Už balsavo 62 Seimo nariai, prieš – 12, susilaikė 4 parlamentarai. Visgi ketvirtadienį įstatymo projektą pavyko priimti tik iš antro karto. Pirmojo balsavimo metu jam pritrūko balsų, nes Seimo opozicija nedalyvavo balsavime.
Visgi šis įstatymo projektas sulaukė ir dalis opozicijos kritikos. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Julius Sabatauskas teigė, kad šis įstatymas gali prieštarauti Konstitucijai.
„Sukelia abejones šio projekto atitikimas Konstitucijai, kadangi nustatoma tik viena piliečių grupė, iš kurios gali atimti pilietybę. (...) Negalime vienai grupėje nustatyti vienokį netekimo režimą, kitai kitokį“, – sakė J. Sabatauskas.
Jam antrino ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas.
„Šis įstatymas yra antikonstitucinis. Apie tai kalba visi, kas bent kiek susipažinę su Konstitucija ir teise“, – Seimo posėdyje teigė V. Bakas.
„Kita vertus, šis įstatymas radikalizuoja valstybę. Mes galime greitai nueiti iki to, kad iš opozicijos bus pilietybės atiminėjamos, dėl to, kad tu turi kitą nuomonę. Ir jis nieko bendro neturi su Ukraina. Jame net žodžio Ukraina nėra“, – pabrėžė politikas.
Savo ruožtu Arminas Lyderka akcentavo, kad šis įstatymo projektas neprieštarauja Konstitucijai. Politikas atkreipė dėmesį, kad įstatymo projektas orientuojasi tik į tuos asmenis, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę gavo išimties tvarka.
„Neteisus J. Sabatauskas teigdamas, kad piliečiai visi reglamentuojami tolygiai ir vienodai. Deja, dabartinis teisinis reglamentavimas numato, kad išimties tvarka piliečiai įgiję pilietybę turi kitas sąlygas“, – sakė A. Lydeka.
„Lietuvos Respublikos prezidentu negali būti pilietis, kuri turi dar ir kitą pilietybę. Taigi, ir dabar egzistuojantis teisinis reglamentavimas numato visiškai kitas teisines sąlygas asmenims, kurie turi vieną pilietybę ir dvi pilietybes“, – taip pat teigė jis, ragindamas Seimo narius įstatymo projektą palaikyti.
Įstatymas reglamentuoja, kad Lietuvos Respublikos pilietybės būtų netenkama, jeigu asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas ir kitos valstybės pilietis, savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos Respublikos interesams. Taip pat jei viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių jų sąjungininkų saugumo interesams, taip žemindamas Lietuvos Respublikos vardą.
Įstatymas taip pat reglamentuoja institucijų veiksmus, sprendžiant pilietybės netekimo klausimą.
Įstatyme įtvirtinamos naujos funkcijos Pilietybės reikalų komisijai, kuri preliminariai nagrinėtų vidaus reikalų ministro kreipimąsi dėl sprendimo dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priėmimo ir teiktų prezidentui siūlymus šiuo klausimu.
Numatoma, kad asmuo, dėl kurio yra gautas vidaus reikalų ministro kreipimasis, ir jam atstovaujantis advokatas Pilietybės reikalų komisijos posėdyje turėtų teisę teikti paaiškinimus.
Įstatyme pažymima, kad vidaus reikalų ministras kreiptųsi į prezidentą dėl sprendimo dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priėmimo, paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms ir (ar) gavus apie tai atitinkamą informaciją iš kompetentingų valstybės institucijų. Numatoma, kad Respublikos Prezidentas priimtų sprendimus dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, o vidaus reikalų ministras pasirašytų ne tik Respublikos Prezidento dekretus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, išsaugojimo, grąžinimo, bet ir dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.
