Linkevičius: teko perkalbėti skeptikus
Buvęs ambasadorius NATO Linas Linkevičius Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ prisiminė, jog Lietuvos kelias į aljansą nebuvo lengvas.
„Tada buvo toks bendras supratimas, kad karas yra blogis, ginklai yra blogis, kad žinios yra gėris. Kas galėtų su tuo ginčytis? Bet net didžiausias pacifistas grėsmės atveju nori būti apgintas. Kas tą tada padarys?
Mūsų šalyje diskusija vyko nuo pat pradžių. Ir kiek pamenu, tai pirmos diskusijos parlamente buvo apie neutralumą, neutralitetą. Nes visi dar prisiminė mūsų karius Sovietinėje kariuomenėje, kurie būdavo siunčiami į Afganistaną, kiek iš jų negrįžo. Niekas nenorėjo tokių dalykų“, – prisiminė Žinių radijo pašnekovas L. Linkevičius.
Jis teigė, jog po ilgų diskusijų buvo suvokta, kad Lietuva būdama tokioje geografinėje ir politinėje situacijoje viena garantuoti savo saugumo negali.
„Po kurio laiko atsirado toks bendras sutarimas, kad mums tiesiog nėra kito pasirinkimo“, – tikino buvęs užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.
Jis prisiminė, jog tuometinis Lietuvos bandymas „brautis“ į stipriausią pasaulio gynybinį aljansą buvo net įžūlus, įvertinus to laiko šalies kariuomenės situaciją.
L. Linkevičius Žinių radijo eteryje sakė, kad jam 2000 metais privačiuose pokalbiuose buvo sakoma, kad Lietuva simpatiška, laisvės kova čia buvo įspūdinga, bet niekada NATO nariais netapsite.
„Tokia buvo mūsų motyvacija. Reikėjo daug padaryti ir dar daugiau, kad įtikintume skeptikus, kad kažkokiu būdu atsirastų tas konsensusas. Ir kad mes būtume 2002 metais Prahoje į NATO pakviesti. Lemiamą vaidmenį, manau, čia suvaidino JAV. Kai JAV apsisprendė po 2001 metų rugsėjo 11–osios įvykių, (…) kad nepaisant šalių dydžio, jiems svarbios visos demokratijos, kurios išpažįsta tas pačias vertybes, jais galima pasikliauti“, – kalbėjo buvęs užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.
Žinių radijo pašnekovas dar pridūrė, jog po to, kai 2002 metais tuometis JAV prezidentas Georgas W. Bushas lankėsi Lietuvoje ir pasakė garsiąją kalbą, „nuo tada tik buvome pradėti rimtai traktuoti kaip būsimi nariai“.
„Visi aljanso nariai yra apginami“
Buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ savo ruožtu teigė, jog narystė NATO nėra duotybė.
„Bet taip, mes jau 19 metų esame NATO. Iki tol dešimt metų buvo eita per įvairias Vyriausybes, nesvarbu, koks politinis spektras, išlaikyta ta kryptis. Tai man kelia susižavėjimą, kad mes sugebėjome dar prieš 2001 metų rugsėjo 11–osios teroro aktus. (…)
O nesaugumo pasaulyje yra pilna, jo turbūt tik daugės. Bet įsipareigojimas NATO ir NATO įsipareigojimas toms šalims yra dvipusis. Turime patys investuoti į savo pajėgas, demokratinę kontrolę kariuomenės – tai vienas didžiausių filosofinių iššūkių“, – laidoje kalbėjo buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas G. Jeglinskas.
Žinių radijo eteryje G. Jeglinskas dalijosi ir savo asmenine nuomone, kad NATO pergalės kare su Rusija atveju Ukrainos nepriimti į aljansą negalės. Į NATO, anot jo, nori ir kitos šalys, nes atgrasymo skėtis veikia.
„Aljanso nariai visada yra apginami. Manau, kad tai nesaugiame pasaulyje labai aktyvuoja. Manau, kad Švedija ir Suomija nėra paskutinės narės, kurios taps aljanso narėmis. Svarbiausia ir toliau išlaikyti aktualų aljansą“, – kalbėjo Žinių radijo pašnekovas G. Jeglinskas.
„Iššūkių turime“
Buvęs užsienio reikalų ministras L. Linkevičius tikino, jog kalbėti apie išlaidų gynybai didinimą yra privalu, tačiau kartu reikėtų galvoti ir apie lėšų panaudojimo efektyvumą.
„Jeigu šalis naudos tai pagal savo nacionalinius interesus, bet ne kolektyviniam veiksmui, neužpildant tų spragų, kurios yra, vėl bus negerai. Mes čia turime daug iššūkių ir apie tai turime labai rimtai kalbėti“, – pabrėžė Žinių radijo laidos „Atviras pokalbis“ pašnekovas L. Linkevičius.
Buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas G. Jeglinskas dar pridūrė, jog kai kurios NATO šalys nuo pat pradžios neįgyvendina rekomenduojamo dydžio gynybos plėtimo.
Jeigu Ukraina pralaimės Rusijos Federacijai, Lenkija bus priversta pati įsitraukti į karą, pareiškė Lenkijos ambasadorius Prancūzijoje Janas Emerykas Rosciszewskis.
G. Jeglinskas gyrė Lenkiją už rodomą pavyzdį, bet abejojo, jog Lenkija viena galėtų įsitraukti į karinius veiksmus.
„Tai karinė prasme auganti valstybė, kuri nebijo duoti tokius pareiškimus. Ar tai vyktų – čia jau yra kitas klausimas. Ar jie eitų vieni, čia turbūt yra kalbama apie viso NATO įsitraukimą, daug politinių aspektų yra.
Bet tai, kad jie leidžia sau taip pasakyti rodo, kad jie yra pakankamai pasitikintys. Manau, kad ir komunikacinis efektas yra. Bet galiausiai sunku įsivaizduoti, kad viena Lenkija įsijungtų į tokią kovą. Manau, kad čia kalba turėtų eiti apie kažkokį sąjungininkų koalicijos sudarymą“, – Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ teigė buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas G. Jeglinskas.
Žinių radijo pašnekovas G. Jeglinskas dar pridūrė, jog Lenkija, investuodama į gynybą tokiais dideliais tempais, tampa pavyzdžiu ne tik mūsų flange, bet ir visoje Vakarų Europoje.
