Seimas per svarstymą balsų dauguma pritarė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektui, kuriuo numatoma įtvirtinti konkrečias sankcijas dėl karinės agresijos prieš Ukrainą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

Pataisoms vieningai pritarė visos – ir valdančiosios, ir opozicinės – frakcijos, išskyrus Laisvės frakciją.

Jos atstovai nuogąstauja, kad, įtvirtinus siūlomus ribojimus, iš Lietuvos „išgrūsime“ Baltarusijos diasporą, Lietuvos tremtinių vaikus. Ribojimai, politikų įsitikinimu, turėtų būti proporcingesni ir netaikomi tiems piliečiams, kurie turi ilgalaikį ryšį su Lietuva, parodė intenciją čia likti ir yra patikrinti šalies institucijų.

Pastabų dėl pataisų turi ir S. Cichanouskajos biuras.

„Siūlomas įstatymo projektas sukuria didelių sunkumų įstatymus gerbiantiems ir Lietuvai lojaliems Baltarusijos piliečiams, įskaitant ir tuos, kurie ilgą laiką gyvena Lietuvos Respublikoje. Stebime mūsų diasporos reakciją į šį įstatymo projektą ir žinome visus nuogąstavimus, kurie kyla Lietuvos baltarusių pokalbių kambariuose“, – Delfi komentavo S. Cichanouskajos patarėja teisės klausimais Ch. Richter.

Pasak jos, S. Cichanouskajos biuro įsitikinimu, „įstatymas turėtų būti taikomas tiems asmenims, kurie, atvykę į Lietuvą, toliau bendradarbiauja su Lukašenkos režimu finansiškai ar perduodami informaciją teisėsaugos institucijoms.“

„Ir šioje dalyje Lietuvos valdžios nuogąstavimai yra suprantami. Baltarusijos demokratinės jėgos tik sveikina Lietuvos pastangas, suvokdamos tokių žmonių buvimo jos teritorijoje pavojingumą. Tačiau Lietuvos Respublikoje yra daug žmonių, kurie dėl politiškai motyvuoto persekiojimo buvo priversti persikelti į šią šalį ir toliau priešinasi Baltarusijoje įvestam režimui“, – pabrėžė patarėja.

Priėmus aptariamas pataisas, planuojama stabdyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų dėl e. rezidento statuso suteikimą, taip pat – e. rezidento statusą jau turinčių piliečių elektroninės atpažinties sertifikatų bei elektroninio parašo sertifikatų galiojimą.

Vertinant šį siūlymą, pasak patarėjos, nėra aišku, ar tie Baltarusijos piliečiai, kuri jau turi rezidento statusą, galės prasitęsti elektroninės atpažinties sertifikatų bei elektroninio parašo sertifikatų galiojimą, kai jis baigsis.

„Negalima teigti, kad šie ribojimai neatitinka tarptautinių žmogaus teisių standartų. Įstatymas gina Lietuvos interesus nacionalinio saugumo srityje, todėl suprantame šalies susirūpinimą“, – pažymėjo Ch. Richter.

Apgailestauja ir siūlo pagalbą

Pataisomis taip pat siūloma stabdyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų ir sprendimų dėl Lietuvos pilietybės priėmimą, išskyrus atvejus, kai prašymas pateikiamas dėl Lietuvos pilietybės atsisakymo arba kai sprendimas priimamas dėl Lietuvos pilietybės netekimo atsisakius Lietuvos pilietybės ar įgijus kitos valstybės pilietybę.

Ch. Richter apgailestavo dėl tokių planų baltarusių atžvilgiu.

„Deja, šis įstatymas paliečia ir tuos, kurie Lietuvoje gyvena ilgiau nei 10 metų, nes sustabdomas prašymų dėl Lietuvos pilietybės nagrinėjimas. Ši nuostata taikoma tiems, kurie dar iki 2020 metų įvykių ir dar iki Krymo aneksijos atsidūrė čia, kūrė čia savo gyvenimą – išmoko kalbą, įsidarbino ar įkūrė savo verslą ir įdeda svarų indėlį į Lietuvos ekonomiką.

Tokios įmonės kaip „Flo“, „Wargaming“ ir „EPAM“ įprastai yra tarp pirmaujančių IT įmonių pagal sumokamus mokesčius, o dauguma jų darbuotojų – Baltarusijos piliečiai.

Be to, pareiškėjai, siekiantys gauti Lietuvos pilietybę, griežtai kontroliuojami – taip pat ir Lietuvos saugumo tarnybų“, – komentavo ji.

Aliaksandras Lukašenka
Foto: Sipa / Scanpix

Ch. Richter pažymėjo, kad S. Cichanouskajos biuras laikosi tokios pozicijos: ribojimai dėl Lietuvos pilietybės įgijimo turėtų būti įvesti „ne paso pagrindu“, o atsižvelgiant į tai, ar bendradarbiaujama su A. Lukašenkos režimu, ir atitinkamai neužkertant kelio gauti pilietybę tiems, kurie priešinasi režimui ir karui Ukrainoje.

S. Cichanouskajos biuras, pasak patarėjos, reglamentavimo klausimu yra pasirengęs bendradarbiauti su Lietuva ir galėtų pasiūlyti pagalbą.

„Siekdami išvengti nesusipratimų su Lietuvos puse, esame pasirengę aktyviai bendradarbiauti su valstybe, kad apribojimai nepaveiktų tų, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė prieš Rusijos agresiją Ukrainoje ir priešinasi mizantropinei Lukašenkos režimo politikai.

Mes galime siūlyti Lietuvai sukurti patikros mechanizmus ir kitą reikalingą paramą, kad Baltarusijos diasporos atstovai nesusidurtų su nepagrįstais apribojimais savo adresu, taip pat nesijaustų atsidūrę netikrumo situacijoje“, – teigė ji.

Toliau pataisos dėl ribojimų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams bus svarstomos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete ir keliaus į Seimo posėdžių salę, – bus paskutinį kartą balsuojama.

Seimo Laisvės frakcija jau užregistravo siūlymų dėl to, kaip reikėtų taisyti pataisas. Su jais galite susipažinti čia.