimą išduoti arešto orderį Vladimirui Putinui dėl vaikų grobimo okupuotose Ukrainos teritorijose.
Ch. Colonna taip pat paaiškino, kodėl, jos manymu, derybos su Rusija šiuo metu neįmanomos ir atsakė į klausimą, kaip turėtų atrodyti Ukrainos pergalė.
– Koks jūsų vizito Lietuvoje tikslas?
– Pirmą kartą atvykstu kaip Europos ir užsienio reikalų ministrė, tačiau jau lankiausi Vilniuje būdama valstybės ministre Europos reikalams. Esu labai laiminga šiandien ir vėl būdama čia: Prancūzija ir Lietuva, mūsų partnerė ES ir NATO, yra labai artimos strateginiais klausimais. Šiomis dienomis mūsų santykiai, kaip niekad anksčiau, yra itin glaudūs – apie tai liudija Šiauliuose dislokuoti mūsų „Rafale“ naikintuvai bei pilotai, įpareigoti ginti Lietuvos ir Baltijos šalių oro erdvę, o taip pat – 2022 metų pabaigoje mūsų šalių gynybos ministrų pasirašyta sutartis, numatanti, jog Lietuva įsigis „Caesar“ savaeigių ratinių haubicų.
Mane priims ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, taip pat susitiksiu išsamioms diskusijoms su savo kolega Lietuvoje Gabrieliumi Landsbergiu. Mūsų pokalbių ašis – strateginiai ir europiniai klausimai: be abejo, nepaliaujama parama Ukrainai tiek, kiek reikės, kad Rusija patirtų karinį pralaimėjimą. Šiandien lankydamasi čia karo Ukrainoje kontekste, noriu dar kartą išreikšti mūsų solidarumą Lietuvai, visų pirma pagerbdama išskirtinį lietuvių solidarumą su Ukraina, tačiau taip pat atsižvelgdama ir į Baltarusijos kontekstą bei pastarųjų dienų neraminančius įvykius.
Taip pat kalbėsimės ir Europos suvereniteto darbotvarkės klausimais, siekiant tvirtesnės Europos, apie pasirengimą liepos mėnesį Lietuvoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, kuriame dalyvaus ir Prancūzijos prezidentas. Kaip artimos sąjungininkės, manau, aptarsimei ir kitus klausimus – turiu minty Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną, santykius su Kinija arba su Iranu. Temų nestigs.
Jau nekalbant apie 2009 m. mūsų šalių pasirašytą strateginės partnerystės susitarimą, mūsų santykiai su Lietuva ženkliai sutvirtėjo, įskaitant ekonominę, švietimo ir kultūros sritis. Praėjusį gruodį mūsų šalys paminėjo diplomatinių santykių šimtmetį. 2024 m. Prancūzijoje vyks Lietuvos kultūros sezonas,o Lietuvoje ataidės jo „prancūziški atgarsiai“. Tai bus šventiška, reikšminga ir laukiama mūsų dvišalių santykių akimirka. Šiandien manau, jog mūsų santykiai dar niekada nebuvo tokie gyvybingi, apie tai byloja gausus dvišalių vizitų skaičius: 2020 m. Vilniuje lankėsi Prancūzijos prezidentas, prieš metus Paryžiuje lankėsi prezidentas Gitanas Nausėda, o Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė lankėsi praėjusių metų spalį.
Be jau paminėtų dalykų, siekiant pabrėžti mūsų kaip sąjungininkių bendradarbiavimą, rytoj lankysiu Šiaulių aviacijos bazę – joje prancūzų kariai ir mūsų Rafale naikintuvai baigia Baltijos šalių organizuojamos NATO oro policijos misijos vykdymo laiką. Beje, kitas Prancūzijos karių kontingentas sugrįš į Lietuvą jau šių metų gruodžio mėnesį naujai misijai. Savo veiksmais šie patruliai, kartu su mūsų kolegomis lenkais, prisidėjo sustiprinant aljanso rytinio flango apsaugą. Jie liudija Prancūzijos solidarumą su Lietuva. Tai ryškus mūsų ryžto ginti Rusijos grėsmės akivaizdoje NATO sąjungininkus ženklas.
Galiausiai savo vizito metu noriu pabendrauti ir su Vilniaus universiteto studentais, nes yra ypatingai svarbu dalytis mūsų bendrais interesais ir su jaunąją karta
Suvokiant, jog šiomis dienomis Baltarusijos matmuo yra pamatinis, susitiksiu su šios šalies demokratinių jėgų atstove Sviatlana Cichanouskaja, kad dar kartą išreikščiau Prancūzijos paramą jos kovoje už demokratiją ir taiką. Susitiksime, beje, jau trečią kartą.
– Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ne kartą yra pareiškęs, jog karą Ukrainoje reikia baigti derybų keliu. Jis pats dažnai buvo kritikuotas dėl pokalbių su Vladimiru Putinu. Vis dėlto jūsų prezidentas paskelbė ketinąs atimti iš V. Putino aukščiausią Prancūzijos apdovanojimą – Garbės legiono Didįjį kryžių, kurį buvo jam įteikęs, – ir tik laukiąs „tinkamo momento“. Ar Prancūzijos laikysena dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą keičiasi? Jei taip, kuria linkme?
– Dėl jūsų paminėto Garbės legiono Didžiojo kryžiaus, kuris V. Putinui buvo įteiktas 2006 m., atėmimo prezidentas pasisakė labai aiškiai, nurodydamas, jog jokiu atveju nejaučia vidinio draudimo priimti tokį simbolišką ir itin svarų sprendimą.
Manau, jog Prancūzijos laikysena šiame konflikte visuomet, nuo pat jo pradžios, išliko nepakitusi. Tai pakartojo ir Respublikos Prezidentas šių metų vasarį: yra užpuolikas – Putino Rusija ir užpultasis – Ukraina ir šios šalies žmonės. Čia priminčiau, jog ES pirmąjį 2022 m. pusmetį pirmininkavusi Prancūzija nuo pat pirmųjų konflikto dienų ryžtingai veikė, kad būtų duotas tvirtas, vieningas ir skubus ES atsakas Rusijos karui Ukrainoje – išskirčiau patvirtintus septynis pirmuosius sankcijų rinkinius Rusijai ir kandidatės statuso suteikimą Ukrainai.
Yra visiškai aišku, jog šiandien ne metas dialogui, nes Rusija ir toliau kariauja, pasirinkdama tai daryti dar aršiau bei vykdydama karo nusikaltimus. Šiandien pirmenybė teikiama paramos Ukrainai, ypač mūsų karinio rėmimo, stiprinimui, kad padėtume Ukrainos žmonėms ir kariuomenei priešintis.
Prezidentas tai pasakė: remsime Ukrainą tol, kol tai bus reikalinga. Kitame etape galima bus galvoti apie derybas ukrainiečių pasirinktu metu ir pasirinktomis sąlygomis. Toks dialogo etapas yra numatytas paskutiniame prezidento Zelenskio pasiūlyto taikos plano punkte.
Tad Prancūzijos prioritetas šiandien, lygiai kaip ir nuo pat karo pradžios, – padėti Ukrainai kariniu būdu įveikti Rusijos agresiją, nes tai vienintelis kelias sugrąžinti teisingą ir tvarią taiką.
– Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) paskelbė, jog yra išduotas arešto orderis V. Putinui dėl vaikų grobimo Ukrainos okupuotuose regionuose. Ar, jūsų manymu, yra realu tikėtis, kad karo nusikaltimus vykdę asmenys atsidurs kaltinamųjų suole?
– Be teisingumo nebus taikos. Todėl šis Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimas yra ypatingai svarbus, nes tai reiškia, jog nė vienas atsakingas už karo nusikaltimus ar nusikaltimus žmoniškumui negali manyti išvengsiąs teisingumo. Šis pirmasis sprendimas patraukti baudžiamojon atsakomybėn turėtų priversti tam tikrą skaičių sprendimų priėmėjų susimąstyti apie jų veiksmų pasekmes ir dėl to pakeisti įvykių eigą. Jau pats faktas, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas nusprendžia išduoti arešto orderį dėl tokių nusikaltimų rodo esant tam tikrą tarptautinę tvarką, grindžiamą taisyklėmis, ir kad dėl pastarųjų laikymosi tarptautinė bendruomenė deda pastangas. Tai yra svarbu, jei nenorime, kad būtų manoma, jog vykdant tokius dalykus nebus pasekmių, ir dar todėl, kad tai yra įspėjimas visoms karo nusikaltimų grandinės grandims.
Siekiant teisingumo, reikia greta surinkti įvykdytų nusikaltimų įrodymus. Šis preciziškas tarptautinių teisingumo instancijų darbas yra būtinas. Pavyzdžiui, vaikų grobimai ir deportacijos kelia pasibaisėjimą, ir jie turi būti dokumentuoti. Mes juos garsiai pasmerkėme, ir aš pati, o Rusija Ukrainoje diena iš dienos vykdo nesuvokiamus žiaurumus.
Dėl šios priežasties Prancūzija, kaip ir Lietuva, materialiai bei žmogiškais ištekliais remia nepriklausomą Tarptautinį baudžiamąjį teismą, siųsdama ir darbuotojus, kad šie vietoje rinktų nusikaltimų įrodymus. Praėjusių metų rugsėjo 22 d. turėjau garbės pirmininkauti specialiajam JT Saugumo tarybos posėdžiui, kuris buvo skirtas kovai su Ukrainoje įvykdytų nusikaltimų nebaudžiamumu, į kurį buvo pakviestas ir TBT generalinis prokuroras Karimas Khanas.
– Kaip Prancūzija įsivaizduoja Ukrainos pergalę? Kokia yra ta formulė?
– Pirmiausia reikia, kad Ukraina laimėtų šį karą, atgautų pilną suverenitetą, ir kad rusų kariuomenė pasitrauktų, kaip to vėl pareikalavo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja šių metų vasario 23 d. Dėl to ir vyksta kova – visų pirma dėl Ukrainos suvereniteto ir nepriklausomybės, tačiau taip pat dėl visos ES saugumo, ir dėl mūsų tarptautinės tvarkos stabilumo.
Tam tikslui šiandien reikia, kad mes stiprintume ir skubintume mūsų karinę paramą. Kaip ne kartą sakė mūsų prezidentas, Prancūzija atliepia Ukrainos vadovybės, su kuria palaiko nuolatinį ryšį, išsakytus poreikius. Šiandien Ukrainai visų pirma reikia amunicijos, kad galėtų atremti rusų masinį puolimą, kai per dieną paleidžiama iki 10 000 artilerijos sviedinių. Toks yra ukrainiečių prašymas mums. Praėjusią savaitę Europos Sąjunga šiuo požiūriu priėmė labai svarbų sprendimą, kuriuo siekiama per metus Ukrainai perduoti 1 mln. artilerijos amunicijos vienetų. Savo ruožtu Prancūzija, be lengvųjų tankų ir „Caesar“ haubicų, tiekia Ukrainai priešlėktuvinę gynybą, šaudmenis ir techninę priežiūrą.
Taip pat turime visi drauge savo paramą numatyti ilgalaikėje perspektyvoje. Viena vertus, turime išlikti vieningi, tai – esminis dalykas, taip pat išsaugoti pajėgumą vėl masiškai investuoti į savo gynybą. Tad mes, ES narės, turime žiūrėti, kaip galėtume gaminti daugiau ir greičiau.
Štai tuomet padėsime Ukrainai pakeisti galios santykį ir įveikti Rusijos agresiją.
