Tokią Atmintinų dienų įstatymo pataisą įregistravusi parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad taip siekiama tinkamai paminėti Lietuvos moterų indėlį į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ir nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimą. Šia iniciatyva siekiama suteikti galimybę diskutuoti apie įvairias žmogaus teisių problemas, susijusias su lytimi, socialine padėtimi, negalia, etnine tapatybe, amžiumi, religija, seksualine orientacija. Taip pat siekiama skatinti tokių konstitucinių vertybių kaip lygiateisiškumas ir nediskriminavimo principas apmąstymą bei įgyvendinimą.
Vasario 17 d. siūloma minėti Nacionalinę emancipacijos dieną, nes 1918 m. vasario 17 d. įvyko pirmoji protesto akcija nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje. Protestu reikalauta pripažinti moterų indėlį, atkuriant Lietuvos valstybę, ir įtraukti moteris į Lietuvos Tarybą, kurioje buvo atstovaujama tik viena lytis – vyrai. Istorikės prof. Virginijos Jurėnienės duomenimis, vėliau protesto akciją lydėjo ir peticija Lietuvos Tarybai.
Anot dokumento aiškinamojo rašto, po 1918 m. vasario 17-ąją surengtos protesto akcijos, organizuotas ir moterų į Lietuvos Tarybos įtraukimą remiančių parašų rinkimas. Nors Tarybos sudėties pakeisti nepavyko, 1918 m. lapkritį Laikinojoje Konstitucijoje moterims įtvirtinta rinkimų teisė. Taip aktyvių moterų – Felicijos Bortkevičienės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Magdalenos Draugelytės-Galdikienės, Emilijos Gvildienės, Liudos Purienės ir kt. – dėka Lietuva atsidūrė tarp pirmųjų šalių Europoje, sulyginusių vyrų ir moterų balsavimo teises.
Vasario 17 d. kaip Nacionalinė emancipacijos diena Lietuvoje neformaliai minima jau aštuonerius metus. Dienos minėjimas kildinamas iš 2016 m. vasario 17 dieną įvykusios konferencijos „Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje“. Per šį laikotarpį organizuotos konferencijos-diskusijos, parodos, performansai, filmų peržiūros ir kt.
Dokumento aiškinamajame rašte nurodoma, kad Seimui priimti Atmintinų dienų įstatymo pataisas pasiūlė Nacionalinės emancipacijos dienos organizatorės: dr. Natalija Arlauskaitė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė; dr. Dovilė Jakniūnaitė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė; dr. Margarita Jankauskaitė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė; Jūratė Juškaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė; dr. Laima Kreivytė, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja, parodų kuratorė; dr. Rasa Navickaitė, Vienos universiteto tyrimų platformos „Transformacijos ir Rytų Europa“ mokslo darbuotoja; Indrė Širvinskaitė, įtraukiojo švietimo ekspertė.
Šiuo metu teisės aktuose Nacionalinė emancipacijos diena kaip atmintina diena nereglamentuota.
