„Esame dėkingi Lietuvai už visokeriopą paramą, tvirtą solidarumą ir tikėjimą bendra pergale prieš agresorių. Tęstinė ilgalaikė karinė ir ekonominė pagalba Ukrainai, įskaitant sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pratęsimą, yra labai svarbus veiksnys Ukrainai kovojant su Rusijos agresija. Tik Ukrainos pergalė apsaugos mūsų bendras vertybes – laisvę, demokratiją ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką“, – akcentuojama Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatų kreipimesi į Seimą.
Paramos laiške taip pat išsakomas palaikymas Lietuvos Seime svarstomam įstatymų pataisų paketui, kuriuo siekiama sugriežtinti bausmes už tarptautinių ir nacionalinių sankcijų pažeidimus bei taikyti ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
„Perkėlus apribojimus į atskirą įstatymą, būtų sukurtas nacionalinis sankcijų režimas, kuris užtikrintų teisinį aiškumą“, – rašoma dokumente.
„Norime išreikšti paramą šiam paketui, taip pat ir kitoms siūlomoms ribojančioms priemonėms, įskaitant laikiną rusų ir baltarusių prašymų dėl Lietuvos pilietybės priėmimo ir sprendimų dėl Lietuvos pilietybės suteikimo priėmimo sustabdymą, rusų ir jų įsteigtų ar kontroliuojamų juridinių asmenų teisės nuosavybės teise įsigyti Lietuvos teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą laikiną sustabdymą“, – taip pat akcentuojama laiške.
L. Kasčiūnas: priėmę nacionalines sankcijas taptume savotišku ledlaužiu Europos Sąjungoje
Savo ruožtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas džiaugiasi Ukrainos Aukščiausiosios Rados parlamentarų išsakyta parama. Jis viliasi, kad pavyks priimti nacionalinių sankcijų mechanizmą ir Lietuva taps pavyzdžiu ir kitoms Europos Sąjungos šalims.
„Jie pritaria, kad mes bendrai kuriame nacionalinių sankcijų mechanizmą, kas yra be galo svarbu. Yra europinės sankcijos, bet yra ir tai, ką turime padaryti nacionaliniu lygiu. Ir jie mato tai kaip pavyzdį kitiems“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
„Kokias sukursime čia ribojamas priemones, tai bus galima po to agituoti ir Europos Sąjungos kitas šalis tą patį padaryti. Tai būtume savotiški ledlaužiai ir tai irgi ukrainiečiams akivaizdžiai yra svarbu. Tai jų teiginys labai paprastas“, – taip pat pažymėjo jis.
NSGK pirmininkas džiaugiasi, kad Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatai taip pat išreiškė palaikymą ir jo inicijuojamoms pataisoms dėl galimybės apriboti Rusijos piliečiams bei jų valdomiems juridiniams asmenims teisę pirkti Lietuvoje nekilnojamą turtą, taip pat siūlymą sustabdyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymus dėl Lietuvos pilietybės įgijimo.
„Ir jie reiškia palaikymą ir toms pataisoms, kurias aš esu pasiūlęs. Tiek dėl pilietybės procedūrų stabdymo, tiek dėl nuosavybės įsigijimo. (...) Tai labai džiaugiuosi, kad ukrainiečiai stebi mūsų viešą erdvę, stebi argumentus, stebi visą tą foną. Ir beveik trisdešimt Rados parlamentarų su Užsienio reikalų komitetu priešakyje palaikymas, manau, kad yra stipru“, – sakė parlamentaras.
L. Kasčiūnas akcentuoja, kad tuo metu, kai Rusijos kariuomenė daužo ukrainiečių civilinę infrastruktūrą, tai, kad Rusijos Federacijos piliečiai gali laisvai pirkti nuosavybę ir gyventi taikoje Europoje yra visiškas paradoksas.
„Mes gauname dabar įvairių klausimų: pone L. Kasčiūnai, kaip aš paaiškinsiu savo vaikams, kad dabar aš negalėsiu įsigyti buto Lietuvoje. Tai man natūraliai norisi atsakyti: o kaip man savo vaikams paaiškinti arba kaip ukrainiečių vaikams paaiškinti, kad jų namai sprogdinami yra“, – gaunamus elektroninius laiškus įgarsino NSGK pirmininkas.
Užsienio reikalų ministerija (URM) Seimui kovo mėnesį pateikė Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama nustatyti griežtesnes bausmes už ribojamųjų priemonių pažeidimus. Taip pat siūloma įtvirtinti tam tikras nacionalines sankcijas.
Tarptautinių sankcijų įstatymą siūloma papildyti nuostatomis dėl sankcijas pažeidžiančių juridinių asmenų. Už pirmąjį nusižengimą būtų skiriama bauda, siekianti nuo 50 iki 100 proc. prekių ar paslaugų, kurios buvo sankcijų pažeidimo dalykas, vertės. Tačiau tokia bauda turėtų būti ne mažesnė kaip 10 tūkst. eurų. Jeigu tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas nėra prekės ar paslaugos, tada skiriama bauda siektų nuo 10 tūkst. iki 50 tūkst. eurų.
Už pakartotinį nusižengimą arba didesnė nei 100 tūkst. eurų vertės nusižengimą būtų skiriama iki 5 proc. metinių pajamų siekianti bauda.
Be to, numatoma, kad už nusižengimus būtų galima skirti ne tik baudas, bet ir prekių, paslaugų ar kitokių lėšų konfiskavimą.
Tuo metu administracinių nusižengimų kodekse būtų padidintos baudos už pakartotinius tiek tarptautinių, tiek nacionalinių sankcijų pažeidimus. Už ribojamųjų priemonių pažeidimus numatoma taikyti baudas nuo 200 iki 6 tūkst. eurų, juridiniams asmenims – nuo 600 iki 6 tūkst. eurų.
Pakartotinis pažeidimas užtrauktų baudą nuo 2 tūkst. iki 6 tūkst. eurų, o verslininkams ar kitiems už juridinis asmenis atsakingiems asmenims – nuo 4 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.
Įstatymų pakete numatomi pokyčiai, susiję ir su nacionaliniu lygiu taikomų ribojamosiomis priemonių reglamentavimu. Siūloma atskirais teisės aktais įtvirtinti šiuo metu taikomas sankcijas dėl vizų išdavimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Taip pat norima drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus). Šias nacionalines sankcijas Lietuva taiko jau dabar, tačiau siekiama juos perkelti į atskirą įstatymą.
Tokios ribojamosios priemonės būtų taikomos vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos. Visgi, Vyriausybė turėtų teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.
