Delfi primena, kad 2019 metais vykusiuose prezidento rinkimuose Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) kandidatė I. Šimonytė pirmame ture liko pirma, aplenkdama dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą. Tada I. Šimonytė surinko 31,31 procento, G. Nausėda vos atsiliko surinkęs 30,94 procento balsų.
Antrame ture viskas pasikeitė, G. Nausėda šiuos rinkimus laimėjo. Jų rezultatas tada buvo toks: G. Nausėda surinko 65,68 procento balsų, I. Šimonytė – 35,39 procento.
Urbonaitė: aiškaus atsakymo nebuvimas naudingas
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė pirmadienio rytą paklausta, ar tai aiškiai strateguotas Tėvynės sąjungos žaidimas, teigė, jog toks šios partijos atstovų įvaizdis kiek griūna.
„Po istorijos, kai savivaldos rinkimuose Vilniaus mieste atsirado Mykolas Majauskas ir galiausiai, kai liko su 5 merais Lietuvoje. Man atrodo, kad čia yra tų istorijų. Primenu, kad ir į Kauno miesto merus buvo pasiūlytas Vytautas Juozapaitis.
O komentuodama I. Šimonytės „žaidimą“, kai nesakoma nei aiškus „ne“, nei aiškus „taip“, politologė R. Urbonaitė pabrėžė, jog jis vyksta jau kurį laiką.
„Ji iš esmės į šį klausimą jau kurį laiką atsakinėja ne su kategorišku pareiškimu, jog ji neketina dar kartą bristi į tą pačią upę, o tiesiog bando palikti duris praviras.
Tačiau klausimas yra – ar ji iš tikrųjų ketina svarstyti rimtai šitą galimą ėjimą. Ar čia kaip partijai tas atviras duris reikia palikti“, – įžvalgomis su Delfi pirmadienio rytą dalijosi MRU lektorė R. Urbonaitė.
Politologė tikino, jog šansų I. Šimonytei laimėti prezidento rinkimus nėra labai daug.
„Tam yra pirmoji priežastis – 2019 metų rinkimai ir jų rezultatai. Prielaidų galvoti, kad dabar I. Šimonytė gali surinkti daug daugiau balsų ir antrame ture, pavyzdžiui, nugalėti G. Nausėdą, kai atsilikimas tada buvo gana nemenkas, aš nelabai matau“, – teigė politologė R. Urbonaitė.
Delfi pašnekovė pabrėžė, jog 2019 metų rengtuose prezidento rinkimuose I. Šimonytė dalyvavo būdama kur kas geresnėje pozicijoje.
„Ji buvo opozicijoje, ji nepriklausė valdančiajai daugumai. Tai dabar kokie yra šansai, kad ji galėtų kitaip pasirodyti prezidento rinkimuose nei 2019 metais? Čia jau labiau tik retorinis klausimas.
Bet matyt, kad partija tiesiog nori pasiųsti žinią, kad ji galvoja apie tai, jog jai reikia savo kandidato. (…) Visos partijos, matyt, tai nori daryti. Ir I. Šimonytė jaučia tai, kad ji yra viena iš lyderių, galbūt net būsima kandidatė į partijos pirmininkus. Manau, kad čia yra ne kiek realus pareiškimas, kad rimtai galvoja dalyvauti prezidento rinkimuose, kiek labiau atstovavimas partijai. Kad ji kaip partijos žmogus, kaip viena iš lyderių, netrankau durimis“, – kalbėjo MRU lektorė R. Urbonaitė.
Jos teigimu, jeigu TS–LKD kandidatė į prezidentus 2024 metų rinkimuose tikrai būtų dabartinė premjerė I. Šimonytė, kiltų klausimų ir pačiai partijai – kodėl ją reikia kišti į „šias prezidento rinkimų kampanijos girnas“, kurios traiško nekukliai.
„Vien dėl to, kad rinkimų kampanija yra sudėtinga, tai nėra labai lengvas pasivaikščiojimas. Todėl manau, kad I. Šimonytė čia labiau kalba ne kiek apie save, kiek apie partiją apskritai. Ir elgiasi pakankamai apdairiai – nenori padaryti kategoriškų pareiškimų. Kurie tada lemtų kitų klausimų iškėlimą“, – tikino politologė R. Urbonaitė.
MRU politologė R. Urbonaitė teigė, jog konkretumo nebuvimas dabar atitolina kitus svarbius klausimus.
„Aš nuoširdžiai abejoju, ar tikrai mes ją matysime tuose rinkimuose. Nebent partija strateguos taip, kad I. Šimonytė dar kartą brenda į šitą upę, bet su galvojimu ne apie prezidento, bet apie Seimo rinkimus“, – kalbėjo ji.
Delfi primena, kad prezidento rinkimai įvyks 2024 metų gegužės mėnesį, o Seimo rinkimai – 2024 metų rudenį.
Pašnekovė R. Urbonaitė taip pat įžvelgė nenorą viešoms diskusijoms apie tai, kas jei ne I. Šimonytė galėtų būti Tėvynės sąjungos kandidatė į prezidentus.
„Man atrodo, kad jie dabar strateguoja taip, kad lai dabar visi pašneka apie I. Šimonytę, kol ieškosime kandidato. Galimas ir toks variantas. (…) Jeigu žinai, kad neturi kandidato, kuris gali laimėti, tai tada kyla klausimas – ar verta apskritai aiškiai nelaimintį kandidatą kelti rinkimuose.
Kitas dalykas – galbūt verta paremti kažką kitą, kas turi daugiau potencialo. Čia mes galime kalbėti ir apie tą bendrą dešiniųjų kandidatą. Tačiau problema yra tame, kad visi dabartiniai dešinieji tokio aiškaus lyderio taip pat neturi“, – kalbėjo politologė R. Urbonaitė.
Ji kalbėjo, jog būtent situacijos neapibrėžtumas ir visi galimi scenarijai politikus verčia „sukti uodegas“ ir aiškiai į klausimus neatsakyti.
Dar vienas toks pavyzdys, anot MRU lektorės, politologės R. Urbonaitės – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės nepasakymas, kuriuose rinkimuose ji dalyvaus: Europos Parlamento (EP), prezidento ar Seimo.
„Kuo ilgiau visi bandys tempti ir atidėlioti bet kokius finalinius sprendimus ir jų viešinimą“, – kalbėjo MRU lektorė R. Urbonaitė.
Kalpokas: gal bando nukreipti dėmesį?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas teigė, jog vargu ar verta I. Šimonytei dar kartą dalyvauti prezidento rinkimuose. Anot jo, 2019 metų antrasis rinkimų turas pademonstravo konservatorių rinkėjų lubas, tad 2024 metais rezultatas neturėtų būti geresnis.
„Kadangi 2019 metais jau buvo atsitrenkta į tas realias konservatorių lubas, kurias ir šiaip tada keliais procentais buvo kilstelėtos. Bet tas maždaug trečdalis (balsų, aut. p.) ir buvo tai, ko galima maksimaliai tikėtis.
Dabar ir tos konservatorių lubos yra pažemėjusios. Ir pati I. Šimonytė nebėra tokia nauja ir taškučiais žavinga, kokia buvo prieš ketverius metus. Tikėtina, kad tie iki rinkimų likę vieneri metai kažko ypatingai nepakeis. Tų šansų aš tikrai labai daug nematyčiau. Galbūt įmanoma dar kalbėti apie antrą rinkimų turą. Nes vis tiek tas elektoratas kažkoks yra. Nėra visiškai nusigręžęs, bet tikrai ne daugiau“, – tvirtino Delfi kalbintas politologas I. Kalpokas.
Jis sakė įžvelgiantis galimą priežastį, kodėl toks pareiškimas buvo padarytas būtent dabar. Anot I. Kalpoko, tai galimas signalas apie vidines partijos įtampas.
„Kodėl toks pareiškimas buvo padarytas? Sunku pasakyti. Aš tą siečiau šiek tiek gal ir su kokiomis nors vidinėmis partijos intrigomis. Nes natūralu, kad po šitų savivaldos rinkimų tikrai turėtų būti žmonių partijoje, kurie svarsto, kokia čia yra ta geriausia strategija. Ar jiems reikia likti su dabartiniu kursu, ar ieškoti naujos alternatyvos“, – kalbėjo VDU politologas I. Kalpokas.
Pašnekovas taip pat priminė, jog TS–LKD lyderis G. Landsbergis jau paskelbė, kad dar vienos kadencijos partijos pirmininko poste nesieks.
„Čia, ko gero, gali atsiskleisti vidinė partijos kova dėl valdžios. Tas žmogus, kuris bus keliamas kandidatu į prezidentus, tai bus žmogus, į kurį partija dės daug pinigų, vilčių, reklamos. Tikėtina, kad ypač jei rinkimai nesusiklostys labai tragiškai, kad būtent tas žmogus bus ir ryškiausioje, stipriausioje pozicijoje kalbant apie partijos pirmininko rinkimus“, – kalbėjo VDU docentas I. Kalpokas.
Jis dar pridūrė, jog būtent TS–LKD keliamas kandidatas į prezidentus parodys, kuris iš partijos sparnų turės iniciatyvą, galvojant apie tolesnę partijos kryptį.
„Natūralu, kad jeigu mes galvojame apie G. Landsbergio aplinkos sparną, tai I. Šimonytė vis tiek yra ryškiausia jo atstovė. (…) Manau, kad dabar yra sakoma, kad gal šis partijos sparnas yra sužeistas, bet nepribaigtas. Ir mes rimtai galvojame apie tęstinumą partijoje. Manau, kad ši (žinutė, aut. p.) yra pusiau vidiniam vartojimui, pusiau intrigos palaikymui“, – kalbėjo VDU docentas, politologas I. Kalpokas.
Politologas teigė, jog šis dėmesys yra naudingas Tėvynės sąjungai kaip tam tikras dėmesio nukreipimas.
„Bent jau niekas neieško problemų, kas ką nuslėpė. Tas irgi galėtų būti kaip vandens testavimo forma – kaip reaguoja partija, kaip reaguoja potencialūs rinkėjai.
Bet kartu ir, sakykime, dėmesio nukreipimo forma. Ir mokesčių reforma tiek kritikos dabar sulaukia. Duoti pakalbėti apie ką nors kitą visuomenei – kodėl gi ne“, – Delfi kalbėjo VDU docentas, politologas I. Kalpokas.
