Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektas, kuriuo numatoma įtvirtinti konkrečias sankcijas dėl karinės agresijos prieš Ukrainą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, Seime jau yra praėjęs svarstymo stadiją, trečiadienį jį aptarė Seimo NSGK.
Parlamentarai bendru sutarimu pritarė komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno siūlymui, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečių teisė į Lietuvos teritoriją įvežti ar iš jos išvežti grynuosius pinigus – Ukrainos grivinas būtų sustabdoma.
Parlamentarai taip pat bendrai palaikė Seimo Laisvės frakcijos siūlymą leisti platesniam ratui Rusijos piliečių Lietuvoje įsigyti nekilnojamąjį turtą, tai yra tiems, kurie turi leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje, ar kai nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą įgyjama paveldėjimo būdu.
Visiems kitiems Rusijos piliečiams ir jų įteigtiems ar kontroliuojamiems juridiniams asmenims teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą siūloma sustabdyti.
NSGK nariai taip pat bendru sutarimo palaikė Seimo valstiečio Jono Jaručio siūlymą, kad į Baltarusijos piliečius nukreiptas ribojimas išduoti leidimus jiems laikinai gyventi Lietuvoje būtų nukeliamas ir įsigaliotų tik nuo liepos 1 dienos.
„Čia susiję su verslu. Baltarusijos piliečiai sudaro daugiau kaip 50 proc. mūsų tolimųjų reisų vairuotojų. Kai kurie, jau ne vienas tūkstantis, stovi, laukia eilėje, lanko tam tikrus kursus, kad galėtų dirbti Europos Sąjungoje ir Lietuvoje tais vairuotojais. Tai būtų pakankamai didelė našta ir problema transporto sektoriui, kuriame ir taip trūksta <...> vairuotojų“, – kalbėjo J. Jarutis.
Žalimas: užmojai dėl pilietybės pertekliniai
Daugiausia diskusijų komitete kilo dėl užmojo stabdyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų ir sprendimų dėl Lietuvos pilietybės priėmimą.
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas aiškino, kad tokia nuostata būtų perteklinė.
„Kas link pilietybės, tai tik atkreipiu dėmesį, kad man toks įspūdis, kad klausimas pas jus yra neparengtas, nes Konstitucinis Teismas yra labai plačiai išaiškinęs pilietybės suteikimą natūralizacijos tvarka. Paskutinis iš tų išaiškinimų, berods, buvo 2013 metų, – ir dėl natūralizacijos, ir dėl teikimo išimties tvarka. Ir ten yra labai aiškiai pasakyta, kad šiaip jau Lietuvos valstybė niekam neprivalo teikti pilietybės.
Kiekvienu individualiu atveju turi būti įvertinta tai, ką jūs ruošiatės rašyti įstatyme, tai yra grėsmės nacionaliniam saugumui buvimas, nebuvimas, ir prezidentas turi diskreciją, įvertinęs, kad pilietybės suteikimas prieštarautų Lietuvos valstybės nacionaliniams interesams, tiesiog tos pilietybės nesuteikti. Žinant visa tai, man toks įspūdis, kad apskritai ši įstatymo nuostata yra perteklinė ir visiškai nebūtina“, – sakė jis.
„Aš apskritai nematau reikalo priiminėti tokių nuostatų, kurios kelia tokį rezonansą. Tai yra iš tiesų politinės diskrecijos klausimas ir kiekvienu individualiu atveju įvertinus ir būtų nuspręsta, ar vertas asmuo pilietybės, ar ne, turint omeny, kad natūralizacijos sąlygos pas mus ir taip yra pakankamai griežtos.
Aš tikrai nemanau, kad čia būtina specialiai rašyti, ar reikia įvertinti grėsmę nacionaliniam saugumui, nes tas ir taip aišku, 2013 metais taip yra išaiškinta Konstitucija“, – pridūrė D. Žalimas.
Komiteto nariai į pastabas neatsižvelgė
Su šiais argumentais teigė sutinkanti ir į diskusiją įsitraukusi užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė. Ji pažymėjo, kad klausimo, susijusio su Baltarusijos ir Rusijos piliečiams suteikiama Lietuvos pilietybe, mastas yra menkas.
„Vyriausybė siūlė nedėti šitos nuostatos į įstatymą. Tik norėčiau kolegoms pasakyti, kokią problemą šiuo metu sprendžiame: natūralizacijos būdu [Lietuvos pilietybė] praėjusiais metais buvo suteikta 16 Baltarusijos piliečių ir 29 Rusijos piliečiams, o atstatymas lietuviui protėviui – 6 Baltarusijos piliečiai ir 17 Rusijos piliečių. Realiai mes, mūsų įstaigos, pareigūnai, politikai ir šalies vadovai turi diskreciją šitą klausimą spręsti, ir mes sprendžiam kelių vienetų, kelių žmonių klausimą, kuris tikrai nežinau, ar vertas reguliavimo. Mes nesam tikri, ar tai atitinka visas mūsų egzistuojančias teisės nuostatas“, – reiškė abejones viceministrė.
Nepaisant šių pastabų, komiteto nariai balsų dauguma pritarė L. Kasčiūno siūlymui, kad ribojimai suteikiant ar prašant Lietuvos pilietybės Rusijos ir Baltarusijos piliečiams išliktų. Tiesa, atsirastų daugiau išimčių.
Dabar siūloma sustabdyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų ir sprendimų dėl Lietuvos pilietybės priėmimą, išskyrus atvejus, kai:
- asmuo atitinka Lietuvos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka reikalavimus ir yra gauta informacija, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarkai;
- asmuo turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę pagal atitinkamus Pilietybės įstatymo straipsnius ir yra gauta informacija, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarkai;
- prašymas pateikiamas dėl Lietuvos pilietybės atsisakymo arba kai sprendimas priimamas dėl Lietuvos pilietybės netekimo atsisakius Lietuvos pilietybės ar įgijus kitos valstybės pilietybę.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai, su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen priešakyje, siūlė atskirai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nesiimti taikyti ribojimų dėl Lietuvos pilietybės suteikimo. Tačiau tokį siūlymą palaikė tik NSGK narių mažuma, jis atmestas.
Visuomenėje daug pasipiktinimo kilo dėl siūlymo stabdyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų dėl e. rezidento statuso suteikimą, taip pat – e. rezidento statusą jau turinčių piliečių elektroninės atpažinties sertifikatų bei elektroninio parašo sertifikatų galiojimą.
Tačiau, atsižvelgus į tai, kad ribojimas aktualus tik tiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kurie nori naudotis paslaugomis nuotoliu ir yra užsienyje, jis paliktas.
Rusijos pilietė: nematau, kodėl turėčiau būti baudžiama
Dar posėdžio pradžioje komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas pažymėjo, kad svarstomi ribojimai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams sukėlė didelį ažiotažą, komitetas gavo apie 60 suinteresuotų pusių raštų.
Tą paliudijo ir į diskusiją įsitraukusi Lietuvoje gyvenanti Rusijos pilietė Vladislava Sokolova pabrėžusi, kad internetinę peticiją dėl ribojimų koregavimo yra pasirašę daugiau kaip 1,7 tūkst. žmonių.
Gyventoja panoro papasakoti savo istoriją: „Kadangi aš matau, kad čia viskas labai greitai vyksta, tai aš jau papasakosiu savo istoriją.“
L. Kasčiūnas pažymėjo, kad NSGK mėgsta istorijas, bet paprašė pasakoti trumpai.
„Aš į Lietuvą atvykau dar neprasidėjus Krymui, pragyvenau 11 metų, mokiausių lietuvių mokykloje ir jau nebeatsimenu Rusijos. Man Lietuva kaip namai, čia jaučiuosi komfortiškai ir saugiai. Ir taip jaučiausi iki tol, kol nepradėjo svarstyti šio klausimo. Dabar bandau įsigyti pilietybę, nes dėl mano pilietybės kyla labai daug blogybių“, – dėstė V. Sokolova.
Gyventoja pasakojo, kad atsidaryti banko sąskaitą jai truko keturis mėnesius, o mamai, kuri taip pat Rusijos pilietė, daug sunkiau susirasti darbą.
„Aš jau noriu gyventi čia savarankiškai, planuoju gyventi Lietuvoje, ir jei šitas įstatymas be pataisų įsigalios, aš net negalėsiu įsigyti būsto, nors aš niekaip neprasikaltau, ir kai prasidėjo karas Ukrainoje, savanoriavau „Maisto banke“ Ukrainai ir dar padėdavau mamai, ir dar vienai pažįstamai vesti meno terapiją atvykusioms ukrainietėms ir jų vaikams.
Atvykau šešerių metų, tada dar negalėjau balsuoti už Putiną ir nematau, kodėl turėčiau būti nubausta už nusikaltimus, kurių neatlikau“, – kalbėjo Rusijos pilietė ir toliau pasakojo apie procesus Rusijoje.
Kasčiūnas: mažiau galvokim apie save, daugiau – apie Ukrainą
L. Kasčiūnas padėkojo už pasisakymą, bet tuo pačiu pabrėžė, kad po pataisymų komitete gyventojai problemų esą nebeliks – nei dėl būsto įsigijimo, nei dėl pilietybės.
„Bet lygiai taip pat, gerbiama Vladislava, man skambina ukrainiečiai ir klausia labai paprasto dalyko, kodėl mūsų butus, namus, civilinius objektus, mokyklas, ligonines – 400 ligoninių yra susprogdinta Ukrainoje – bombarduoja Rusija, o jos piliečiai laisvai gali pirkti nuosavybę Lietuvoje ir visoje Europoje. Noriu, kad kartais jūs sau užduotumėt ir šitą klausimą. Tik tiek. Aš čia ne jums taikau, miela Vladislava, taikau bendrai <...>.
Tai nėra vien Putino karas, tai yra Rusijos karas ir tai reikia suprasti. Iki šiol mes nė vienos įšaldytos jachtos Europoje neperdavėm, nė vieno įšaldyto oligarcho turto nesugebėjom konfiskuoti ir perduoti. Apie ką mes kalbam, miela Vladislava. Noriu pasakyti, kad yra abipusis ryšys“, – sureagavo parlamentaras.
L. Kasčiūnas aiškino, kad ribojimai nėra taikomi konkrečiai į pilietę. Pasak politiko, jais siekiama užtikrinti tam tikras vertybes ir nacionalinį saugumą.
„Ir dabar, ką mes priėmėm, yra visiškai jums leidžia – toliau žalia šviesa – daryti viską, kurti ateitį Lietuvoje. Suprantat? Kurti ateitį Lietuvoje. Va, ir viskas – tai, kas šiandien buvo priimta. Tą ir noriu akcentuoti, suprantat?
Nes jeigu kalbame apie aukas šiandien, aukos yra Ukrainoje. Mielieji, būkit geri... Tą truputėlį galvokim kartas nuo karto kalbėdami vien apie save. Galvokim apie Ukrainą – miršta žmonės, žūsta žmonės, genocidas, teroras, o po to aš girdžiu jūsų puslapiuose, kad jūs čia šitas pataisas etniniam valymui prilyginat? Apie ką jūs kalbat, mielieji. Tai gal į Ukrainą važiuojam pasižiūrėt“, – pakeltu tonu kalbėjo L. Kasčiūnas ir nutraukė diskusiją – daugiau kalbėti V. Sokolovai nebeleido.
