Jos teigimu, ilgametės tendencijos pradėjo keistis prieš kurį laiką.
„Jau trejus metus iš eilės yra stebimas taip ilgai lauktas pokytis – kada lietuvių į šalį sugrįžo daugiau, nei jų išvyko. Tai, tarkime, pernai išvyko daugiau nei 14 tūkstančių Lietuvos piliečių ir grįžo šiek tiek 1600 daugiau. Tai yra labai smagios žinios“, – sakė I. Jankauskaitė–Činčė.
Migracijos informacijos centro koordinatorė tikino, jog dvigubai daugiau piliečių į Lietuvą parvyksta iš Airijos ir Jungtinės Karalystės.
„Tam yra dvejopos priežastys. Viena vertus, kalbant apie tai, kas vyko Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, yra visai, kas kito nuo to, kas vyksta Lietuvoje.
Kalbant apie Jungtinę Karalystę, tai mes prieš savaitę lankėmės Dubline ir Anglijoje. Ir stebime tokius skirtingus pokyčius. Jungtinėje Karalystėje įvyko Brexit, todėl dabar daug sunkiau lietuviams yra gauti darbo vizą, tam reikia mokėti anglų kalbą B1 lygmeniu, taip pat studentams sunkesnis finansavimas.
O kalbant apie Airiją, ką mes girdime iš ten gyvenančių lietuvių, tai nepaprastai išaugo pragyvenimo lygis. Jeigu lietuviai galvoja, kad mes vieni kentėjome nuo COVID–19, karo Ukrainoje pasekmių ir infliacijos – tai yra netiesa. Tai patiria visas pasaulis. Ir Airijoje ypač būsto kainos išaugo nepaprastai daug. Tai atsiranda tokie kaštai, kurie jau ne taip stipriai ir skiriasi nuo Lietuvos“, – LNK vidudienio žiniose kalbėjo Migracijos informacijos centro koordinatorė I. Jankauskaitė–Činčė.
Jos teigimu, žmonės atsižvelgia į savo atlyginimą, gyvenimą svetur, kiek ten išleidžia. Ir tada atsiranda svarbus moralinis aspektas, kurį fiksuoja ir tyrimai.
„Lietuviai nori gyventi arčiau savo šaknų, šeimos, artimųjų“, – teigė LNK vidudienio žinių pašnekovė I. Jankauskaitė–Činčė.
Į Lietuvą grįžtančių asmenų statistika pateikė ir netikėtumų – į Lietuvą pernai grįžo dvigubai daugiau vyrų nei moterų.
„Mes matome tendenciją, kad grįžta asmenys nuo 25 iki 30 metų, tai yra didžiausia grupė grįžtančiųjų. Kai žmonės kreipiasi į „Renkuosi Lietuvą“, nes mes teikiame nemokamas konsultacijas, jie klausia, o ką daryti su vaikais, nes grįžtame su jais, arba su sutuoktiniais užsieniečiais.
Mes manome, kad tai galima sieti su tuo, jog kada reikia grįžti, jie galvoja apie tai, ar vaikai reintegruosis į Lietuvą, kaip sėkmingai. Ir tai dažniausiai yra mokyklinis amžius. (…)
dažna baimė – kaip greitai rasiu darbą. Todėl mes visada skatiname iš anksto pasidomėti darbo rinka, ypač, jei tai yra aukštos kvalifikacijos darbas ir ar Lietuva iš viso siūlo tokias pozicijas, kokiuose miestuose ir visą kitą“, – kalbėjo LNK vidudienio žinių pašnekovė.
Migracijos informacijos centro koordinatorė I. Jankauskaitė–Činčė teigė, jog į Lietuvą grįžtantiems klausimų taip pat kyla dėl kitoje šalyje sukauptos pensijos ir darbo stažo.
Visą LNK vidudienio žinių pokalbį žiūrėkite čia:
