Dėl šio projekto jau kurį laiką diskutavo teisės mokslininkai, teisėsaugos institucijų atstovai ir kiti profesionalai. Galiausiai tarp visų radus bendrą sutarimą dėl jo toliau bus sprendžiama Seimo salėje.
Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, šiais pakeitimais bus siekiama subalansuoti BK, ypač peržiūrint mažiau pavojingas nusikalstamas veikas.
Be to, norima atlaisvinti rankas pareigūnams bei teisėjams, kad jie galėtų koncentruotis į pavojingiausius nusikaltimus, o ne būtų užkrauti smulkmenomis.
Projekto rengėjų skaičiavimais, pakeitimai paliestų maždaug dešimtadalį pastaraisiais metais nagrinėtų bylų. Be to, 26,47 proc. šiuo metu kalėjime sėdinčių žmonių dėl šių pakeitimų gali tikėtis, kad jiems bausmės bus sušvelnintos. Tai – 1202 žmonės. Vienos dienos tokio skaičiaus kalinių išlaikymas valstybei kainuoja 44 846 Eur, per metus tai sudaro virš 16 mln. eurų.
„Teisingumo ministerijos vertinimu, tikėtis, kad vidutiniškai laisvės atėmimo bausmės sutrumpės bent vieneriais metais (minimaliai), yra statistiškai pagrįsta, dėl ko bus sutaupyta beveik 17 mln. eurų biudžeto lėšų (jeigu laisvės atėmimo bausmė vidutiniškai sumažėtų iki 2 metų – 34 mln. eurų, iki 3 – 51 mln. eurų ir t. t.)“, – rašoma rašte.
Nuo 2003 m., kai įsigaliojo naujasis BK, baudos už nusikaltimus padidėjo net 20 kartų. O suma, nuo kurios vagystės, sukčiavimai ar kontrabanda laikomi nusikaltimais, kilo nežymiai.
„Pastarojo dešimtmečio Lietuvos baudžiamojo įstatymo pakeitimai, Teisingumo ministerijos vertinimu, didžiąja dalimi buvo orientuoti į valstybės baudžiamosios politikos griežtinimą ir Lietuvos baudžiamojoje politikoje, įskaitant teisėkūros aspektą, iki šiol vis dar jaučiama bei pasireiškia iš sovietmečio paveldėta ir anuomet vyravusi baudimo ideologija“, – rašoma rašte.
Naminukės gerbėjams – geros žinios
Vienas svarbus pokytis – baudžiamoji atsakomybė nebegrės tada, kai pas žmogų bus rastas vien aparatas naminei degtinei gaminti.
Dabar nusikaltimu bus laikoma tik naminukės gamyba turint tikslą ja prekiauti. Naminės „varymas“ savo reikmėms bus baudžiamas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK).
Kaip pastebi įstatymo rengėjai, jau dabar su mūsų įstatymais sukurta absoliučiai nelogiška situacija: jei žmogus savo reikmėms gamino iki 10 litrų degtinės, bauda jam numatyta ANK, tačiau praktikoje to įgyvendinti neįmanoma, nes, radę naminukės aparatą, pareigūnai kelia BK bylą.
„Taigi, šiuo metu pagal baudžiamąjį įstatymą bet koks faktinis disponavimas minėtu aparatu yra laikomas nusikaltimu, už kurį gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Gali būti, kad naminukės gamyba savo reikmėms ateityje išvis bus legalizuota, apie tai Seime taip pat vyksta diskusijos.
Ginčai dėl kontrabandos
Tikimasi išspręsti ir įsisenėjusią, bet daug aistrų iki šiol tebekeliančią problemą. Jau ne vienus metus su sunkiais nusikaltimais dirbantys apygardų teismai priversti narplioti bylas, kai jaunuoliai internetu nusiperka kelias suktines kanapių ar porą tablečių.
Pagal dabartinį reglamentavimą, tai laikoma narkotikų kontrabanda, už ką privaloma skirti laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 10 metų. Jau seniai teisės mokslininkai, pareigūnai ir teisėjai sutaria, kad tokia situacija nenormali.
Pakeitimais siūloma, kad narkotikų ar ginklų gabenimas būtų įtrauktas ne į BK straipsnį, pagal kurį kyla atsakomybė už kontrabandą, o perkeltas į skyrius, kur numatytos bausmės už psichotropines medžiagas ar neteisėtą disponavimą ginklais.
Tokie pakeitimai jau ne kartą siūlyti Seime, tačiau jie blokuojami didesnės dalies politikų, argumentuojant, esą tai palengvintų gyvenimą narkotikų kontrabandininkams. Tai – absoliutus melas. Didelius kiekius narkotikų per sieną vežantys nusikaltėliai, kaip ir dabar, būtų teisiami už platinimą, už tai gresianti bausmė – laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų.
Pagrindinis pokytis – paštu kelis gramus atsisiųsti sugalvojęs jaunuolis būtų teisiamas tik dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, o ne turėtų atsakyti kaip pavojingas kontrabandininkas, kurį pataisyti gali tik ilgi metai kalėjime
„Apie 90 proc. atvejų narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra siunčiamos asmeninėms reikmėms – sulaikomi itin maži kiekiai, o siuntų gavėjai dažniausiai yra jauni arba tam tikromis ligomis sergantys asmenys, kurie dėl lengvabūdiškumo, patirties stokos ir kitų priežasčių nevisiškai suvokia savo elgesio pasekmes, – rašoma aiškinamajame rašte. – Absoliučios daugumos nusikalstamų veikų, praktikoje patenkančių į BK 199 straipsnio 4 dalies (kontrabandos) taikymo sritį, pavojingumas nėra didelis ir juolab neatitinka sankcijos griežtumo.“
Nors iš pradžių abejonių dėl pakeitimų turėjo tiek policija, tiek prokuratūra, po diskusijų rastas kompromisinis variantas, kuris priimtinas ir jiems.
Pakeitimai palies ir cigarečių kontrabandininkus. Baudžiamoji byla, kaip ir dabar, bus keliama dabar, jei kontrabandininkas įklius su prekėmis, kurių vertė daugiau nei 7500 eurų. Tačiau griežtesnė bausmė jam grės tada, kai kontrabanda viršys 15 tūkst. eurų, dabar ši suma 12 500 Eur.
Ne visi sutinka
Visi šie pakeitimai nepatiko Seimo narei Agnei Širinskienei, kuri net pasijuto apgauta.
„Teisingumo ministrė ieškojo opozicinių frakcijų paramos šitam projektui ir kai ji buvo pas mane atėjusi, specialiai paklausiau, ar nebuvo keistas kontrabandos straipsnis. Man buvo pasakyta, kad tikrai nebuvo judinti kontroversiją Seime keliantys straipsniai. Ir aš, skaitydama pusę trijų nakties, gerokai nustebau, suradusi, kad arba ministrė buvo suklaidinta, arba bandoma manipuliuoti, tikintis, kad opozicija tingės skaityti“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Parlamentarę papiktino ir tai, kad keičiamos sumos, nuo kurių kontrabandininkams gresia griežtesnė bausmė.
„Kontrabandininkas labai gražiai pasiskaičiuos, kur yra administracinė atsakomybė, kur yra baudžiamoji atsakomybė. Ir užuot bandę ekonomiką skatinti atgrasydami kontrabandą, dabar iš esmės palengviname jos sąlygas“, – kalbėjo ji.
Tiesa, netrukus TTK posėdyje dalyvaujantys ekspertai puolė parlamentarę taisyti: tiek jos skaičiavimai, tiek ir argumentai – netikslūs.
Generalinės prokurorės pavaduotojas Saulius Verseckas pasakojo apie klausymuose vykusias karštas diskusijas, po kurių galiausiai rastas sutarimas tarp pareigūnų ir teisės mokslininkų.
„Po diskusijų ir kompromisų pasiektas šitas variantas, dydžiai buvo sutarti“, – aiškino jis ir pažymėjo, kad dabar galiojančioje sistemoje nėra skirtumo, ar gabenama 12 500 eurų vertės kontrabanda, ar 12 mln. eurų, įstatyme bausmė numatyta tokia pati.
„Atsakomybę reikėjo diferencijuoti, numatyti skirtingas ribas. Dabar turtiniai, finansiniai ir ekonominiai nusikaltimai turi 3 laipsnius. Anksčiau iš esmės buvo arba be vertės, tarkime, sukčiavimas, arba didelės vertės sukčiavimas. Būdavo arba nesunkus nusikaltimas, arba iškart tapdavo sunkiu nusikaltimu. Nebuvo pereinamosios grandies. Dabar atsiranda gradacija. Kvalifikacija be vertės, tada didelės žalos kriterijus ir labai didelės vertės kriterijus“, – paaiškino S. Verceskas.
Lietuva išsiskiria griežtumu
Jei pakeitimai būtų priimti, kalėjimas grėstų tik tada, kai pavogto turto suma viršytų 500 eurų, dabar ši suma – 250 eurų.
Jei grobio vertė būtų virš 15 000 tūkst. eurų, tai būtų laikoma apysunkiu nusikaltimu, o nuo 37 500 Eur jau būtų sunkus nusikaltimas. Pakeitimai taip pat galioja ir kalbant apie sukčiavimus, turto prievartavimą, pasisavinimą ar iššvaistymą.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, sumos, nuo kurių kyla baudžiamoji atsakomybė, kur kas didesnės. Šiuo metu Lietuvos įstatyme didelės vertės turtas laikoma 12 500 eurų, o, pavyzdžiui, Lenkijoje tai – 230 tūkst. eurų, Slovakijoje – 26 600, Austrijoje – 300 tūkst., Estijoje – 40 tūkst.
Su pokyčiais atsirastų ir nauja sąvoka. Šiuo metu nesvarbu, ar pavogsi 12 500 eurų, ar 2 milijonus, pagal įstatymą tai – didelės vertės turtas. Po pakeitimų atsiras nauja, labai didelės vertės turto, sąvoka, tai – 750 MGL viršijanti suma.
Rengėjų įsitikinimu, šiuo metu sumos, už kurias kyla atsakomybė, yra gerokai atitrūkusios nuo tikrovės ir neatitinka realios ekonominės padėties šalyje.
„Lietuva Baudžiamojo kodekso griežtumu neigiamai išsiskiria iš ES valstybių narių – laisvės atėmimo bausmė skiriama daug dažniau negu kitose ES valstybėse, o skiriamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės ne tik itin griežtos, bet orientuotos ir į ilgalaikį nuteistųjų izoliavimą. Dėl to Lietuva pirmauja ES ir pagal kalinių skaičių“, – pastebi įstatymo rengėjai.
Prekybos įmonės asociacijos atstovai Delfi perdavė: kadangi apatinė nedidelės turto sąvokos riba nesikeičia, ji išlieka 150 eurų, naujieji įstatymai jų tiesiogiai neliečia.
Prekybininkai jau anksčiau kaip didžiausią problemą yra įvardinę ilgapirščių pomėgį apskaičiuoti, kad jų grobis neviršytų 150 eurų, tuomet tai užtraukia tik administracinę atsakomybę. Delfi rašė ir apie problemą Lietuvoje, kai privagiama turto net už tūkstančius eurų, tačiau, pagal teismų praktiką, tai – ne nusikaltimas.
Perkelti stulpelį – nebe nusikaltimas
Pakeitimais planuojama iš Baudžiamojo kodekso visiškai išbraukti kelis straipsnius, kurie praktikoje nenaudojami.
Pavyzdžiui, dažnas turbūt net nustebtų išgirdęs, kad už neteisėtą žemėnaudos riboženklio pakeitimą gali grėsti netgi areštas. Siūloma tai perkelti į ANK.
Taip pat norima dekriminalizuoti trukdymą profesinių sąjungų veiklai, kadangi Lietuvoje šis įstatymas pritaikytas tik vieną kartą istorijoje.
Visgi tokiam pokyčiui nepritaria profsąjungos, argumentuodamos, kad nors ir nenaudojamas, bet svarbus simboliškai, nes rodo, kad valstybės gina profsąjungas.
Iš BK – 186 str., kuris kriminalizuoja turtinės žalos padarymą apgaule. Kadangi niekam neaišku, kuo tai skiriasi nuo sukčiavimo, nuspręsta, kad ši norma – perteklinė ir nekurianti pridėtinės vertės.
Dekriminalizuojamas neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims, kai nėra padaroma didelė žala.
Pokyčiai – per maži?
Teisės instituto ekspertai, dalyvavę diskusijose dėl šių įstatymų, įsitikinę, kad šie pokyčiai – per mažai ambicingi.
„Kaip aiškinamajame rašte teisingai nurodoma, baudos po BK priėmimo buvo padidintos daug kartų. Savo ruožtu pažymime, kad gan objektyvus ekonominis ir socialinis rodiklis, lemiantis nemažos visuomenės dalies ekonominę galią, – minimalus mėnesinis darbo užmokestis – nuo BK įsigaliojimo iki pernai metų pakilo nuo 124,55 Eur iki 607 Eur, tai yra penkis kartus.
Dėl to nusikaltimų pavojingumą apibrėžiančios vertės (ypač – sunkių nusikaltimų) turėtų būti keičiamos labiau – didinamos ne tris, o bent jau keturis kartus. Juo labiau 750 MGL (37 500 Eur) laikyti sunkaus nusikaltimo riba, manytume, nebūtų labai adekvatu ir proporcinga.
Siūlytume šią ribą kelti bent jau iki 1000 MGL (50 000 Eur). Atitinkamai siūlome didelę vertę apibrėžti kaip 500 MGL viršijančią, o labai didelę vertę – kaip 1000 MGL viršijančią“, – įsitikinę ekspertai.
Kritikuojama ir tai, kad niekur nekeliama apatinė turto vertės riba, skirianti baudžiamąjį nusižengimą nuo administracinio, ji lieka 3 MGL.
„Būtų nuosekliau padidinti ir ją – bent iki 5 MGL dydžio. Kažin ar dėl 150 Eur vertės daikto vagystės verta organizuoti baudžiamąjį persekiojimą. Manytume, pakaktų administracinės teisenos“, – pažymi teisės institutas.
